Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Rezoliucinė dalis

Pripažinti neteisėtais antstolės R. M. veiksmus 2006-11-08 patvarkymu atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0064/02/00844 ir 2006-11-09 patvarkymu įpareigoti VSDFV Jonavos skyrių išskaityti iš pareiškėjo A. B. mokamos pensijos po 20 % kiekvieną mėnesį ir šią sumą pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą iki bus išskaičiuota 300,00 Lt suma.

Panaikinti antstolės R. M. 2006-11-08 patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0064/02/00844 ir 2006-11-09 patvarkymą įpareigoti VSDFV Jonavos skyrių išskaityti iš pareiškėjo A. B. mokamos pensijos po 20 % kiekvieną mėnesį ir šią sumą pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą iki bus išskaičiuota 300,00 Lt suma.

Teismas konstatavo, kad pagal 1964 m. CPK 397 straipsnį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad antstolė I. L. 2002 m. balandžio 30 d. patvarkymu patenkino skolininko prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, remdamasi KMUK Chirurgijos klinikos ortopedijos – traumatologijos sektoriaus epikrize iš medicininių dokumentų. Byla buvo sustabdyta 1964 m. CPK 397 str. 4 d. pagrindu, kad teismo antstolis gali visiškai ar dalinai sustabdyti vykdomąją bylą šaliai sunkiai susirgus, jeigu ta liga nėra chroninio pobūdžio, - pateikus dokumentą iš gydymo įstaigos, taip pat šaliai esant gydymo įstaigoje. Kadangi 1964 m. CPK 398 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį atnaujinti vykdomąją bylą, išnykus sustabdymo pagrindui, antstolis privalo kontroliuoti sustabdytas bylas. Šito reikalauja antstolio pareiga siekti, operatyvaus ir teisingo teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties įvykdymo. Tuo tikslu antstolis turi reguliariai kreiptis į atitinkamas institucijas ar vykdomojo proceso dalyvius informacijos, ar neišnyko vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, išskyrus atvejus, kai antstoliui su tuo susijusios aplinkybės yra žinomos, taip pat atlikti kitokius būtinus veiksmus.

