- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- A6.-1217-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00831-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- Ž. L., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei Rūtai Geležinytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. L., būdamas UAB „duomenys neskelbtini (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi ir žinodamas, kad Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-12-31 pirmenybę teikė kitiems kreditoriams – nors UAB „duomenys neskelbtini“ buvo skolinga valstybės biudžetui, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, - tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus, todėl tokiais savo veiksmais Ž. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. L. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Paaiškino, kad viskas nutiko tiesiog dėl žmogiškumo faktoriaus, mano, kad vairuotojams ir žmonėms reikia pirmiau sumokėti. Žinojo, kad įmonė yra skolinga, tikėjosi, kad buvo dar galimybė susitvarkyti. Buvo mokamas žmonėms darbo užmokestis, kuro pylimui, nes buvo sąskaitos areštuotos. Šiuo metu, kiek žino, įmonė bankrutuoja. Jis yra buvęs vadovas. Kelis kartus ir jam buvo išmokėta pinigai, tačiau iš tų pinigų taip pat buvo vykdomi atsiskaitymai su žmonėmis. Sunki įmonės padėtis susiklostė dėl to, kad jie lizingavosi automobilius, vienu momentu buvo vienašališkai nutrauktos sutartys, atsiimti automobiliai ir susidarė tokia situacija.
Teismo posėdžio metu VMI atstovas nurodė, kad palaiko teismui pateiktame pareikšime išdėstytą reikalavimą.
Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime (toliau – ir Pareiškimas) dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. 2018-04-06 duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 45588,04 Eur, kuri susidarė dėl teisės aktų nustatytais terminais nesumokėtų deklaruotų mokesčių. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018 m. vasario 7 d. pradėtas operatyvus patikrinimas. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2018 m. kovo 7 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1142, kurioje nustatyta, kad Bendrovė pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybė) biudžetui vykdė įvairius atsiskaitymus. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2017-09-16) iš atsiskaitomosios sąskaitos didžiausios sumos buvo sumokėtos atskaitingiems asmenims: 2017-10-06 A. M. – 1100,00 eur (skola VMI 3264,94), 2017-10-13 Ž. L. 3000,00 EUR (skola VMI 1690,97 EUR), 2017-10-23 A. B. 1800,00 EUR (skola VMI 1830,97 EUR); 2017-10-25 E. R. 2000,00 EUR (skola VMI 1830,97 EUR); 2017-10-27 J. L. 1100,00 EUR (skola VMI 31125,97 EUR), 2017-10-31 E. S. 1500,00 EUR (skola VMI 31125,97 EUR), 2017-11-10 Ž. L. 3000,00 EUR (skola VMI 31280,56 EUR); 2017-11-16 A. I. 79003,69 EUR (skola VMI 31318,56 EUR).
Minėtas aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti UAB „duomenys neskelbtini“ finansiniai dokumentai (b. l. 12-30).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, bylos medžiagos yra akivaizdu, jog Ž. L., kaip UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, Ž. L. nesilaikė nustatyto mokėjimų eiliškumo, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie Ž. L. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.
Ž. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant veikos pavojingumą, teismų praktikoje atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Ž. L. nurodė, kad pinigai buvo išmokami darbuotojams, vairuotojams kurui ir pan., taip siekiant išsaugoti įmonės veiklą. Tačiau išanalizavus Pareiškimą ir su juo pateiktus dokumentus, matyti, kad darbo užmokestis operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas atskirai (iš bankų sąskaitų išmokėta 840 eurų darbo užmokesčio, iš kasos 622,27 eurų), taigi pirmiau nurodytos įmonės atskaitingiems asmenims išmokėtos sumos nėra darbo užmokestis, dalis pinigų buvo išmokėta pačiam Ž. L., o laikotarpio pabaigoje ženkli 79003,69 eurų suma buvo išmokėta įmonės atskaitingam asmeniui A. I.. Visa tai nevisiškai atitinka Ž. L. teiginius apie tai, kad sumos buvo skirtos darbo užmokesčiui, vairuotojams kurui ir pan., t. y. kad jos buvo išmokėtos siekiant užtikrinti įmonės veiklą ir nepabloginti kreditorių (įskaitant valstybę) interesų. Paminėtina, kad per pažeidimo laikotarpį skola VMI ženkliai išaugo (per 4 mėnesius išaugo nuo apie 3000 iki daugiau nei 31000 eurų).
Teismui duomenų apie Ž. L. baustumą ar teistumą nepateikta, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, jis neteistas, už analogiškas veikas nebaustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip minėta, laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, gailėjosi. Ž. L. dirbantis, turi šeimą, išlaiko nepilnametį vaiką. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą) nėra, o administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta paskyrus Ž. L. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Ž. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 eurų baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį (A6.-1217-1053/2018) ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.