Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1.; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1

2024 m. rugsėjo 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2021-06-15 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 284 str. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2022-03-21, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. gegužės 14 d. apie 11.50 val., A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: kitų asmenų akivaizdoje mosavo rankiniu pjūklu, plūdosi necenzūriniais žodžiais, šūkavo, žodžiu grasino nukentėjusiajai N. M., kuriai įbėgus į savo butą ir užsirakinus - tris kartus rankiniu pjūklu ir du kartus kumščiu sudavė į N. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, dėl ko duris apgadino padarydamas N. M. 203,28 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje mosavo rankiniu pjūklu, keikėsi, šūkavo, grasino kaimynei N. M.. O kai ji įbėgo į savo butą Nr. 30, tris kartus rankiniu pjūklu ir du kartus kumščiu sudavė į jos buto duris ir duris šiek tiek apgadino. Žalos dydžio neginčija. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Suvokia, kad jis chuliganiškai elgėsi kitų žmonių akivaizdoje, dėl ko žmonės turėjo jaustis blogai, nesaugiai. Su nukentėjusiosios 1000 Eur dydžio civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti nesutinka, jis per didelis, su draudimo įmonės civiliniu ieškiniu sutinka. Sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Gailisi. Daugiau taip nesielgs.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys apgadintos, matosi trys išmuštos žymės (1 t., b. l. 28-35).

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad blaivus kaimynas A. K. būna normalus, o kai neblaivus - plūsta necenzūriniais žodžiais be jokios priežasties. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute, K. gyvena (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini) bute gyvena M. S., kuris geria su K.. 2024-05-14, ryte, grįžusi iš parduotuvės, prie namo prasilenkė su A. K. ir M. S., jie ėjo į miesto pusę. K. su ja pasisveikino. Apie 11.45 val., išėjo džiaustyti rūbų į bendro naudojimo patalpą. Eidama išgirdo, kaip laiptinėje sklinda garsiai leidžiama muzika, suprato, kad ją gali leisti tik M.. Džiaustydama rūbus girdėjo, kad muzika pradėjo garsėti ir suprato, kad M. koridoriuje pastatė savo kolonėlę. Girdėjo, kad M. beldėsi į duris pas K., girdėjo K. balsą. Suprato, kad M. ir K. konfliktuoja bendro naudojimo koridoriuje, jie rėkavo vienas ant kito, keikėsi. Ji galvojo, kad greitai išeis iš tos vietos, kurioje džiaustė skalbinius ir nubėgs į savo butą. Kai ji išėjo iš tos patalpos pamatė, kad K. rankose laiko rankinį pjūklą, kuriuo užsimojo prieš M., plūdosi, žodžiu grasino kad užmuš. Tą pamačiusi ji sušuko K., ką jis daro. Tada K. atsisuko į ją, pradėjo artintis prie jos ir eidamas link jos, laikydamas tą pjūklą rankoje, sušuko kad užmuš ir ją. Ji dėl to labai išsigando, situacija buvo tokia, kad jis galėjo su tuo pjūklu jai suduoti. Įbėgo į savo buto vidų ir labai greitai užsirakino. Tuoj pat išgirdo tris smūgiu į jos buto duris. Smogdamas su pjūklu į jos duris K. šaukė, plūdosi. Girdėjo, kaip jis dar du kartus su kumščiu sudavė į jos duris. Vėliau pamatė, kad duryse yra trys kirstinės žymės - apgadinimai. Dėl šio įvykio jai sutriko širdies ritmas, ji gėrė vaistus, sekančią dieną kvietėsi greitąją med. pagalbą ir visą dieną praleido (duomenys neskelbtini) ligoninės Priimamajame, kur jai atstatinėjo širdies ritmą, atstatinėjo spaudimą, lašino lašelines, nes dėl šito patirto didelio streso ir išgyvenimo jai tiesiog pasidarė blogai su sveikata. Ji patyrė didelių išgyvenimų, sutriko jos gyvenimo kokybė, patyrė siaubą. Labai išsigando K. grasinimų. Įvykį galėjo girdėti ir matyti M. S.. Jos turtas buvo draustas AB ,, (duomenys neskelbtini)“. Draudimas jai atlygino 203,28 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 40-52).

