- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- I-2924-505/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui M. Š., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde, atsiliepime (b. l. 4-5) nurodė, jog jis nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. vasario 23 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje ir jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose sanitarinis mazgas nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, iš tualeto sklido nemalonus kvapas, neįrengta atskira nuo gyvenamosios patalpos ventiliacija. Kamerose nebuvo galimybės atsidaryti lango, kameroje Nr. 345 įrengti tamsinti langai, pro orlaidę patekdavo mažai gryno oro. Pažymėjo, jog kamerose garsiai veikė ventiliacija, dėl keliamo triukšmo negalėdavo naktimis miegoti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, būdavo irzlus, viskuo nepatenkintas. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b. l. 9-12) nurodė, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 345.
Sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14 straipsnio 14.5. punktas, nustatantis, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Kauno TI sanitarinių mazgų įrengimas visiškai užtikrina higienos normų laikymąsi. Pagal minimo punkto reikalavimą sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, atitinkantis Lietuvos standartą LST EN 997/AC, jo konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Sanitariniame mazge įrengta praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), jis turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, ir atskirtas nuo kameros 2,1 m. aukščio atitvarais užtikrinančią higienos normų laikymąsi ir naudojimosi intymumą.
Kamerų ventiliavimo reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Higienos normoje įtvirtintas reikalavimas, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taip pat Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.10 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.
Kauno TI įrengti dvejų tipų kamerų langai - atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, o visuose sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Pareiškėjas, skundo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas 345 kameroje, kurios langai yra atidaromi dalinai (įrengta orlaidė) ir veikia mechaninė ventiliavimo sistema.
Kaip įtvirtinta minėtų taisyklių 14.10 punkte, kamerose su neatidaromais langais įrengtas mechaninio vėdinimo sistema - į kamerą paduodamas šviežias oras, o ištraukiamas netinkamas, o languose taip pat įrengta orlaidė natūraliai ventiliacijai
Patikrinus Kauno TI suimtųjų ir nuteistųjų asmenų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), bei skundų įstaigos vadovybei registrus - duomenų apie pareiškėjo nusiskundimus pateikiamus skunde, nerasta. Kauno TI neturi žinių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į institucijas kontroliuojančias laisvės atėmimo vietų įrengimo ir eksploatavimo priežiūrą, taigi šios institucijos neatliko patikrinimų dėl skunde išdėstytų aplinkybių, nes tam nebuvo pagrindo.
Mano, kad Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Pareiškėjui, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 74 str. 1 d.). Pareiškėjo, atsakovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, neįrengta atskira nuo gyvenamosios patalpos ventiliacija, kamerose nebuvo galimybės atsidaryti lango, pro orlaidę patekdavo mažai gryno oro, kamerose garsiai veikė ventiliacija.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, neįrengta atskira nuo gyvenamosios patalpos ventiliacija, iš tualeto sklido nemalonus kvapas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (b. l. 13, 17, 24) nustatyta, kad ginčo kameros sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas pakankamai aukšta siena (2,10 m), jis uždaras (yra durys, sienos), sanitariniame mazge įrengta atskira oro šalinimo sistema (b. l. 13, 24), sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų unitazų konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, blogo kvapo kameroje, netinkamai veikiančios ventiliacijos ar negalėjimo išvėdinti kameros, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl sanitarinio mazgo įrengimo atmestinos.
Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo galimybės atsidaryti lango, pro orlaidę patekdavo mažai gryno oro, garsiai veikė ventiliacija.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pagal Taisyklių 14.10 punktą, tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas. Kauno TI atsiliepime nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – foto lenteles, iš kurių matyti, kad 3-io aukšto kamerose (ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kameroje Nr. 345) langai yra atidaromi dalinai (įrengta orlaidė) ir veikia mechaninė ventiliavimo sistema (b. l. 14), kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninio vėdinimo sistema – į kamerą paduodamas šviežias oras, o ištraukiamas netinkamas, languose taip pat įrengta orlaidė natūraliai ventiliacijai (b. l. 18). Kadangi byloje nenustatyta, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, todėl konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjui kalinimo metu užtikrino tinkamą kamerų vėdinimą.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl Kauno TI gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, garsiai veikiančios ventiliacijos. Atsakovas nepateikė ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl per garsiai veikiančios gyvenamųjų patalpų ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (per garsiai veikiančios ventiliacijos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl minėtų kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jam teko patirti nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, būdavo irzlus, viskuo nepatenkintas, tačiau įrodymų, jog būdamas Kauno TI jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 03-A/2014/955 kopijos matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi dėl gerklės skausmo, karščiavimo, slogavimo, buvo skirti vaistai (b. l. 32-38). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.