- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- P-146-49-13
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01462-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Dalia Višinskienė
- Kategorijos
- 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N575-8575/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
S. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 1–5), kuriame, be kita ko, prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. 10-57-AT1-405 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnį (žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas) ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Minėtas skundo reikalavimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi (I t., b. l. 32–33) buvo išskirtas į atskirą administracinio teisės pažeidimo bylą, suteikiant numerį II-1799/2010.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi (I t., b. l. 148–152), priimta administracinėje byloje Nr. II-1799-580/2010, S. G. skundą paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad ATPK 186 straipsnyje įtvirtinta teisės norma siekiama apsaugoti visuomenę nuo veiksmų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, todėl dėl žinomai melagingo policijos iškvietimo žala kyla viešajai tvarkai, o ne atskiram asmeniui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad dėl R. D. policijos pareigūnų iškvietimo S. G. nebuvo ir negalėjo būti padaryta nei turtinė, nei fizinė žala. Policijos pareigūnų iškvietimas ir atvykimas negali būti pripažįstami priežastimi, dėl kurios asmuo gali patirti skunde nurodytus išgyvenimus. Tuo labiau, kad iškvietimo metu policijos pareigūnai jokių veiksmų S. G. atžvilgiu neatliko – jo neapklausė, nesuvaržė kitaip jo teisių. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiuoju asmuo negali būti pripažintas vien dėl to, kad jis turi ryšį su administraciniu teisės pažeidimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs S. G. atskirąjį skundą (I t., b. l. 157), 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi (I t., b. l. 184–186), priimta administracinėje byloje Nr. N575-8575/2010, S. G. atskirojo skundo netenkino ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą. Nustatė, kad tarp R. D. ir S. G. vyksta nuolatiniai konfliktai dėl žemės sklypo ribų. Tiek R. D., tiek S. G. vienas kito atžvilgiu yra pateikę pareiškimus policijos pareigūnams dėl, jų nuomone, padarytų administracinių teisės pažeidimų, kas patvirtina, jog abi šalys, pasirinkdamos netinkamą tarp jų kilusio ginčo sprendimo variantą, bando tokiu būdu apginti savo galimai pažeistas civilines teises. 2010 m. gegužės 23 d. policijos pareigūnų iškvietimas, dėl kurio S. G. siekia, kad R. D. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį, yra neatsiejamai susijęs su tarp jų kilusiu konfliktu dėl žemės sklypo ribų, t. y. R. D. veiksmai galimai buvo nukreipti S. G. atžvilgiu. Tačiau teismas nenustatė ir S. G. neįrodė, kad dėl tokių R. D. veiksmų, atitinkančių ATPK 186 straipsnio objektyviosios pusės požymius, S. G. buvo padaryta realios žalos. S. G. nurodyti tariamai kilę neigiami padariniai (buvo priimtas R. D. neteisėtai išteisinantis aktas, neatlyginant jam padarytos žalos, taip pat sukeltas nepasitikėjimas policijos objektyvumu ir nešališkumu, įvairūs išgyvenimai) yra nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su R. D. atliktais veiksmais, kiek jie atitinka ATPK 186 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį. S. G. nurodytos jam sukeltos neigiamos pasekmės galėtų būti reikšmingos, kalbant nebent apie vėlesnius, po policijos pareigūnų iškvietimo R. D. atliktus veiksmus (2010 m. gegužės 23 d. ji pateikė pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo S. G. atžvilgiu), tačiau jie, kaip ir kiti S. G. nurodyti R. D. tariamai prieš jį vykdomi neteisėti veiksmai, yra nesusiję su ATPK 186 straipsnyje įtvirtintu pažeidimu ir nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinami, kaip nepatenkantys į šio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgęs į teismų praktiką, kad nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad S. G. negali būti pripažintas nukentėjusiuoju, o jo skundas, galutinai paaiškėjus šiai aplinkybei skundo nagrinėjimo metu, pagrįstai ir teisėtai buvo paliktas nenagrinėtas, kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
II.
2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas S. G. prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010 (N575-8575/2010) remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (II t., b. l. 1).