Iš VŠĮ Kėdainių ligoninės pateiktos N. M. ambulatorinio gydymo kortelės matyti, kad N. M. į įstaigą atvyko 2024-05-15 10.38 val., diagnozė: krūtinės skausmas, nepatikslintas, anamnezė: atvežė GMP. Vakar patyrė stresą, šiandien skauda krūtinę (1 t., proceso dalyvių asmens duomenų pažymų segtuvo 8-13).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2024 m. gegužės mėnesį, galimai 14 d., iš ryto su kaimynu A. K. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžo į A. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu išgėrė alų. Nuo išgerto alaus jis stipriai apsvaigo, kadangi prieš tai buvo pagiringas. A. K. taip pat stipriai apsvaigo, buvo dar girtesnis už jį. Išgertuvių metu tarp jo ir A. K. kilo žodinis ginčas, kadangi jis jį išvarė iš savo namų. Jis pats išėjo į parką, kur toliau gėrė alų. Laiko nepamena, bet kai grįžo į namų bendrojo naudojimo koridorių, jis rankoje turėjo garso kolonėlę, iš kurios leido muziką. Tada iš buto išėjo A. K. ir spyrė vieną kartą jam į kolonėlę, taip sulaužydamas jos korpuso šoną. Dėl to jis supyko, jie su A. K. apsižodžiavo. A. K. dėl jo elgesio, išsakytų žodžių bei apgadintos kolonėlės jokių pretenzijų neturi. Ką dar A. K. jam sakė ir darė - nepamena, kadangi buvo stipriai apsvaigęs. Nepamena ar šio įvykio metu koridoriuje buvo kokių nors kitų žmonių. N. M. pažįsta, ji yra jo kaimynė, gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ar ji buvo koridoriuje ar kitoje patalpoje, kai vyko konfliktas, nežino, neatkreipė dėmesio. Ar įvykio metu A. K. rankoje turėjo kokių nors įrankių ar daiktų - nepamena. Pamena, kad po ginčo su A. K., būdamas prie savo buto durų, girdėjo kaip K. grubiu balsu kažkam sakė, girdėjo du-tris stiprius trenksmus į kažkieno duris. Nepamena kada, bet nuėjęs į koridorių pamatė, kad apgadinta N. M. buto durų plokštė. Suprato, kad duris bus apgadinęs A. K., kuo – nežino, bet po įvykio A. K. jam prisipažino, kad padarė blogai, kad girtas, durnas su „fuksu“, tai yra suprato, kad rankiniu pjūklu sudavė N. į buto duris ir jas apgadino. Matėsi, kad K. dėl savo elgesio gailėjosi. Sakė, kad policija iš jo paėmė pjūklą, kad bandė N. atsiprašyti, bet jam niekas neatidarė durų. Būdamas blaivus A. K. yra ramus, su visais sveikinasi. Mano, kad N. galėjo išsigąsti A. K. elgesio ir išsakytų žodžių, kadangi neblaivus jis yra agresyvus, labai piktas (1 t., b. l. 106-108).

Buvo apžiūrėtas A. K. pateiktas rankinis pjūklas, kuris perduotas saugoti į PK (1 t., b. l. 118-128).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. gegužės 14 d. apie 11.50 val., A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: kitų asmenų akivaizdoje mosavo rankiniu pjūklu, plūdosi necenzūriniais žodžiais, šūkavo, žodžiu grasino nukentėjusiajai N. M., kuriai įbėgus į savo butą ir užsirakinus - tris kartus rankiniu pjūklu ir du kartus kumščiu sudavė į N. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, dėl ko duris apgadino padarydamas N. M. 203,28 Eur turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Kaltinamasis A. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, jo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios N. M., liudytojo M. Š. parodymai, objektyviai nustatyti nukentėjusiosios turto apgadinimai, išimtas ir apžiūrėtas įrankis, kuriuo nukentėjusiosios turtas buvo apgadintas.

Byloje buvo nustatyta, kad nusikaltimo vieta - vieša vieta.

Įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje – daugiabučio namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų namo gyventojų akivaizdoje, prieš tai (2021-06-15) teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, mosavo rankiniu pjūklu, plūdosi necenzūriniais žodžiais, šūkavo, žodžiu grasino nukentėjusiajai, o jai išsigandus ir įbėgus į savo butą - tris kartus rankiniu pjūklu ir du kartus kumščiu sudavė į buto duris, duris apgadino, dėl to nukentėjusiajai padarė ir turtinę žalą.

