- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- eII-464-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00435-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios V. S., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2025 m. birželio 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 25 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo teisena A. S., pradėta pagal ANK 518 straipsnį, pagal V. S. pareiškimą dėl iš namų dingusio asmeninio daikto – pliušinio meškino. Institucija, atlikusi V. S. nurodytų aplinkybių patikslinimą, nustatė, kad tarp asmenų (V. S. ir A. S.) vyksta asmeninis tarpusavio santykių aiškinimasis – skyrybos, t. y. asmenis sieja civiliniai teisiniai santykiai. Kadangi kilęs ginčas iš civilinių teisinių santykių, jis turi būti sprendžiamas civilinės teisės priemonėmis. Neįžvelgus administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. birželio 30 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas V. S. skundas dėl Nutarimo, kuriuo ji prašo panaikinti Institucijos Nutarimą, grąžinti bylą policijai pakartotiniam nagrinėjimui, įvertinti, ar A. S. veiksmai atitinka ANK 518 straipsnio 1 dalies požymius ir spręsti dėl jo atsakomybės. Skunde V. S. nurodo, kad sutuoktinis A. S. neturėjo teisės išmesti jos asmeninio daikto - pliušinio meškino, kuris jai turėjo didelę emocinę reikšmę, o jo vertė daugiau nei simbolinė. Ji turi nuotraukas, kuriuose matyti, kad pliušinis meškinas ilgą laiką buvo laikomas kambariuose, o ne balkone, kaip teigia A. S.. Meškino būklė suprastėjo dėl A. S. sukurtų netinkamų gyvenimo sąlygų, o ne dėl jos aplaidumo. Tyrime apsiribota vienašališku A. S. aiškinimu ir neišsiaiškinta, kodėl meškinas nebuvo grąžintas teisėtam savininkui.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, atsiliepime nurodė, jog atliekant pareiškimo tikslinimą, susisiekta su A. S., kuris nurodė, kad V. S. meškiną išmetė, nes jis buvo balkone, nenaudojamas, nešvarus, rinko dulkes. V. S. jis buvo prašęs keletą kartų pasiimti savo pliušinį meškiną, nes ji negyvena bute ir meškinas bute nereikalingas. Meškinas ilgą laiką buvo balkone, kur drėgmė ir tapo nehigieniškas, sklido blogas kvapas. Vaikai, gyvenantys bute, eidavo prie meškino ir jaudinantis dėl vaikų sveikatos, jis buvo išmestas. Pasinaudojus PRĮR informacine sistema, nustatyta, kad metų bėgyje, minėtu adresu registruoti 6 pranešimai: 2024 m. rugsėjo 10 d. gautas V. S. pareiškimas dėl galimo šmeižto; 2025 m. birželio 16 d. gautas A. S. pareiškimas dėl konflikto; 2025 m. birželio 6 d. gautas A. S. pranešimas dėl konflikto su sutuoktine, vertintas ir išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis; 2025 m. birželio 7 d. gautas V. S. pranešimas dėl pareigūnų darbo; 2025 m. birželio 7 d. gautas V. S. pareiškimas, kuris šiuo metu nagrinėjamas; 2025 m. birželio 15 d. registruotas V. S. pranešimas dėl galimai neblaivaus sutuoktinio. Pažymėjo, kad V. S. ir A. S. yra sutuoktiniai, jų santuoka nenutraukta. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos duomenis buvo pripažinta, kad tiesioginių, objektyvių ir patikrintų įrodymų, pakankamų padaryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad padarytoje veikoje yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) požymiai, nesurinkta. Todėl padaryta išvada, kad veika neturi administracinio nusižengimo požymių yra pagrįsta, kas sudarė pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Pareiškėja V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Teismo šaukimas jai įteiktas asmeniškai, 2025 m. liepos 4 d. el.paštu patvirtinus apie šaukimo gavimą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko.
A. S., kurį prašoma traukti administracinėn atsakomybėn, telefonu pranešė, kad apie teismo posėdį yra informuotas, procesinius dokumentus gavo el. paštu, prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.
Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas - tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdydamas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo, kad A. S. išmetė sutuoktinės V. S. pliušinį meškiną iš jų de jure bendros gyvenamosios vietos. V. S. prašo už tai patraukti A. S. atsakomybėn. A. S. pripažįsta, kad meškiną išmetė, bet nurodo, kad tai padarė po to, kai V. S. jo nepasiėmė po prašymų, o jo būklė buvo bloga, kėlė grėsmę vaikų sveikatai. V. S. nesutinka su A. S. nurodytomis aplinkybėmis dėl meškino būklės ir tai, kad jos buvo prašoma jį pasiimti.
Be priešingų konflikto šalių žodinių paaiškinimų (šalių konfliktiškus santykius patvirtina į bylą policijos surinkti duomenis apie abiejų pusių rašytus įvairius pareiškimus vienas kito atžvilgiu), į bylą jokių, jų žodžius pagrindžiančių įrodymų nei apie meškino būklę išmetimo metu, nei apie prašymą jį pasiimti, nepateikta. Akivaizdu tik tai, kad šalys konfliktuoja, kartu negyvena ir meškinas, kurį V. S. buvo gavusi kaip asmeninę dovaną, buvo likęs šeimos namuose, kuriuose ji nebegyvena. Šiuo metu nustatyti, kokios objektyviai būklės meškinas buvo išmetimo metu, nėra galimybės. V. S. prie pareiškimo pateikta fotonuotrauka tik patvirtina, kad meškinas buvo nenaujas, suteptas (turėjo dėmių). A. S. teigia, kad meškinas buvo laikomas balkone, dėl ko jo būklė suprastėjo ir tapo pavojinga vaikų sveikatai, kurie prie jo eidavo. V. S. to nepripažįsta, teigia, kad meškinas buvo laikomas kambaryje, pateikė nuotrauką apie tai, tačiau pastebėtina, kad V. S. bendruose šeimos namuose negyvena ir netgi A. S. sugyventinės teiravosi, kur jos meškinas, todėl jos teiginiai, kad meškinas visą laiką buvo laikomas namuose, nepagrįsti. A. S. turėjo teisę spręsti, kur ir kaip laikyti daiktus, esančius jo namuose, todėl jo veiksmai su namuose esančių daiktų laikymu negali būti laikomi kaip prieštaraujantys įstatymams. Be to, daikto pobūdis (pliušinis žaislas) sudaro pagrindą skirtingai vertinti jo būklę, priklausomai nuo asmeninio suvokimo, kas šiuo atveju yra itin aktualu, nes meškino kaip daikto vertė šalims stipriai skiriasi.
Tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn už padarytą nusižengimą, turi būti nustatyti ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvusis požymis, šiuo atveju tyčia. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad išmesdamas V. S. meškiną, A. S. tyčia siekė ir pažeidė V. S. teisę į asmeninę nuosavybę – pliušinį meškiną. Minėta, kad A. S. paaiškinimai dėl meškino išmetimo priežasčių, byloje nėra paneigti, kaip ir tai, kad dėl tų pačių priežasčių jis prašė V. S. jį pasiimti. Nors šias aplinkybes V. S. neigia, tačiau taip pat jau minėta, kad tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Žinia, kad visos abejonės vertinamos asmens, kurį siekiama nubausti, naudai. Vien V. S. subjektyvus situacijos vertinimas ir nesutikimas su priimtu Nutarimu, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti procesinį sprendimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Nutarime teisingai nurodyta, kad ginčus dėl turto sutuoktiniai turi spręsti civilinio proceso tvarka, kas šiuo atveju apima ir tai, kad siekdama turtinės ir/ar neturtinės žalos atlygino dėl asmeninio turto sunaikinimo, nesusitarus su A. S., V. S. turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. S. padaryta veika neturi visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl Institucijos priimtas ir skundžiamas Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nukentėjusiosios V. S. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2025 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25275381751) nepakeistą ir pareiškėjos V. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.