- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 1-138-606/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01627-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- I. V.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. V., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, teista:
2001 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. V. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą.
2010 m. rugpjūčio 15 d. - 2010 m. spalio 21 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, kaltinamoji L. V. iš nukentėjusiajai M. K. priklausančio buto, esančio adresu –(duomenys neskelbtini) pasisavino jai patikėtą nukentėjusiajai M. K. priklausantį turtą – 2000 Lt vertės televizorių „Panasonic“, 20 Lt vertės televizoriaus stovą, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę, Tokiu būdu, kaltinamoji I. V. pasisavino nukentėjusiajai M. K. priklausantį turtą, kurio vertė 2120 Lt.
Kaltinamoji I. V. kalta padarius jai inkriminuojamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, jog iš tiesų nukentėjusiajai M. K. nurodžius išsikraustyti iš jai priklausančio buto, ji, išsikeldama, iš buto išsinešė nukentėjusiajai priklausančius daiktus – televizorių, televizoriaus stovą ir mikrobangų krosnelę, kuriuos padėjo pas liudytojo A. S. tėvus, kad daiktai būtų saugūs, jų niekas nepagrobtų, nes ji pati gyvenanti pirmame aukšte. Kaltinamoji nurodė kitų nukentėjusiajai priklausančių daiktų – antklodžių, stalo įrankių komplekto, antklodžių užvalkalų, stalinio šviestuvo, statulėlės, neėmusi. Kaltinamoji paaiškino daiktus išsinešusi, nes tokiu būdu tikėjosi iš nukentėjusiosios atgauti 400 Lt, kuriuos ji, gyvendama nukentėjusiosios bute, kaip mokesčius už komunalinius patarnavimus už butą buvo sumokėjusi į priekį už kelis ateinančius mėnesius. Tuo pačiu kaltinamoji paaiškino, jog minėta suma nebuvo įnešta vienu metu, ir tai iš esmės nebuvę mokesčiai už butą už ateinančius mėnesius, tai buvę pinigai, kurie buvo mokami dalimis dengiant pačios nukentėjusiosios skolą už butą, kadangi ji nukentėjusiajai priklausančiame bute tikėjusis gyventi ilgiau. I. V. parodė, jog raktą nuo buto ji, kaip nukentėjusioji jai ir liepusi, įmetusi į pašto dėžutę ir daugiau į nukentėjusiosios butą nebuvo grįžusi.
Liudytojas A. S. paliudijo, kad nukentėjusiajai M. K. liepus kaltinamajai išsikraustyti iš jai priklausančio buto, išsikeldama iš buto kaltinamoji išnešė nukentėjusiosios daiktus - televizorių, televizoriaus stovą ir mikrobangų krosnelę. Daiktai, kad jų niekas nepagrobtų, buvo padėti pas jo tėvus, kadangi pačios I. V. būstas buvęs pirmame aukšte. Liudytojas nurodė, jog kitų daiktų kaltinamoji I. V. iš nukentėjusiosios buto neišnešė. Liudytojas paaiškino ir tai, kad kaltinamoji nukentėjusiajai priklausančius daiktus išsinešė, nes taip tikėjosi iš nukentėjusiosios atgauti už nukentėjusiosios skolą už butą sumokėtus pinigus, kurių suma buvus apie 400 Lt, kurie buvo sumokėti dalimis, mokant mokesčius už butą.
Šalies argumentai
Protokolu – pareiškimu nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 2 d. su pareiškimu į Klaipėdos AVPK 2 – ąjį policijos komisariatą kreipėsi nukentėjusioji M. K., kuri nurodė, kad 2010 m. spalio 21 d., jos draugė R. B. aptiko, jog iš jai priklausančio buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), dingo jai priklausantys daiktai – televizorius „Panasonic“, mikrobangų krosnelė, patalynė, antklodės, pagalvė, virtuvės įrankiai (t. 1, b. l. 1).
