- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- A-822-2836-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-779-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 20/07-334; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-3608; 3) įpareigoti atsakovus skirti pasimatymus, vadovaujantis LR BVK 73 straipsnio 2 dalimi.
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-7, 13-16) nurodė, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 73 ir 94 straipsnių reikalavimus. Jis kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių su prašymu leisti matytis su žmona, atliekančia bausmę Panevėžio pataisos namuose, kas tris mėnesius, t. y. taip kaip numato Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnis, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Taip yra varžomos jo teisės, nes šeimos išsaugojimui palaikyti ryšį su žmona yra labai svarbu.
Atsakovas Marijampolės pataisos namas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 22, 44) nurodo, kad nuteistajam A. K. leidžiamų pasimatymų periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 ir 94 straipsniai. Taikant bendrąją teisės normą, o būtent Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nuteistasis turi teisę gauti per tris mėnesius vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Į šiuos pasimatymus gali atvykti įstatymo numatyti asmenys, neatliekantys laisvės atėmimo bausmės. Pagal specialiąją teisės normą ? Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalį, nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per vienerius metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Jų periodiškumas priklauso nuo grupės, kurioje nuteistasis atlieka bausmę. Šie pasimatymai imperatyviai įskaitomi į Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 4 dalyje esančių pasimatymų skaičių ir negali viršyti dviejų pasimatymų per metus. Pareiškėjui ši tvarka išaiškinta. Pareiškėjo sutuoktinė laisvės atėmimo bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose, o pats pareiškėjas – Marijampolės pataisos namuose. Jie abu priskirti Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje numatytiems asmenims, todėl jiems gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai per metus. Pareiškėjas su žmona K. K. ilgalaikiuose pasimatymuose buvo 2010 m. rugpjūčio 2 d., 2011 m. vasario 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. bei 2012 m. vasario mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 26-28) nurodo, kad Kalėjimų departamente išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, jis buvo informuotas, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Jam buvo paaiškinta, kad dažnesni pasimatymai sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti suteikiami, nes Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatytas leidžiamų ilgalaikių pasimatymų skaičius. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, šį atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
Paaiškina, kad nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai suteikiami Bausmių vykdymo kodekso 73,74,79 ir 80 straipsnių nustatytu dažnumu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 121 punkte nustatyta, kad pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, pirmąjį pasimatymą nuteistasis gali gauti vos tik atvykęs iš kardomojo kalinimo vietos į pataisos įstaigą. Ilgalaikio pasimatymo suteikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (ne per kalendorinius metus). Patogų laiką ilgalaikiam pasimatymui per įstatymo nustatytą laiką, nuteistasis turi teisę pasirinkti pats ir privalo jį suderinti su pataisos įstaigos administracija. Pasimatymai nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmes iš esmės skaičiuojami išlaikant tą pačią sistemą, nustatytą Bausmių vykdymo kodekso 73, 74 straipsniuose (teisė gauti pasimatymus per tam tikrą laiko intervalą). Kitoks pasimatymo termino apskaičiavimo būdas bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytas. Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Tokių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Pasimatymų laikas turi būti derinamas su pataisos įstaigų administracijomis, nes pasimatymų vietos nustatymui reikia atlikti atitinkamus veiksmus (nuteistųjų sutuoktinių apgyvendinimui rezervuoti patalpas, organizuoti sutuoktinių atgabenimą ir kt.). Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje numatytas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktiniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę kitoje laisvės atėmimo vietoje, įeina į bendrą pasimatymų skaičių, kuriuos turi teisę gauti nuteistasis. Nuteistasis pats sprendžia, ar jis pageidauja ilgalaikio pasimatymo su sutuoktiniu atliekančiu laisvės atėmimo bausmę kitoje įstaigoje, ar nori ilgalaikio pasimatymo su kitu artimu giminaičiu. Įvertinus Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalies turinį, matyti, kad tai yra iš esmės speciali norma, kurioje įstatymo leidėjo nustatyta galimybė, o ne teisė, gauti imperatyviai nustatytą maksimalų skaičių ilgalaikių pasimatymų su sutuoktiniu. