Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-437-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
1A-437-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45728-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-437-397/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45728-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 25 d. 20.40 val. iki 2019 m. spalio 26 d. 10.59 val., tai yra viena para.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai Vilniaus teritorinės ligonių kasos 38,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. spalio 25 d. apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kieme, prie gyvenamojo namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo sūnų M. B.: mediniu pagaliu du kartus sudavė M. B. į nugaros sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kliniškai nustatyto nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimo, bei sukėlė fizinį skausmą.

2. Alytaus apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma A. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę sušvelninti. Prašė atsižvelgti į jo gyvenimo sąlygas, į tai, kad jis ūkininkauja, rūpinasi visu ūkiu ir gyvuliais, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Nuteistojo teigimu, jis neturi kam palikti prižiūrėti ūkio, nes su buvusia žmona yra išsituokęs. Nors jie ir gyvena kartu, tačiau buvusi žmona turi neįgalumą, todėl nepajėgi prižiūrėti gyvulių. Pažymi ir tai, jog nuteistasis turi nepilnametę dukrą, kurią turi išlaikyti. Labai gailisi dėl savo poelgio ir prašo rasti galimybę švelninti paskirtą bausmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

8. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, parinkdamas A. B. skirtinos bausmė rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. A. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis), nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, kadangi nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 9 dalis, 13 dalis). Teismas vertino ir tai, kad A. B. inkriminuotas nusikaltimas yra būdingo nuteistajam nusikaltimų modelio, kadangi praeityje jis jau net septynis kartus teistas, o iš jo įvykdytų nusikaltimų tik vienas nusikaltimas nesmurtinis – dėl vengimo atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Net penkis smurtinius nusikaltimus A. B. įvykdė savo šeimos nariams. Jam paskirtas bausmes nuteistasis atlikęs, tačiau teistumas jo atžvilgiu neišnykęs. Šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad šis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė sankcijoje numatytą trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšį.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo švelninti bausmę bei atsižvelgti į tai, jog jis gailisi dėl savo poelgio, ūkininkauja ir prižiūri gyvulius, taip turi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog po nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo stebimos teigiamos A. B. pastangos koreguoti savo elgesį: suprasdamas, jog nesugeba sugyventi su namiškiais siekia gyventi atskirai, remontuojasi sau atskirą būstą, tokiu būdu bandydamas išvengti galimų konfliktų, taip pat nebevartoja alkoholio, ūkininkauja, rūpinasi ūkiu ir gyvuliais. Įvertinęs šias aplinkybes bei A. B. pastangas kontroliuoti savo elgesį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtent trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės – arešto skyrimas yra tinkamiausia bausmės rūšis A. B., kuri užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismo A. B. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. A. B. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo A. B. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas