Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-05-25 · Civilinė byla Nr. 2VP-1424-347/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
2VP-1424-347/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, AB „Panevėžio energija“
Civilinė byla Nr. 2VP-1424-347/2016;
Procesinių sprendimų kategorijos:2.4.1.5.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.1.(S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 25 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, AB „Panevėžio energija“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/03751/1 skolininkę L. O. S. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-679-651/2006, išduotą 2006-06-13, dėl skolos ir būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo AB „Panevėžio energija“ naudai iš skolininkės L. O. S. Skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. O-2505 L. O. S. turtą paveldėjo valstybė.

2016-05-18 teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad su pareiškimu suinteresuotas asmuo nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal CPK 48 straipsnį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi vienas iš skolininko pakeitimų atvejų yra fizinio asmens mirtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų.

LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kuomet netaikoma 1 d. nurodyta tvarka. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Nustatyta, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/12/03751/1 pagal 2006-06-13 išduotą Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-679-651/2006 dėl 568,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. O. S. Skolininkė mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog 2015-07-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu skolininkės L. O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turtas, neatsiradus nei įpėdinių pagal įstatymą, išvardintų CK 5.11 straipsnio 1 dalyje, nei įpėdinių pagal testamentą, paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad palikimo priėmimo metu palikimą priimantis asmuo būtų žinojęs apie esamus kreditorinius reikalavimus. Iš vykdomojoje byloje esančio 2004-06-25 Turto arešto akto matyti, kad vykdant išieškojimą AB ,,Panevėžio energija” naudai buvo areštuotas L. O. S. priklausantis nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad minėtame turto arešto akte nurodyta, kad turto arešto pagrindas – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2002-02-11 vykdomasis raštas Nr. 2-181-01, turto arešto mastas – 8000,00 Lt (2316,96 Eur). Antstolio areštas buvo uždėtas kitoje vykdomojoje byloje, to paties kreditoriaus, tačiau kito jo reikalavimo atžvilgiu, tuo tarpu antstolis Aleksandras Ščiukinas (Aldona Jasutienė ar Jurijus Kolyško) nėra išviešinęs jokios informacijos apie vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/03751/1 vykdomus išieškojimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skolininkės palikimą priėmęs įpėdinis būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus AB ,,Panevėžio energija“ aukščiau minėtą reikalavimą. Taigi, šių faktinių aplinkybių pagrindu paveldėtojas, netgi būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, neturėjo pagrindo numanyti, kad palikimas gali būti apsunkintas kreditoriaus AB ,,Panevėžio energija“ kitu atitinkamo dydžio reikalavimu, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog palikėjo turtinė prievolė perėjo jo įpėdiniui paveldėjimo būdu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorius AB ,,Panevėžio energija“ kitu būdu būtų pareiškęs reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorių AB ,,Panevėžio energija“ ir jo 568,28 Eur reikalavimą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas ir skolininkė vykdymo procese nepakeistina (LR CPK 596 str., 48 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 596 str., teismas

nutaria

Antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui vykdomąją bylą Nr. 0110/12/03751/1.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Ozolinia