Pranešimu nustatyta, kad 2010 m. spalio 22 d. pranešimu R. B. Klaipėdos m. 2 - ojo policijos komisariato viršininkui praneša, kad 2010 m. spalio 22 d., kartu su I. C. nuvykus į nukentėjusiajai M. K. priklausantį butą, adresu –(duomenys neskelbtini) , jie pasigedo nukentėjusiajai priklausančio turto – plazminio televizoriaus, mikrobangų krosnelės, indų. Nustatyta, jog pranešime nurodyta, kad dėl kitų daiktų policijos pareigūnams praneš pati nukentėjusioji M. K., kuomet grįš į Lietuvą (t. 1, b. l. 9).
Sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymais pervesti įmoką nustatyta, kad mokesčiai už komunalinius patarnavimus mokami nukentėjusiosios M. K. vardu už nukentėjusiajai M. K. priklausantį butą –, Klaipėdos m., už einamuosius mėnesius (t. 1, b. l. 24-27).
Nukentėjusiosios apklausos protokolu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. K. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nustatyta, kad nukentėjusioji nurodė, jog 2010 m. spalio 21 d. R. B. telefonu jai pranešė, kad kartu su I. C. nuvykus į jai priklausantį butą, adresu –(duomenys neskelbtini), jie aptiko, jog bute nėra televizoriaus. 2010 m. lapkričio 1 d. grįžusi iš Norvegijos, ji aptiko, jog bute nėra - 2000 Lt vertės televizoriaus „Panasonic“, 20 Lt vertės televizoriaus stovo, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelės, 3 vnt. antklodžių užvalkalų, kurių bendra vertė - 15 Lt, 200 Lt vertės antklodės, 50 Lt vertės gėlėtos antklodės, 200 Lt vertės stalo įrankių komplekto, 5 Lt vertės stalo šviestuvo, 50 Lt suvenyrinės statulėlės – katino.
Kaltinamoji I. V., pripažindama pasisavinusi televizorių, televizoriaus stovą ir mikrobangų krosnelę, kitų nukentėjusiajai priklausančių daiktų - 3 vnt. antklodžių užvalkalų, kurių bendra vertė - 15 Lt, 200 Lt vertės antklodės, 50 Lt vertės gėlėtos antklodės, 200 Lt vertės stalo įrankių komplekto, 5 Lt vertės stalo šviestuvo, 50 Lt suvenyrinės statulėlės – katino - pasisavinimą neigia.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog nukentėjusioji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso tyrimo eigoje nurodė, jog be kitų daiktų – televizoriaus, televizoriaus stovo ir mikrobangų krosnelės – ji pasigedusi ir kito jai priklausančio turto - 3 vnt. antklodžių užvalkalų, kurių bendra vertė - 15 Lt, 200 Lt vertės antklodės, 50 Lt vertės gėlėtos antklodės, 200 Lt vertės stalo įrankių komplekto, 5 Lt vertės stalo šviestuvo, 50 Lt suvenyrinės statulėlės – katino. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvus apklausta ne kartą ir visais atvejais nukentėjusiosios parodymai, ne tik nurodant aplinkybę, jog minėti daiktai buvo pagrobti, bet ir detaliai juos įvardijant, buvę visiškai analogiški ir identiški. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti asmens parodymų kaip įrodymų tinkamumą, nukentėjusioji buvus apklausta ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuomet parodymai buvę visiškai tapatūs anksčiau išdėstytiems. Taigi abejoti ar netikėti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais šiuo aspektu nėra pagrindo. Nėra pagrindo nukentėjusiosios parodymais abejoti ar jais nesivadovauti ir kitu aspektu - nustatyta, jog visi procesiniai veiksmai, kuomet nukentėjusioji davė parodymus atlikti ir nukentėjusiosios paaiškinimai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Maža to, pažymėtina, jog nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisingų parodymų davimą.
Kaltinamoji nėra saistoma prievolės sakyti tiesą, tačiau kreiptinas dėmesys, jog baudžiamosios bylos medžiaga taipogi objektyviai nustatyta, kad kaltinamoji, iš dalies neigdama jai pareikštus kaltinimus, buvus itin nuosekli ir pažymėtina kategoriška nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuo pat pirminės apklausos, ir tiek viso tolimesnio ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamosios parodymus, jog iš buto ji paėmusi tik televizorių, televizoriaus stovą ir mikrobangų krosnelę, patvirtino kaltinamajai iš buto išsikraustyti padėjęs, taigi įvykį betarpiškai stebėjęs liudytojas A. S., kurio parodymais, kaip ir nukentėjusiosios, abejoti teismas pagrindo neturi. Liudytojas buvęs nuoseklus ir analogiškas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Be to, liudytojo, kaip ir nukentėjusiosios, parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis įstatymo normų bei esant įspėtam dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taigi turint pareigą sakyti tiesą.
Vertinant išdėstytą, akivaizdu, jog nukentėjusiosios – iš vienos pusės - ir kaltinamosios bei liudytojo A. S. – iš kitos pusės - parodymai yra kardinaliai priešingi. Objektyvių, visiškai neginčytinų pagrindų abejoti ir tokiu būdu atmesti vienus ar kitus parodymus, įrodymų, vienareikšmiai paneigiančių kurios nors pusės paaiškinimus, byloje nėra. Tuo pačiu akcentuotina, jog visi minėti asmenys, dėstydami aplinkybes ir duodami parodymus, kaip minėta savo paaiškinimuose buvę visiškai nuoseklūs ir kategoriški.
Bylos medžiaga, būtent nukentėjusiosios, ir šia prasme nuosekliais, parodymais, nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausančio buto raktus būtent tuo laikotarpiu, kuomet buvo aptiktas nukentėjusiajai priklausančių daiktų dingimo faktas, tai yra nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d., kuomet nukentėjusioji grįžusi į Lietuvą, turėję ir kiti asmenys. Nustatyta, jog kaltinamoji iš nukentėjusiosios buto išsikraustė 2010 m. spalio 20 d. ir buto raktus kaip pati nukentėjusioji nurodė, įmetė į pašto dėžutę. Nustatyta ir tai, kad kaltinamoji į nukentėjusiosios butą po 2010 m. spalio 20 d. nebuvo grįžusi. Taigi, aplinkybė, jog kaltinamajai išsikrausčius iš buto, tam tikrą laiko tarpą iki nukentėjusiosios grįžimo į Lietuvą, nukentėjusiajai priklausančio buto raktus turėję ir kiti asmenys, kurie netrukdomai galėję patekti į nukentėjusiosios butą, logiškai kelia abejonių kaltinamosios I. V. kalte pasisavinus ir kitus daiktus. Tokią išvadą logiškai suponuoja ir tai, jog kaltinamoji, ginčydama dalies daiktų pasisavinimą, pripažįsta žymiai vertingesnių daiktų, tokių kaip televizoriaus, pasisavinimą. Laikytina, jog netikslinga būtų neigti ženkliai mažesnės vertės daiktų pasisavinimo, juolab, kad veikos kvalifikavimui tai neturi jokios reikšmės. Abejones kaltinamosios kalte pasisavinus ir kitus daiktus suponuoja ir aplinkybė, jog vertingiausius daiktus, kuriuos kaltinamoji pripažino pasisavinusi, I. V. išsaugojo ir juos grąžino nukentėjusiajai.
Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, kad nukentėjusiajai priklausantį turtą - 3 vnt. antklodžių užvalkalų, kurių bendra vertė - 15 Lt, 200 Lt vertės antklodę, 50 Lt vertės gėlėtą antklodę, 200 Lt vertės stalo įrankių komplektą, 5 Lt vertės stalo šviestuvą, 50 Lt suvenyrinę statulėlę – katiną - iš nukentėjusiajai M. K. priklausančio buto išnešė ir tokiu būdu pasisavino būtent I. V., baudžiamojoje byloje nėra. Tokiu būdu, kaltinimas šioje dalyje I. V. atžvilgiu laikytinas nepagrįstu, ir minėtų daiktų pasisavinimas iš kaltinimo šalintinas.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog, kaltinamoji I. V. pasisavino nukentėjusiajai M. K. priklausantį taigi svetimą turtą - 2000 Lt vertės televizorių „Panasonic“, 20 Lt vertės televizoriaus stovą, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę.
