Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui V. D. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Teismas nurodo, kad teisė į būstą – tai asmens ekonominė, socialinė teisė, kuri ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d. Remiantis E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencija, „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Dėl to net ir tokiu atveju, t. y. kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau ji gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susidėjusių aplinkybių (McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

Teismas nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnio nustatytais būdais. Teismas nurodo, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą grindė CK 6.612 straipsnio nuostatomis, kaip atsakovui užėmus ginčo patalpas savavališkai, atitinkamai atsakovas nurodė, kad apsigyveno buvusios savininkės leidimu, juos siejo nuomos teisiniai santykiai. Pirmiausia, teismas nurodo, kad faktinio ieškinio pagrindo teisinis kvalifikavimas priklauso išimtiniai teismo kompetencijai (iura novit curia). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškinyje nurodomos teisės normos, neįpareigoja teismo spręsti kilusio ginčo ieškinyje nurodomas teisės normas.

Šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbus atsakovo apsigyvenimo ginčo patalpose pagrindas. Atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad apsigyveno ginčo bute buvusios savininkės J. J. sutikimu. Jie kartu gyveno daugelį metų, buvusi buto savininkė davė atsakovui buto raktus. Aplinkybes, kad atsakovas gyveno ilgą laiko tarpą kartu su buvusia buto savininke J. J. patvirtina liudytojų parodymai, t. y. bendrijos pirmininkas V. T., atsakovo kaimynė E. S., šiuo metu atsakovą prižiūrinti V. D., R. V.. Visi šie asmenys patvirtina, kad dar iki J. J. mirties atsakovas gyveno kartu su J. J., t. y. juos kartu matydavo. Teismas pažymi, kad minėti liudytojai skirtingai įvardija atsakovą ir J. J. siejusius tarpusavio santykius, tačiau faktinės aplinkybės, kad jie gyveno kartu daugelį metų nekeičia. Byloje esantys rašytiniai duomenys, t. y. deklaracijos duomenys, taip pat patvirtina, kad atsakovas nuo 1984 m. yra deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo bute. Esant šios aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas teisėtai apsigyveno ginčo bute, t. y. J. J. sutikimu ir leidimu. Duomenų, kad buvusi buto savininkė ginčijo atsakovo gyvenimą bute, reiškė jam pretenzijas dėl apsigyvenimo ir kt. nėra. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad dar iki ieškovui įsigyjant butą, atsakovas jame teisėtai apsigyveno buvusios savininkės leidimu, todėl CK 6.612 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes pagal šios normos dispoziciją asmuo turi būti savavališkai įsikėlęs į ginčo patalpas.

Teismas nurodo, kad tais atvejais, kai asmuo ilgą laiką valdė ir naudojo gyvenamąsias patalpas, jų savininkei to neginčijant, teismas įvertinęs visas tokio valdymo ir naudojimo aplinkybes gali pripažinti susiformavus asmens teises į būstą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 8 straipsnio aiškinimo prasme, o nacionalinės teisės aspektu – šiuos santykius kvalifikuoti nuoma ar panauda. Toks santykių kvalifikavimas būtų proporcingas teisės į būstą užtikrinimas, o savininko teisės būtų ginamos taikant nuomos ir panaudos santykių pasibaigimą nustatančias taisykles.

Atsakovas nurodė, kad apsigyveno nuomos sutarties pagrindu. Teismas nurodo, kad pagal gyvenamosios nuomos sutarties sampratą įtvirtintą CK 6.576 straipsnyje, gyvenamosios nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.579 straipsnio 2 dalį tokio tipo nuomos sutartys gali būti sudaromos žodžiu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų mokėjęs nuompinigius J. J., o vėliau – ieškovui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvusiai savininkei padėdavo tvarkytis, bendrai gyveno. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių pripažinti, kad J. J. ir atsakovą siejo nuomos teisiniai santykiai. Įvertinus atsakovo paaiškinimus pripažintina, kad jis gyveno ginčo bute neatlygintinai, t. y. nebuvo mokamas fiksuoto dydžio mokestis už apsigyvenimą ginčo bute, todėl pripažintina, kad buvusią buto savininkę ir atsakovą siejo panaudos teisiniai santykiai.

Išaiškintina, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.643 straipsnio 2 d. nuostatas panaudos davėjui mirus (šiuo atveju J. J.), jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams. Kadangi ieškovui nuosavybės teisė į ginčo butą registruota paveldėjimo teisės pagrindu, todėl laikytina, kad jis perėmė ir buvusios savininkės prievoles dėl panaudos.

