Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Dimeina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Dimeina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei S. M. dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovų reikalavimas dėl žemės sklypo, priklausančio ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, atidalijimo nėra susijęs su atsakovės skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Ieškovų teisė atsidalinti savo nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepriklauso nuo atsakovės skundžiamų įsakymų.Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai nustatė šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalyką teigdamas, kad ieškovai siekia pakeisti teritorijos reglamentus, padidinti užstatymo intensyvumą ir aukštingumą. Taip aiškindamas ieškinio reikalavimą, teismas išeina už pareikšto reikalavimo ribų.Ieškovai kreiptis dėl atidalijimo gali nepriklausomai nuo to, ar yra detalusis žemės sklypo planas. Pirmosios instancijos teismas savo teiginiais, išdėstytais skundžiamoje nutartyje iš anksto pasisakė dėl bylos baigties, kuri bus nepalanki ieškovams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias procesines bei materialines teisės normas.

CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas bylos sustabdymo pagrindas grindžiamas tuo, kad teismas negali išnagrinėti jo žinioje esančios bylos, kol bus išspręsta kita civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla. Sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik tada, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Būtinumą sustabdyti bylą lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios aspektai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008). Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi, byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.

2006-05-29 sutartimi (toliau – Sutartis) (b. l. 5-11) ieškovai ir atsakovės įsigijo 1165/2000 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos (Sutarties 4.1 – 4.6 punktai). Neatskiriama Sutarties dalimi yra prie jos pridėtas UAB „Geokada“ parengtas žemės sklypo planas (b. l. 12). Byloje pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009-05-20 raštas Nr. S18-569 (b. l. 27), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės S. M. įgaliotas asmuo L. M. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2009-02-02 pateikė prašymą laikinai sustabdyti žemės sklypų formavimą pagal detalųjį planą, kol nebus pasirašytas notarinis susitarimas dėl žemės sklypų bendrasavininkų. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pažymėjo, kad atsižvelgiant į Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jam pateikus žemės sklypų bendrasavininkų notariškai patvirtintą sutartį dėl žemės sklypų padalijimo, bus parengtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymo projektas dėl žemės sklypų pertvarkymo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-13 įsakymu Nr. 30-490 patvirtintą detalųjį planą. Pažymėtina, kad šis valstybės institucijos išduotas dokumentas yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad po 2006-05-29 sudarytos Sutarties šio ginčo šalys ėmėsi veiksmų, kad tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka bendrasavininkams (ieškovams ir atsakovei) priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) būtų padalintas. Atsižvelgiant į šiuos ginčo šalių ketinimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-20 įsakymu buvo patvirtintos „Pakeisto planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti“ (b. l. 18-19), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-13 įsakymu Nr. 30-490 buvo patvirtintas „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas“ (b. l. 54-55, 15), o 2008-06-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1 – 4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ (b. l. 20 – 24). Atsakovės globėja ir turto administratorė atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą nurodo, kad detalusis planas nebuvo derintas su atsakove, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-13 įsakymu Nr. 30-490 patvirtintu detaliuoju planu buvo išspręstas ne tik žemės sklypo padalijimo klausimas, tačiau atsakovei formuojamam sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai, kurios riboja atsakovės sklypo nuosavybės teisės turinį (b. l. 164). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta teismas sprendžia, kad jau nuo 2009-02-02 ieškovai ir atsakovė nesutarė dėl jų bendra daline nuosavybe valdomo turto atidalijimo tvarkos.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009). Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-08 nutartyjes, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – žemės sklypo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai, nesutardami su atsakove dėl bendra daline nuosavybe valdomo žemės sklypo atidalijimo tvarkos, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami atidalyti ieškovams priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį neturėdami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Kadangi byloje nėra minėto projekto, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne stabdyti bylą atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais patvirtinto detaliojo plano sprendiniai nežinia, ar turės įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kurio byloje net nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje pagal atsakovės skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-13 įsakymo Nr.30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2008-06-12 įsakymo Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr.1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ panaikinimo neturės prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl nagrinėjamos bylos privalomojo sustabdymo būtinumo ir tikslingumo padarė klaidingas išvadas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl šioje civilinėje byloje pareikštam ieškiniui keliamų reikalavimų, t. y. pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį, nepareikalavęs pateikti privalomo tokiais atvejais ieškinio priedo (žemės sklypo formavimo ir projektavimo projekto) (CPK 135 straipsnio 2 dalis), todėl be pagrindo taikė normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas ieškovų atskirąjį skundą tenkintina, panaikina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 nutartį, klausimą dėl atsakovės prašymo sustabdyti šią civilinę bylą išsprendžia iš esmės netenkindamas minėto prašymo, civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Dimeina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei S. M. dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perduoda Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 2 punktas). Pirmosios instancijos teisme svarstytinas ieškinio trūkumų pašalinimo klausimas.

Atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliantų argumentų, nes jie šiuo atveju nebetenka teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti atsakovės S. M. prašymą sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Dimeina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinė nuosavybės iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje pagal atsakovės skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-13 įsakymo Nr.30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2008-06-12 įsakymo Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr.1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ panaikinimo.

Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.