Tokios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje elgėsi įžūliai ir atliko vandališkus veiksmus. Tai, kad kaltinamasis veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir tai, kad kaltinamasis rankoje turėjo pavojingą įrankį, kuriuo galėjo savo grasinimus realizuoti, nukentėjusioji buvo akivaizdžiai sutrikdyta ir išgąsdinta, kvietė policiją, dėl streso patyrė sveikatos sutrikimus, kreipėsi į ligoninę. Tai įrodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta, dėl ko nusikaltimas laikomas baigtu.

Kaltinamasis elgėsi aiškiai neadekvačiai, agresyviai ir nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai, nes garsiai konfliktavo su kitu kaimynu, spirdamas sugadino jo kolonėlę, po to agresyviai prikibo prie nukentėjusiosios, ją keikė, jai grasino, mosuodamas prieš ja pjūklu elgėsi gąsdinančiai, kaimynės duris daužė kumščiu ir pjūklu, kuriuo galėjo sužaloti ir pačią nukentėjusiąją, apgadino nukentėjusiosios buto duris. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis kaltinamasis neabejotinai suprato, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to norėjo, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – įžūlų ir vandališką elgesį dėl chuliganiškų paskatų; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 1 kartą už analogišką veiką - smurtą prieš N. M. ir M. S., teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, pensininkas, registruotas Priklausomybės ligų registre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.

Išvadų iš analogiškos veikos, už kurią buvo nuteistas, nepadariusiam kaltinamajam šį kartą skirtina griežtesnė – maksimali arešto bausmė (BK 49 str., 61 str. ), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir, nors kaltinamasis antrą kartą teisiamas už analogišką nusikaltimą, turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių kam nors sukelta nebuvo, į kaltinamojo teismui išreikštą sutikimą gydytis dėl alkoholio vartojimo, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos arešto bausmės vykdymą šiuo metu atidedant, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam laikui, nes teismas dar suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 5 d.), tame tarpe ir teismo nuožiūra (BK 75 str. 6 d.), kurių visuma įtakotų kaltinamojo elgesį, kurį, kaip rodo bylos medžiaga, esminiai įtakoja alkoholio vartojimas, bei padėtų nukentėjusiajai jaustis saugiau.

Civiliniai ieškiniai.

1) N. M. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58-63).

Kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti nesutiko.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250).

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, veikė ciniškai ir įžūliai, nukentėjusiąją išgąsdino, apgadino turtą, nukentėjusiajai, kaip ji tvirtina ir kuo netikėti teismas neturi pagrindo, dėl įvykio metu patirto streso sutriko sveikata, po įvykio ji kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje jai buvo teikiamas gydymo paslaugos dėl sutrikusio širdies ritmo, tai yra nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo. Tačiau sunkių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, nukentėjusiajai šiuo nusikaltimu sukelta nebuvo, ji nebuvo fiziškai sužalota ir duomenų, kad nukentėjusioji ateityje negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, nėra. Kaltinamasis yra pensininkas, nedirba, jo pajamos – gaunama pensija. Draudimo įmonė iš kaltinamojo prašo priteisti ir turtinę žalą.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

2) AB (duomenys neskelbtini) pareiškė 203,28 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76-92).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, žalos dydžio neginčijo.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto apgadinimo, nustačius, jog nukentėjusiosios turtui padarytą žalą atlygino draudimo įmonė, kuri dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, kaltinamajam civilinio ieškinio dydžio neginčijant, pareikštam civiliniam ieškiniui esant realiam, nekeliančiam abejonių bei įrodytam byloje surinktos medžiagos visuma, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo draudimo įmonei priteisiant 203,28 Eur turtinės žalos atlyginimą, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo. Byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas.

Rankinis pjūklas, perduotas saugojimui Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Radvilėnų pl. 1C, Kaunas) (1 t., 126-128), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paimtinas/konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti - 90 parų areštu

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą;

remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu A. K. įpareigojant:

1) sutikus kaltinamajam - per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo),

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų),

3) nesiartinti prie nukentėjusiosios N. M., tai yra uždraudžiant prieiti, bendrauti, ieškoti bet kokių ryšių (bandant ateiti į namus, skambinant telefonu, rašant laiškus/žinutes, bandant susisiekti per kitus asmenis ir kt.) su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis/būti vietose, kuriose tuo metu yra nukentėjusioji.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į kalėjimą atlikti jam paskirtos realios arešto bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. K. - 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo A. K. - 203,28 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 28 ct) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Daiktinį įrodymą - rankinį pjūklą, saugomą Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Radvilėnų pl. 1C, Kaunas), nuosprendžiui įsiteisėjus paimti/konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).