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Suteikti ar nesuteikti nuteistajam papildomą ilgalaikį pasimatymą yra įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecija. Tai reiškia, kad toks subjektas, nesant objektyviam teisiniam pagrindui, negali būti tiesiogiai įpareigotas suteikti papildomus ilgalaikius pasimatymus. Įstatymas neriboja pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno šios rūšies pasimatymų skyrimo skaičiaus, tačiau atsakingo pareigūno nutarime dėl kiekvieno tokio pasimatymo skyrimo konkrečiam nuteistajam kiekvieną kartą turi būti nurodyti konkretūs pasimatymo skyrimo motyvai ir tikslai. Įstatymo leidėjas nenumatė baigtinio ir konkretaus ilgalaikių pasimatymų skaičiaus (įskaitant Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytus papildomus pasimatymus) juos turintiems teisę gauti nuteistiesiems. Tačiau nustatė, kad nuteistasis su sutuoktiniu atliekančiu laisvės atėmimo bausmę kitoje pataisos įstaigoje per metus gali gauti tik du ilgalaikius pasimatymus. Remiantis bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos taisyklėmis, šiuo atveju taikoma specialioji norma (Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 6 d.), sprendžiant kiek kartų per metus nuteistasis gali gauti ilgalaikių pasimatymų su sutuoktiniu atliekančiu laisvės atėmimo bausmę kitoje pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas, kad ilgalaikiai pasimatymai su kitoje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančia sutuoktine jam būtų suteikiami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 3 dalimi, yra teisiškai nepagrįstas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų paprastojoje grupėje, jo sutuoktinė K. K. atlieka bausmę Panevėžio pataisos namų paprastojoje grupėje. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalies nuostatą, nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Tačiau pasimatymų periodiškumas priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsniu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį pasimatymą.
Teisėjų kolegija, vertindama Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalies nuostatą, pažymėjo, kad minėti pasimatymai priklauso nuo sutuoktinių teisės į ilgalaikius pasimatymus ir įskaitomi į Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą pasimatymų skaičių. Taigi, kolegijos nuomone, pasimatymai gali būti suteikiami kas du arba trys mėnesiai priklausomai nuo to, kokiai grupei (lengvajai ar paprastajai) yra priskirti sutuoktiniai, bet ne daugiau kaip du ilgalaikiai pasimatymai per metus.
Teismas konstatavo, kad bylos šalys patvirtino, jog A. K. su žmona K. K. ilgalaikiuose pasimatymuose buvo 2010 m. rugpjūčio 2 d., 2011 m. vasario 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. bei 2012 m. vasario mėnesį. Taigi pareiškėjo teisė, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnyje, 94 straipsnio 6 dalyje, suteikiant jam ilgalaikius pasimatymus su žmona, atliekančia laisvės atėmimo bausmę, pažeista nebuvo ir nėra jokio įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą skirti ilgalaikį pasimatymą su kitoje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančia pareiškėjo sutuoktine 4 kartus per metus.
Pirmos instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi ilgalaikiai ar trumpalaikiai pasimatymai. Suteikti ar nesuteikti nuteistajam papildomą ilgalaikį pasimatymą yra įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecija. Tai reiškia, kad toks subjektas, nesant objektyviam teisiniam pagrindui, negali būti tiesiogiai įpareigotas suteikti papildomus ilgalaikius pasimatymus. Įstatymas neriboja pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno šios rūšies pasimatymų skyrimo skaičiaus, tačiau atsakingo pareigūno nutarime dėl kiekvieno tokio pasimatymo skyrimo konkrečiam nuteistajam kiekvieną kartą turi būti nurodyti konkretūs pasimatymo skyrimo motyvai ir tikslai. Šia galimybe nuteistasis turi teisę pasinaudoti.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 78-79) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamus atsakovų aktus.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas prieštaringais motyvais. Teismas pripažino, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalį, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi ilgalaikiai ar trumpalaikiai pasimatymai, įstatymas neriboja pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno šios rūšies pasimatymų skyrimo skaičiaus ir šia galimybe nuteistasis turi teisę pasinaudoti, tuo tarpu skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad pareiškėjas neturi teisės pasimatyti su sutuoktine daugiau nei du kartus per metus. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų panaikinti skundžiamus sprendimus ir leisti pareiškėjui pasinaudoti teisę gauti papildomus ilgalaikius pasimatymus.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84-85) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Remiasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais atsakovų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad pareiškėjas gali prašyti papildomų pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti, tačiau Marijampolės pataisos namų administracija negali suteikti daugiau nei Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje numatyto pasimatymų skaičiaus su sutuoktine, atliekančia laisvės atėmimo bausmę. Teisės aktai nenumato papildomų pasimatymų pagal BVK 94 straipsnio 7 dalį suteikimo skaičiaus ribojimo su kitais asmenimis, nenumatytais Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčijamu Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 20/07-334 atmestas 2011 m. rugsėjo 1 d. nuteistojo A. K. prašymas suteikti papildomą galimybę pasimatyti su sutuoktine K. K., kuri atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, prašymas atmestas remiantis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalimi, laikomasi nuostatos, kad Kodeksas imperatyviai įtvirtina, kad nuteistiesiems gali būti suteikiami tik du ilgalaikiai pasimatymai per metus, tarp kurių intervalas turėtų būti 6 mėnesiai. Taip pat ginčijame sprendime pažymima, kad Kodekse nėra nuostatos, kad pasimatymai privalo būti suteikiami.