Teismas konstatavo, kad antstolė R. M. atnaujino vykdomąją bylą neturėdama jokių įrodymų apie tai, kad išnyko aplinkybės, kurios buvo bylos sustabdymo pagrindas – ji nesikreipė į skolininką ir nereikalavo pateikti jį atitinkamų įrodymų, taip pat antstolė nesikreipė į gydymo įstaigą ar kitas institucijas dėl tų aplinkybių išsiaiškinimo. Antstolės įsitikinimo, kad skolininkas aktyviai dalyvavo vykdymo procese vykdant kitas vykdomąsias bylas - rašė skundus dėl antstolių veiksmų, o jo skundus išnagrinėjus teisme, skundė Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis apeliacine tvarka - yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla, teismo nuomone, nepakanka, konstatuoti, kad išnyko aplinkybės, kurios buvo bylos sustabdymo pagrindas.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo skundą atmesti.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles civiliniame procese, vykdomosios bylos sustabdymo terminus ir vykdomosios bylos atnaujinimo tvarką. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji, atnaujindama vykdomąją bylą neturėjo jokių įrodymų apie tai, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Apeliantės pastebėjimu, tokie įrodymai buvo nurodyti skundžiamame patvarkyme. Vykdomąją bylą ji atnaujino nustačiusi, kad skolininkas A. B. kitose antstolės vykdomosiose bylose Nr.0064/05/01762, 0064/05/01842, aktyviai įgyvendina savo procesines teises. CPK nenustato, kad vykdomosios bylos sustabdymo aplinkybių išnykimas turi būti patvirtintas tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis.Apeliantės nuomone, tos aplinkybės, kad skolininko sveikata pagerėjo ir jis gali įgyvendinti savo procesines teises vykdymo procese, gali būti įrodinėjamos visomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir skolininko skundais, rašytais kitose vykdomosiose bylose, teismų nutartimis, priimtomis nagrinėjant tokius skundus. Apeliantė taip pat pažymi, kad paties skolininko pateiktas 2005 m. birželio 10 d. KMUK ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo atsakymas į A. B. 2005-05-26 prašymą patvirtina, kad skolininko guldymas į ligoninę klubo sąnario endoprotezavimo operacijai buvo paskirtas 2005 m. sausio 17 d., tačiau jis neatvyko, o taip pat neatvyko ir 2005 m. gegužės 24 d. kaip pažymi apeliantė, skolininkui ši operacija nėra atlikta iki šiol, todėl, antstolės manymu, ji nėra pirmo būtinumo, o esama sveikatos būklė leidžia A. B. įgyvendinti savo teises.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal 1964 m. CPK 397 straipsnį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (1964 m. CPK 396 straipsnis) ir fakultatyvųjį (1964 m. CPK 397 straipsnis). 1964 m. CPK 396 ir 397 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 397 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigojo, bet suteikė teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas reiškia laikiną vykdomųjų veiksmų atidėjimą neapibrėžtam terminui. Todėl vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik dėl objektyvių įstatyme numatytų aplinkybių, kliudančių atlikti byloje vykdomuosius veiksmus ir nepriklausančių nuo vykdymo procese dalyvaujančių asmenų valios. Todėl net ir esant formaliam sustabdymo pagrindui antstolis privalo atsižvelgti į konkrečias faktines aplinkybes, kad nebūtų pažeista skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra. Teismas nustatė, kad antstolė I. L. 2002 m. balandžio 30 d. patvarkymu patenkino skolininko prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, remdamasi KMUK Chirurgijos klinikos ortopedijos – traumatologijos sektoriaus epikrize iš medicininių dokumentų. Byla buvo sustabdyta 1964 m. CPK 397 str. 4 d. pagrindu, nustatančiu, kad teismo antstolis gali visiškai ar dalinai sustabdyti vykdomąją bylą šaliai sunkiai susirgus, jeigu ta liga nėra chroninio pobūdžio, - pateikus dokumentą iš gydymo įstaigos, taip pat šaliai esant gydymo įstaigoje. Tačiau teismas neįvertino patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą turinio: šiame patvarkyme nebuvo nurodytos konkrečios aplinkybės dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad vykdomoji byla buvo sustabdyta iki A. B. bus atlikta operacija ir pan. Kolegija konstatuoja, kad antstolė R. M. , turėdama savo žinioje kitas vykdomąsias bylas, kuriose vykdymo proceso dalyviu taip pat yra šios bylos pareiškėjas A. B. , turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad jo sveikatos būklė yra tokia, kuri leidžia jam pilnai įgyvendinti savo procesines teises. Priimdama skundžiamą 2006 m. lapkričio 08 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo šias aplinkybes konstatavo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolė atnaujino bylą neturėdama jokių įrodymų apie tai, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Pastebėtina tai, kad pats skolininkas A. B. , kreipdamasis į antstolę dėl vykdomosios bylos sustabdymo, savo sveikatos būklę siejo su galimybe ginčyti vykdomąjį dokumentą ieškinine tvarka. Akivaizdu, kad jokių kliūčių pareiškėjui tokią teisę įgyvendinti nėra, todėl antstolė pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą, konstatuodama, kad pats pareiškėjas vykdomąja byla nesidomėjo, vykdomojo dokumento taip ir neapskundė.

Teismas, kaip kiekviena valdžia, turi paklusti teisei – Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims; aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). CPK 2 straipsnis, apibrėžiantis civilinio proceso tikslus, akcentuoja asmenų interesų apsaugą ir būtinybę kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tei­sin­gu­mo prin­ci­pas yra uni­ver­sa­lus principas, ku­ris, be ki­ta ko, su­po­nuo­ja ir tai, kad bet ko­kios vals­ty­bės tai­ko­mos po­vei­kio priemonės tu­ri bū­ti pro­por­cin­gos (adek­va­čios) tei­sės pa­žei­di­mui ir tu­ri ati­tik­ti sie­kia­mus tei­sė­tus tiks­lus, ne­tu­ri var­žy­ti as­mens aki­vaiz­džiai la­biau ne­gu rei­kia šiems tiks­lams pa­siek­ti, be to, tei­sin­gu­mas ga­li bū­ti įgy­ven­di­na­mas tik už­tik­ri­nant in­te­re­sų pu­siau­svy­rą bei iš­ven­giant so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo ne­sta­bi­lu­mo. Tei­sin­gu­mo ne­ga­li­ma pa­siek­ti pri­pa­žįs­tant tik vie­no as­mens in­te­re­sus ir nei­giant ki­to as­mens tei­sė­tus in­te­re­sus. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, šių principų nesilaikė ir nepagrįstai patenkino teisėtus ir pagrįstus antstolės patvarkymus. Konstatuotina tai, kad teismas, naikindamas skundžiamus patvarkymus ir tokiu būdu pripažindamas antstolės R. M. veiksmus neteisėtais, nenurodė kokias teisės normas antstolė pažeidė.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, pareiškėjo A. B. skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti.

Klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. B. valstybei 7,10 Lt (septynis litus dešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.