Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams R. T. ir L. T., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir A. T. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja), atstovaujama advokato Povilo Juzikio, administraciniam teismui paduotu pareiškimu prašo:

1) nustatyti, kad atsakovui R. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. aktu Nr. ŽVP-741-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą jo nuosavybės teise valdomą 0,5507 ha žemės sklypą, kadastro Nr. duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini), dydis yra 2 787 Eur;

Susisiekimo ministerija pareiškime ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-02-053P, kurią rengė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal“ turto vertintoja R. Š. (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1, vertinamo nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5507/28781 dalies, projektinis Nr. 137-3, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 19 d.) yra 2 787 Eur. 2018 m. balandžio 30 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-05-274P, ją rengė UAB „Inreal“ turto vertintoja R. Š. (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 2). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2, vertinamo nekilnojamojo turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14535/187600 dalies, projektinis Nr. 183-3), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 7 454 Eur, kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 497 Eur, tad bendra vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. balandžio 30 d.) yra 7 951 Eur.

Susisiekimo ministerija pareiškime teismui paaiškino, jog ji iki kreipimosi pareiškimu į teismą pervedė 2019 m. kovo 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-741-(1.18.), 2019 m. kovo 21 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-748-(1.18.) ir 2019 m. kovo 21 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-749-(1.18.) nurodytas sumas – atitinkamai 2566,02 Eur, 2005,72 Eur ir 2005,72 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2-5200 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui R. T. Pažymėjo, jog apie 2005,72 Eur sumos pervedimą 2019 m. kovo 21 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-749-(1.18.) pagrindu pareiškėja 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2-5201 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovei L. T..

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pabrėžė, kad turto vertinimo ataskaitos yra nenuginčytos, todėl laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus atsakovų žemės sklypus. Į atsakovo R. T. argumentus, kad žemės sklype, kurio 1,4535 ha ploto dalis buvo paimta visuomenės poreikiams, atlikti melioracijos statinių remonto ir rekonstrukcijos darbai, atsakovams, rengiant šių darbų techninį projektą ir apmokant už projekto ekspertizę, kainavo 4443,70Eur be pridėtinės vertės mokesčio, o jiems atlyginama tik 497Eur suma, atsikirto, kad atlygintina nuostolių suma buvo apskaičiuota proporcingai paimamai buvusio žemės sklypo daliai.

Teismui posėdyje išaiškinus atsakovui, kad jis turi teisę pateikti tinkamus, atsakovo paaiškinimus patvirtinančius įrodymus apie nuostolių, susijusių su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, dydį, atsakovas pareiškė, kad jis nepageidauja teikti naujų įrodymų. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjos atstovo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes mano, kad ir taip yra nukentėjęs, nes prarado, jo nuomone geriausią žemės dalį – didelį lauką, kuris buvo padalintas ir perskirtas geležinkelio vėžės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau - Žemės paėmimo įstatymas).

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto (I dalis, žemės sklypai, proj. Nr. 1-294 – Nr. 302-122)) patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą.

Nagrinėjamoje byloje 2019m. rugsėjo 19d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų įsiteisėjusia nutartimi buvo:

1) patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. akto Nr. ŽVP-741-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumas ir leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo R. T. nuosavybės teise valdomą 0,5507 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – žemės sklypas Nr.1), valstybės vardu, panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2011 m. lapkričio 21 d. hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. 04520110004619 pagrindu, taip pat žymas apie apribojimą disponuoti nekilnojamuoju turtu ir įsiskolinimą už įsigytą turtą, įrašytas 2009 m. sausio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 331, pagrindu, ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. akto Nr. ŽVP-748-(1.18.) „Dėl žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumas ir leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo R. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 34265/145350 dalį 1,4535 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr.2), valstybės vardu, ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

3)patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. akto Nr. ŽVP-749-(1.18.) „Dėl žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumas ir leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų R. T. ir L. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 34265/145350 dalį 1,4535 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr.3), valstybės vardu, ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Prieš tai nurodytu Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto (I dalis, žemės sklypai, proj. Nr. 1-294 – Nr. 302-122)) patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ taip pat buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys.

Sąrašo duomenimis, atsakovui R. T. priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas: į 0,5507 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. 137-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr.1), ir į 1,7383 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. 137-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas: į 1,4535 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 138-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 5,7739 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 138-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 12,6672 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 138-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gruodžio 6 d. įsakyme Nr. 1P-467-(1.17 E.) nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 137-3 ir Nr. 138-3.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalį, nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš atsakovų visuomenės poreikiams paimti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.

Visuomenės poreikiams paimamų atsakovų žemės sklypų rinkos vertės ir kitų patiriamų turtinių netekimų vertės buvo nustatytos UAB „Inreal“ turto vertintojos R. Š. (nekilnojamojo turto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000005, išduotas 2009 m. gruodžio 30 d.) Nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitose: 2018m. balandžio 19d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-02-053P(Vertinimo ataskaita 1) ir 2018m. balandžio 30d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-05-274P(Vertinimo ataskaita 2).

