- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-633-60-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- S. D.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Teisėja Margarita Stambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
Kaunas, 2008 m. gruodžio 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 dienos nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 10 mėnesių 5 dienoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje, 2008 m. vasario 3 dieną apie 18.30 val. pataisos namų – atvirosios kolonijos 22 būrio 3 brigados nuteistųjų bendrabučio 29 patalpoje tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. M. į kairę veido pusę, pastarajam nugriuvus, keturis kartus spyrė jam į galvą, padarydamas A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio skruostikaulio lūžiu ir galvos smegenų sukrėtimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį ir panaikinti paskirtą kardomąją priemonę- suėmimą.
Nuteistasis skundą argumentuoja tuo, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog jis padarė veiką, už kurią nuteistas. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiojo A. M. parodymais, kad 2008 m. vasario 3 dieną jis savo kambaryje sumušė A. M., o tai matė T. D., nes tokių parodymų liudytojas T. D. nepatvirtino. Apelianto nuomone, jo kaltės nepatvirtino ir kitų liudytojų, tai yra D. D., L. Š., G. B. ir S. V. , parodymai. Nepašalinus abejonių dėl jo kaltės, abejonės turi būti aiškinamos jo naudai.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas jam paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę, nes įstatymas už Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą numato net trijų rūšių bausmes, be to, nepagrįstai paskyrė ir kardomąją priemonę- suėmimą, nenurodydamas net tokios kardomosios priemonės skyrimo motyvų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prokuroras prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
N. S. D. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, nustatė duomenis, turinčius reikšmę bylai išspręsti teisingai ir tinkamai įvertino bylos įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas pagrįstai ir teisingai vertino kiekvieną įrodymą atskirai ir siedamas juos į vieningą įrodymų visetą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino ir tuos įrodymus, kurie patvirtino nuteistojo kaltę, ir tuos, kurie šios kaltės nepatvirtino. Liudytojų T. D., G. B., S. V. parodymus teismas vertino kaip nepatvirtinančius nuteistojo kaltės, tačiau argumentuotai pasisakė apie tai, kodėl šie liudytojai nepatvirtino tų aplinkybių, kurios jiems galimai turėjo būti žinomos. Visiškai suprantama, kodėl liudytojas T. D. nedavė parodymų apie tai, kas jam iš tikro žinoma apie A. M. sužalojimo aplinkybes. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir gyvendamas viename kambaryje su S. D., T. D. laikėsi nuteistųjų tarpe paplitusios tvarkos neduoti parodymų apie tai, ką matė ar girdėjo. Teismas tinkamai įvertino ir kitų minimų liudytojų parodymus.
Skundžiamame nuosprendyje kaip nuteistojo kaltės įrodymai įvertinti nukentėjusiojo A. M., E. L., D. D. parodymai, duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Šie duomenys yra objektyvus, ginčyti juos nėra jokio pagrindo. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir kas padarė tą sveikatos sutrikdymą, teismas sprendė ne tik iš nukentėjusiojo A. M. parodymų, kurie yra tiesioginis įrodymų šaltinis, bet ir remdamasis kitais duomenimis, kurie patvirtino A. M. parodymų teisingumą. Liudytojas L. Š. patvirtino, jog A. M. jam buvo sakęs, kad jis skolinosi iš S. D. pinigų, D. D. patvirtino nukentėjusiojo parodymų dalį, kad S. D. pasikvietė nukentėjusįjį į savo kambarį, taip pat šis liudytojas patvirtino, jog apie tai, kad S. D. sumušė A. M., jis sužinojo iš E. L.. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų apkalbėjęs S. D., ką pažymėjo nuosprendyje.
Pagrįstai pripažinęs S. D. kaltu, teismas paskyrė jam teisingą bausmę. Iš tikrųjų, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įstatymas numato trijų rūšių bausmes, dvi iš jų nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Tačiau, skiriant bausmę S. D., teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad naują tyčinį nusikaltimą jis padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tai yra, būdamas recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 56 straipsnis). Skirdamas bausmę S. D., teismas atsižvelgė į visus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir paskyrė bausmę, kuri nei savo rūšimi, nei savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Paskirdamas laisvės atėmimo bausmę S. D., kuris nuosprendžio paskelbimo metu dar atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, teismas pagrįstai paskyrė jam ir kardomąją priemonę- suėmimą. Tokios kardomosios priemonės paskyrimas esamomis sąlygomis kaip tik užtikrina nuosprendžio įvykdymą, kaip tai numato kardomosios priemonės paskirtis, reglamentuota Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo. S. D. apeliacinį skundą atmesti.