Prašyme atnaujinti procesą nurodyta, kad 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atliko sklypų kadastrinis (duomenys neskelbtini) (S. G. sklypas) ir kadastrinis (duomenys neskelbtini) (R. D. sklypas) ribų patikrinimą vietovėje, sudarė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3, kuriuo remdamasis 2012 m. vasario 22 d. priėmė administracinį sprendimą dėl žemės naudojimo patikrinimo rezultatų – įspėti R. D., kad ji iki 2012 m. balandžio 2 d. privalo patraukti šiltnamį, kurio dalys kerta S. G. sklypo ribas. Anot S. G., paaiškėjusios naujos aplinkybės paneigia tas aplinkybes, kad sklypų riba yra neaiški, ir kad teritorija jo sklype greta R. D. yra ginčijama, kuriomis buvo grindžiami įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriuose buvo nagrinėjamas policijos, žemėtvarkos ir teismų pareigūnų veiksmų teisėtumas, nagrinėjant S. G. teisių pažeidimus sukėlusius teisinius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs S. G. prašymą atnaujinti procesą, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (II t., b. l. 29–33), priimta administracinėje byloje Nr. P261-135/2012, S. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-8575/2010. Atkreipė dėmesį, kad S. G. esminėmis ir naujomis įvardija 2012 m. vasario 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73)-3 ir 2012 m. vasario 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 481D-(14-48-104)-2066, kuriuose konstatuota, kad S. G. priklausančio žemės sklypo ir R. D. žemės sklypo ribos yra aiškios, o R. D. įpareigota perkelti šiltnamį, kurio dalys kertasi su pareiškėjo žemės sklypo ribomis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš 2012 m. vasario 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 481D-(14-48-104)-2066 turinio analizės matyti, jog patikrinimas vietoje atliktas S. G. iniciatyva. S. G. nepateikė jokių objektyvių priežasčių ir argumentų, kurie paaiškintų, kodėl jis dėl minėtųjų veiksmų atlikimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių nesikreipė anksčiau. Todėl teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, kurias S. G. įvardija naujomis, galėjo būti jam žinomos dar bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, pažymėjo, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesusijusios su prašomoje atnaujinti administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėtais klausimais, jų neįtakoja ir negali iš esmės pakeisti.
III.
2012 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas naujas S. G. prašymas, kuriame, be kita ko, prašoma atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 10 punktu (II t., b. l. 37–40).
Prašymas atnaujinti procesą nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiamas tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-135/2012, kuria buvo netenkintas 2012 m. balandžio 12 d. S. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-8575/2010, grindžiama, pasak S. G., prasimanytu motyvu, nukopijuotu iš 2012 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS602-373/2012, kad „pareiškėjas dėl minėtųjų veiksmų (žemės naudojimo patikrinimo) atlikimo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių nesikreipė anksčiau“. Teigia, kad dėl šių motyvų prieštaravimo materialinei teisei ir tyčinio šmeižimo požymių yra pateikęs išsamius argumentus. Teismas, nutartyje remdamasis paminėtu motyvu, turėjo jį pagrįsti, t. y. turėjo įsitikinti, kad visose S. G. nurodytose bylose nėra duomenų apie tai, kad į žemėtvarkos įstaigą jis kreipėsi laiku ir tinkamai. Teismas nutartyje taip pat neteisėtai motyvavo, kad S. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su byloje nagrinėtais klausimais. Toks teismo motyvas akivaizdžiai prieštarauja anksčiau nurodytam tikrovės neatitinkančiam motyvui. Dėl nurodytų aplinkybių S. G. mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. P261-135/2012 buvo padaryta pažeidimų, kurie yra pagrindai atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010.
Atsiliepimas
R. D. atsiliepimu prašo S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Įvertinus tai, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinio pobūdžio procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, todėl bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos – t. y. per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.
Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (1 d.). Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 d.).
S. G. prašo atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje procesas baigėsi 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarčiai (I t., b. l. 184–186) (adm. byla Nr. N575-8575/2010), kuria apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Nr. P261-135/2012 buvo atmestas pareiškėjo S. G. 2012 m. balandžio 12 d. pateiktas prašymas dėl proceso šioje byloje atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
2012 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas S. G. pateikė naują prašymą atnaujinti procesą minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodydamas kitus proceso atnaujinimo pagrindus (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus). Prašyme dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, pareiškė nesutinkantis su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Nr. P261-135/2012, kuria buvo atsisakyta tenkinti jo 2012 m. balandžio 12 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl atsisakymo atnaujinti procesą yra neskundžiama. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo revizuoti 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį Nr. P261-135/2012.
S. G. 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 10 punkte numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų, o 10 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašymas yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais, sprendžia, jog apie šias aplinkybes, – t. y. kad teismo sprendimas, anot S. G., yra be motyvų, ir kad priimant nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje esą buvo padaryta materialinės teisės normų pažeidimų, – S. G. sužinojo arba turėjo sužinoti gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties Nr. N575-8575/2010, kuria galutinai buvo išnagrinėta ir užbaigta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1799-580/2010, nuorašą. Iš bylos dokumentų matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis buvo išsiųsta S. G. 2011 m. sausio 6 d. teismo lydraščiu (I t., b. l. 187). S. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. rugsėjo 17 d. (II t., b. l. 37–40), t. y. praleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. S. G. neprašo teismo atnaujinti praleistą terminą 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010 paduoti. Be to, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nagrinėjamu atveju nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties priėmimo dienos). Pareiškėjas šį terminą taip pat yra praleidęs ir jo atnaujinimo įstatymas nenumato.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas, vien dėl šios priežasties proceso administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010 atnaujinimas negalimas (ABTĮ 159 str. 1 d. 1 p.). Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo tikrinti ir netikrina prašymo atnaujinti procesą argumentų pagrįstumo.
Remiantis išdėstytais argumentais, S. G. 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010 atsisakytina (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
netenkinti S. G. 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010. Atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1799-580/2010 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N575-8575/2010).
Nutartis neskundžiama.