Vertinimo ataskaitose nurodytos žemės sklypų vertės nustatytos taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypų rinkos vertes nustatė turto vertintoja, turinti nekilnojamojo turto kvalifikacijos pažymėjimą. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Žemės sklypų vertinimo ataskaitos yra galiojančios, todėl laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus atsakovų žemės sklypus.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai neginčija vertinimo ataskaitose nustatytų visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės.

Tačiau atsakovai nesutinka su vertinimo ataskaitose nustatytu kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams dydžiu. Vertinimo ataskaitoje 2 nurodyta, kad buvo vertinama visuomenės poreikiams paimamame sklype, projektinis Nr. 138-3, 2008 metais rekonstruota melioracijos sistema. Vadovaujantis atsakovų pateiktais dokumentais: Žemės sklypo dalies melioracijos statinių rekonstravimo 2008m. birželio 18d. Užduotimi projektavimui, 2008m. liepos 2d. atliktų darbų aktu Nr.210 ir E. B. individulios įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra, nustatyta, jog buvo rekonstruotas 11,50 ha plotas, o atsakovų dėl to patirti kaštai sudarė 5243,57Eur. Nustatyta vidutinė 1 ha darbų kaina, kuri sudarė 455,96Eur. Vertinant faktinius turto sukūrimo kaštus, ataskaitoje buvo atsižvelgta į visuomenės poreikiams paimamo sklypo plotą ir 1 ha darbų kainą bei turto nuvertėjimą ir nustatyta, kad žemės savininkų turtinių netekimų vertė yra 497 Eur. Nors atsakovai nesutinka su tokiu nuostolių įvertinimu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Vertinimo ataskaitoje 2 nustatytų nuostolių dydį ir /ar patvirtinančių kitą patirtų nuostolių dydį ir tą kitą dydį pagrindžiančių įrodymų. Be to, atsakovo R. T. nuomone, padalijus buvusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paėmus 1, 4535 ha ploto sklypą visuomenės poreikiams, bus patirti ir kiti nuostoliai, nes iš didelio lauko liko du laukai, atskirti geležinkelio vėžės, susidaro nepatogumai nuvažiuoti iš vieno lauko į kitą, suardoma ūkio struktūra, nes geležinkelio vėžė padalina ūkį pusiau, grūdų sandėlis lieka kitoje vėžės pusėje, padidėja atstumai tarp laukų ir sandėlio, auga ūkio sąnaudos. Tačiau teiginiams dėl kitų nuostolių atsiradimo patvirtinti atsakovai įrodymų nepateikė, nuostolių dydžio neįvardijo, o teismui siūlant tokius įrodymus teikti, atsakovas R. T. atsisakė tą daryti.

Byloje nustatyta, kad atsakovai žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei sklypų ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų, nei Turto vertinimo ataskaitų.

Atsižvelgdamas į aptartą ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pagrįstai nustatytas pagal Vertinimo ataskaitoje 1 ir Vertinimo ataskaitoje 2 nurodytą nekilnojamojo turto ir turtinių netekimų rinkos vertę bei nurodytas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose.

Pareiškėjos atstovas prašo priteisti iš atsakovų 544,5Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais su ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P -131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus ir atstovaujant teismo posėdyje.

Vertindamas bylos pobūdį teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, Nacionalinės žemės tarnybos priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis.

Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016). Nagrinėjamu atveju, kaip jau įvardinta, standartinio pareiškimo surašymui pareiškėjai advokato pagalba nebuvo būtina. Pateikusi pareiškimą teismui per LITEKO VEP posistemį, pareiškėja turėjo galimybę sekti bylos proceso eigą ir matyti, kad atsakovų pateiktame atsiliepime į pareiškimą nauji įrodymai nebuvo pateikti bei, kad atsiliepime paminėti tie patys duomenys dėl patirtų 18105 Lt išlaidų, kurie turto vertintojo jau buvo įvertinti Vertinimo ataskaitoje 2, vadovaujantis 1ha darbų kaina, paimamų žemės sklypų plotu ir turto nuvertėjimu. Taip pat byloje nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovai naudosis advokato pagalba. Atsakovai 2019m. rugsėjo 19d. teismo posėdyje teismui išaiškinus ir pasiūlius atsakovams kitame teismo posėdyje, kuriame bus sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymas, pateikti įrodymus dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę, pareiškė savo poziciją, jog jokių įrodymų neteiks bei nesinaudos advokato pagalba. Todėl jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo aptartos dar prieš pareiškėjai su pareiškimu kreipiantis į teismą, byloje neatsirado.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė pozicijos, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas. Remdamasis šia aplinkybe ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmeta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

1) nustatyti, kad atsakovui R. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. aktu Nr. ŽVP-741-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą jo nuosavybės teise valdomą 0,5507 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 2 787 Eur;

2) nustatyti, kad atsakovui R. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. aktu Nr. ŽVP-748-(1.18.) „Dėl žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 34265/145350 dalį 1,4535 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 2 005,72 Eur;

3) nustatyti, kad atsakovams R. T. ir L. T. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. aktu Nr. ŽVP-749-(1.18.) „Dėl žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 34265/145350 dalį 1,4535 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 2 005,72 Eur.

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.