Panaudos sutarčiai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.478, 6.479, 6.481 straipsniai, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). CK 6.479 straipsnio reglamentuojamas nuomos sutarties terminas. Ši įstatymo norma taikoma ir panaudos sutarčiai. Pagal LR CK 6.479 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties termino joje nenustatyta, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Duomenų dėl konkretaus termino, t. y. kiek laiko galimai atsakovas galėjo gyventi ginčo bute nėra pateikta. Atsakovo įsitikinimu jis tame bute turi teisę gyventi visą laiką, todėl pripažintina, kad tarp J. J. ir atsakovo buvo sudaryta faktinės neterminuotos panaudos sutartis. Kadangi šalys nesusitarė dėl konkretaus panaudos sutarties termino, todėl šiuo atveju turi būti taikytinas CK 6.642 straipsnis. Vadovaujantis minėto str. 1 d. kiekviena neatlygintinio naudojimo sutarties šalis turi teisę bet kada nutraukti sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį. Pagal bylos duomenis ieškovas kelis kartus įspėjo atsakovą, kad šis išsikraustytų iš ginčo patalpų. byloje pateikti du rašytiniai ieškovo raginimai surašyti 2016-07-14 ir 2016-07-19. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad gavo iš ieškovo raginimą dėl išsikėlimo, tačiau jo įsitikinimu jis turi teisę ten gyventi, todėl neišsikelia. Kadangi atsakovas apie išsikėlimą buvo įspėtas net keletą kartų, nuo įspėjimo surašymo dienos iki šios ienos yra praėję beveik metai, pripažintina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl laikytina, kad panaudos sutartis nutraukta tinkamai. Nuo 2016-10-14 atsakovas neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių, o byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Kadangi atsakovas bute šiuo metu gyvena be teisėto pagrindo,

Atsakovas jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių jo teisę gyventi ieškovui priklausančiame bute po 2016-10-14, nepateikė, todėl konstatuotina, kad atsakovas bute Kalniečių g. 164-15, Kaunas, gyvena be teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas, atsakovas iškeldintinas iš ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui priklausančiais daiktais ir nesuteikiant jam kito gyvenamojo būsto. Nors ieškovas formulavo ieškinio reikalavimą iškeldinti ne tik atsakovą, bet ir galimai atsakovo priimtus gyventi ieškovui nežinomus asmenis, ši reikalavimo dalis yra nekonkreti, neapibrėžta, duomenų, kad bute be atsakovo gyvena kiti asmenys byloje nėra, todėl toks reikalavimas negali būti keliamas. Be to, Civilinio proceso kodekso 266 straipsnyje teismui numatytas imperatyvus draudimas teismo sprendime spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą ir iškeldinimą atidėti 5 metams (120 mėnesių), nes ginčo butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa, atsakovo sveikatos būklė sunki, materialinė padėtis prasta, jis neturi lėšų susirasti kito gyvenamojo būsto.

Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės ir materialinės padėties nėra pakankamas pagrindas leisti jam be teisinio pagrindo gyventi ieškovui priklausančiame bute dar 5 metus ir taip pažeisti turto savininko teises į nuosavybę. Duomenų, kad atsakovui nustatytas neįgalumas, byloje nėra, nors į NDNT darbingumo lygio nustatymui atsakovas buvo siųstas 2016 m. gruodžio 28 d. Nesant nustatyto darbingumo lygio, teismas negali konstatuoti, kad dėl sveikatos būklės atsakovas visiškai negali dirbti ir užsitikrinti būsto. Atsakovas turėjo laiko ir galimybes kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo, jei jo lėšų nepakanka įsigyti ar savarankiškai išsinuomoti būsto. Atsakovas nepilnamečių išlaikytinių, gyvenančių ginčo bute, neturi. Atsakovo pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti, kad jo sveikatos būklė ir materialinė padėtis sudaro prielaidą valstybei užtikrinti atsakovui būstą ar bent atidėti iškeldinimą atsakovo prašomam laikotarpiui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo atidėti atsakovo iškeldinimo 5 metams, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovui reikės laiko susirasti kitą gyvenamąjį būstą, dėl sveikatos būklės ir ribotų finansų tai gali būti sudėtinga, todėl atsakovui tam reikės daugiau laiko, todėl teismas, derindamas ieškovo ir atsakovo interesus, teismo sprendimo dalies dėl atsakovo iškeldinimo vykdymą atideda 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas byloje patyrė 431 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis, 0,29 Eur už pavedimą mokant žyminį mokestį, 2,90 Eur už duomenis iš registrų, 0,39 Eur už raginimo išsikelti siuntimą, 400 Eur už advokato paslaugas.

A. V. garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 5 d. sprendimu buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba. Valstybė už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 189,10 Eur išlaidų (b. l. 89, 97).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 431 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.), o valstybės patirtos išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš ieškovo nepriteistinos.

Kadangi atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 5 d. sprendimu yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui priklausančiais daiktais ir nesuteikiant jam kito gyvenamojo būsto.

Atidėti sprendimo dalies dėl atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), vykdymą 3 (trims mėnesiams) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 431 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.