Ginčijamu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2S-3608 taip pat atmestas 2011 m. rugsėjo 8 d. nuteistojo A. K. prašymas suteikti papildomą galimybę pasimatyti su sutuoktine K. K., kuri atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose taip pat remiamasi Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalimi, laikomasi nuostatos, kad gali būti nuteistiesiems suteikiami tik du ilgalaikiai pasimatymai per metus, mano, kad dažnesni pasimatymai sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti suteikiami.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų paprastojoje grupėje, jo sutuoktinė K. K. atlieka bausmę Panevėžio pataisos namų paprastojoje grupėje.
Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos Respublikos 2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcijos) paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalies nuostatą, pažymėjo, kad minėti pasimatymai priklauso nuo sutuoktinių teisės į ilgalaikius pasimatymus ir pasimatymai gali būti suteikiami kas du arba trys mėnesiai priklausomai nuo to, kokiai grupei (lengvajai ar paprastajai) yra priskirti sutuoktiniai, bet ne daugiau kaip du ilgalaikiai pasimatymai per metus.
Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi ilgalaikiai ar trumpalaikiai pasimatymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybe gauti papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų gali pasinaudoti ir nuteistieji sutuoktiniai, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, t. y. patenka į Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 dalies reguliavimo sritį. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybė gauti papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų siejama su sąlyga, kad nuteistieji būtų priskirti paprastajai arba lengvajai grupei. Todėl darytina išvada, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatyta galimybe gauti papildomų ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų turi teisę pasinaudoti ir pareiškėjas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų paprastojoje grupėje, kai šis siekia gauti papildomų pasimatymų su savo sutuoktine K. K., kuri atlieka bausmę Panevėžio pataisos namų paprastojoje grupėje.
Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos (pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį pataisos namai yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais.
Marijampolės pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas priimtą aktą pripažinti neteisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, kad, spręsdamas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo, teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimtus sprendimus, iš esmės apima patikrinimą, ar, įgyvendindama savo kompetenciją, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė jam suteiktos diskrecijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010).
Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalies nuostatomis suteikti ar nesuteikti nuteistajam papildomą ilgalaikį pasimatymą yra įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno diskrecija, taip pat nėra ribojamas pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno šios rūšies pasimatymų skyrimo skaičius, tačiau naudodamasis šia diskrecija turi būti motyvuotas tam, kad galima būtų įvertinti, ar konkrečiu atveju naudojimasis suteikta diskrecija skiriant ar neskiriant papildomus pasimatymus neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos.
Ginčijamuose sprendimuose nėra motyvų, kuriais remiantis teisėjų kolegija galėtų nustatyti, kad atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų, neviršijo kompetencijos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, neperžengė jiems suteiktos diskrecijos ribų ir taip pat, kad ginčijami sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, peržengė suteiktos diskrecijos ribas, nesivadovavo Statuto 4 straipsnyje numatytais teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, humanizmo principais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant atsakovų ginčijamus sprendimus ir remiantis Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalimi įpareigojant atsakovą Marijampolės pataisos namus pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 20/07-334 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-3608. Įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus nagrinėti iš naujo 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine.
Sprendimas neskundžiamas.