Kaltinamoji I. V., pripažindama nukentėjusiajai priklausančių daiktų paėmimą, nurodo šiuos nukentėjusiajai priklausančius daiktus pasiėmusi, kadangi nukentėjusiosios vardu už nukentėjusiosios butą buvo sumokėjusi 400 Lt mokesčių už komunalinius patarnavimus už kelis mėnesius į priekį ir tokiu būdu tikėjosi šią skolą iš nukentėjusiosios susigrąžinti. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog duomenų, kad mokesčiai už nukentėjusiajai priklausantį butą būtų buvę sumokėti už kelis ateinančius mėnesius, nėra. Maža to, pati kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad 400 Lt kaip mokesčius už komunalinius patarnavimus už ateinančius mėnesius, ji nebuvo sumokėjusi, ji tik dalimis, mokant mokesčius, dengusi ir pačios nukentėjusiosios skolą už butą einamaisiais mėnesiams. Vienok, pažymėtina, jog įrodymų, neabejotinai grindžiančių šiuos I. V. paaiškinimus, byloje nėra.
Kaltinamosios kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi, pavojingą nusikalstamą veiką, tokiu būdu laikytina įrodyta. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji pasisavino svetimą, jai patikėtą turtą.
Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiškė 1520 Lt civilinį ieškinį. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų pasisavinant jos turtą - 3 vnt. antklodžių užvalkalų, kurių bendra vertė - 15 Lt, 200 Lt vertės antklodę, 50 Lt vertės gėlėtą antklodę, 200 Lt vertės stalo įrankių komplektą, 5 Lt vertės stalo šviestuvą, 50 Lt suvenyrinę statulėlę – katiną – ji patyrusi 520 Lt turtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, jog 1000 Lt turtinę žalą ji patyrusi ir dėl skubaus grįžimo į Lietuvą.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas. Kaltinimą pasisavinant turtą - 3 vnt. antklodžių užvalkalų, antklodę, gėlėtą antklodę, stalo įrankių komplektą, stalo šviestuvą, suvenyrinę statulėlę – katiną – konstatavus esant nepagrįstą, iš kaltinimo pašalinus, civilinis ieškinys šioje dalyje taipogi laikytinas nepagrįstu ir todėl atmestinas. Nukentėjusiosios patirtos kelionės išlaidos pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas laikytinos proceso išlaidomis, kurios turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nustatyta, jog jokių kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų nukentėjusioji nepateikė, nors tokią galimybę ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai turėjo. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys atmestinas ir šioje dalyje. Pažymėtina, jog kelionės išlaidų kaip proceso išlaidų klausimas gali būti išspręstas nukentėjusiajai teismui pateikus minėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio įstatymui priešinga veika, nukreipta prieš vieną esminių konstitucinių teisių – asmens teisę į nuosavybę. Vienok, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, padaryta veika traktuotina kaip nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji anksčiau nėra teista.
Kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės kalta padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog padaryta nesunki nusikalstama veika, kaltinamoji anksčiau nėra teista, esant kaltinamosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, manytina, jog bausmės tikslai I. V. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu - 305 straipsniu, 307 straipsniu ir 308 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti – 20 MGL, tai yra 2600 Lt bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2012 m. kovo 21 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2012 m. birželio 22 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Bausmę laikyti atliktą.
Kardomąją priemonę – suėmimą - panaikinti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. V. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant be teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - Nemuno g. 133-3, Klaipėdos m.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
I. V. paleisti teismo posėdžių salėje.
M. K. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.