- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-283-851/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės prašymas priimti sprendimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendyje nurodyto užstato perdavimo valstybės nuosavybėn atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi, D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme (baudžiamoji byla Nr. 1-79-106/2011). Nuteistajam D. Š. 2008 m. vasario 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - 10 000 Lt (2 896,2 Eur) užstatas nuosprendžiui įsiteisėjus buvo panaikinta, o užstatą nuspręsta grąžinti jo davėjui J. Š.. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. vasario 3 d.
2. 2022 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės prašymas pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kilusius neaiškumus ir išspręsti klausimą dėl galimybės perduoti valstybei J. Š. sumokėtus 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kaip užstatą, kurie laikomi Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje. Nurodė, kad užstato davėjas J. Š. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo turto paveldėtojų nėra. Prokurorė nurodo, kad J. Š. 2008 m. vasario 5 d. sumokėtas 10 000 Lt (2 896,2 Eur) užstatas iki šiol saugomas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje. Prokurorės vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 94 straipsnio 1 dalie 5 punktu, pinigai, kurių savininkas miręs, o teisėtas paveldėtojas nenustatytas, turi būti perduoti į valstybės nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi prokurorės prašymas atmestas. Teismas nurodė, jog kardomosios priemonės – užstato – taikymo metu įtariamojo (nuteistojo) D. Š. artimo giminaičio J. Š. sumokėtas 10 000 Lt užstatas pagal savo teisinį statusą nėra ir negali būti laikomas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nurodė, jog prokuratūra, administruodama V. Š. sumokėtą piniginį užstatą, kuris pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendį privalo būti grąžintas užstato davėjui, gavusi informaciją, jog užstato davėjas mirė ir šis turtas gali pereiti valstybės nuosavybėn paveldėjimo teise, privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Be to, apygardos teismo vertinimu, prokurorė teikime nepagrįstai nurodo, kad užstato davėjui J. Š. (duomenys neskelbtini) mirus, jo turto niekas nepaveldėjo, nes Testamentų registre nėra įregistruota palikėjų palikimo priėmimo faktų, kadangi vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai gali priimti palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Taip pat byloje nustatyta, kad V. Š. turi pirmosios eilės įpėdinių, vienas iš tokių įpėdinių yra Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu nuteistas jo sūnus D. Š.. Galiausiai pažymėjo, kad prokurorės prašymas negali būti sprendžiamas taikant nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ar neaiškumų pašalinimo institutą, o turi būti sprendžiamas CK 5.62 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio ir Taisyklių V skyriaus nustatyta tvarka.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausioji prokurorė skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patenkinti 2022 m. rugpjūčio 17 d. prokuratūros prašymą ir perduoti J. Š. sumokėtus 10 000 Lt (2 896,20 Eur), kurie laikomi Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, valstybės nuosavybėn.
4.1. Nurodo, kad klausimas dėl užstato likimo turi būti sprendžiamas būtent BPK 361 -362 straipsniuose numatyta tvarka. Šiuo skundžiamu atveju akivaizdu tai, jog negalint įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžio dalies, nuosprendžio vykdymo metu kilo neaiškumai, kurie privalo būti pašalinti teismo, kurio žinioje yra byla, sprendimu. Apygardos teismas nepagrįstai vertino, jog prokuratūra, administruodama V. Š. sumokėtą piniginį užstatą, kuris pagal 2011 m. sausio 25 d. nuosprendį privalo būti grąžintas užstato davėjui, gavusi informaciją, jog užstato davėjas mirė ir šis turtas gali pereiti valstybės nuosavybėn paveldėjimo teise, privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Pažymi, jog apygardos teismo nurodytų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punktas pareigą informuoti mokesčių inspekciją apie numatomą palikimo perėjimą valstybei numato kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovams (pareigūnams).
4.2. Pažymi, kad teismo sprendimas turėtų būti orientuotas į egzistuojančios problemos išsprendimą, o ne nusišalinimą nuo jos išsprendimo. Priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, būtent prokuroras pateikė pagrįstus duomenis (2022 m. rugpjūčio 11 d. Valstybės įmonės Registrų centro išrašą) apie tai, kad J. Š. (duomenys neskelbtini) mirus, jo turto niekas nepaveldėjo. Teismas, nustatęs, kad J. Š. turi pirmos eilės įpėdinį - sūnų D. Š., padarė niekuo nepagrįstą prielaidą apie tai, kad J. Š. turėjo kažkokio kito turto bei jį kažkas pradėjo valdyti, bei kad prokuratūros depozitinėje sąskaitoje saugomos J. Š. lėšos galėtų būti panaudotos patenkinti J. Š. kreditorių (jei tokių buvo) interesams. J. Š. lėšų saugojimas prokuratūros depozitinėje sąskaitoje sietinas tik su šioje baudžiamojoje byloje siekiamų tikslų įgyvendinimu ir interesų užtikrinimu, todėl šiuo atveju jos negali būti laikomos ir panaudojamos tikslu užtikrinti kitus galimus ar vykstančius procesus.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundas atmestinas.
2. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
3. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
4. Nagrinėjamu atveju, prokurorės vertinimu, vadovaujantis šia nuostata, užstato davėjui J. Š. mirus bei nenustačius, jog jo palikimą kažkas priėmė, jo įmokėtas užstatas turėtų būti perduotas valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad BPK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. BPK 91 straipsnyje numatyta, jog daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, teismas sprendžia, jog užstatas negali būti laikomas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikyti pagal analogiją.
5. BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų. Ši norma yra diskrecinio pobūdžio ir jos taikymas suteikia teismui teisę savo nuožiūra įvertinti vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus bei nuspręsti, ar reikia juos pašalinti taikant būtent šią normą. Visgi, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju jokių abejonių ir neaiškumų dėl minėtos nuosprendžio dalies nekyla, nes nuosprendžiu yra nustatytas perduotino užstato dydis, asmuo, kuriam turi būti grąžintas užstatas. Todėl asmens, kuriam turi būti grąžintas užstatas, pakeitimas šiuo atveju pakeistų šios nuosprendžio dalies esmę. Taip pat šios išvados nekeičia ir tai, jog iki nuosprendžio dalies įvykdymo – t.y. užstato grąžinimo užstato davėjui, užstato davėjas mirė.
6. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo nurodyta aplinkybe, jog klausimas, kam pereis mirusio užstato davėjo turtas, turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Paveldėjimo teisę reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5 knyga. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su apygardos teismo nurodyta aplinkybe, kad prokuratūra, administruodama V. Š. sumokėtą piniginį užstatą, kuris pagal priimtą nuosprendį turi būti grąžintas užstato davėjui, ir gavusi informaciją, jog užstato davėjas mirė, ir šis turtas gali pereiti valstybės nuosavybėn paveldėjimo teise, privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo 43 punktu). Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi pranešimą apie valstybės paveldėtiną turtą ir nustačiusi, jog tam yra teisinis pagrindas, inicijuos viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu bei bus laikytina, kad visas palikėjo turtas ir skolos (tame tarpe ir prokurorės minimas užstatas) perėjo valstybės nuosavybėn nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Be to, pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, palikimas yra priimamas visa apimtimi, t. y. negalima palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, jog tam yra teisinis pagrindas, civilinio proceso tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl viso J. Š. palikimo (turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių) perėjimo valstybės nuosavybėn, o ne tik dėl jo dalies – t.y. įmokėto užstato perėjimo valstybės nuosavybėn, kaip kad nagrinėjamu atveju prašo prokurorė.
8. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.