Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, teistas:

1. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 4 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme; Pakruojo rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė sumažinta iki 1 metų 6 mėnesių;

2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 246¹ straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

6. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 9 dalį, 65 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

7. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

9. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;

11. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. 17.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir metu, pažeidęs namo esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini) durų staktą, atvirai ir neteisėtai, prieš nukentėjusiosios D. Z. norą ir valią įsibrovė į gyvenamąsias patalpas bei nenustatytu laiku iš šių patalpų pagrobė svetimą turtą –200 eurų, vazą, kurios vertė 60 eurų, auksinį vyrišką žiedą, kurio vertė 500 eurų, dvi saldainių dėžutes „Rafaelo“, kurios vieneto vertė 2 eurai, bendrai 4 eurų vertei, vyrišką laikrodį, kurio vertė 60 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Z. bendrą 824 eurų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju, E. M. parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį dirbo pavienius darbus, ką užsidirbdavo, išleisdavo maistui, neturėjo pinigų grįžti į namus, buvo benamis, ieškojo, kur prisiglausti. Jis vaikščiojo gatvėmis, miegojo bet kur – ir sudaužytoje mašinoje, ir po tiltu. Daug kartų praeidavo (duomenys neskelbtini) gatve, užeidavo sušilti į ligoninę ir į polikliniką. Buvusi draugė gulėjo ligoninėje, todėl kasdieną eidavo jos aplankyti. Kadangi buvo labai šalta, jis įlindo į (duomenys neskelbtini) -o namo pavėsinę pasislėpti nuo vėjo. Ta pavėsinė labai ilga, apie 15 metrų. Namas aptvertas, kaltinamasis pro tvoros kampą įlipo ir nuėjo į pavėsinę, sėdėjo pavėsinės pačiam gale. Vieną naktį pavėsinėje miegojo, o kitą taip užėjo ir išgirdo, kad kažkas vaikšto po kiemą, grėbia žolę kieme ir kažkas atėjo prie pavėsinės kampo. Tuomet kaltinamasis pradėjo eiti tyliai palei tvorą, tą tvorą perlipo, susidūrė su nukentėjusiąją ir nuėjo sparčiu žingsniu, perėjo gatvę. Tuo metu buvo piko valanda, didelis eismas, daug žmonių.

Nesutinka su kaltinimu, kad į namą buvo patekęs, nes jame tikrai nebuvo ir jame, kol nebuvo nukentėjusiosios, negyveno. Jis net nežinojo, ar nukentėjusioji buvo namie. Į verandą irgi nebuvo patekęs.

Nurodo, kad jeigu būtų pavogęs tuos jam inkriminuojamu 200 eurų, nebūtų buvęs Alytuje, nakvojęs po tiltu ar automobilyje, o būtų išvažiavęs į namus. Jeigu būtų paėmęs pinigus, neimtų saldainių. Kai jį einantį matė, jis neturėjo jokio krepšio, turėjo tik mažą rankinę dokumentams susidėti.

Pavėsinėje buvo du kartus: kartą prasėdėjo per naktį, antrą kartą atėjęs susidūrė su nukentėjusiąja.

Civilinio ieškinio nepripažįsta ir nesutinka jo atlyginti.

Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad ji viena gyvena name (duomenys neskelbtini) , Alytuje. 2018 m. lapkričio 1 d. išvažiavo iš savo namų, grįžo po 4 dienų ir pastebėjo, kad kažkas ne taip, namo durys ne taip užsidaro, pasidarė plyšys, matėsi, kad durys buvo nukeltos ir vėl užrakintos. Ant kitų durų prie tualeto, kur buvo grandinė, per jas galima išeiti į lauką, pamatė, kad tose duryse rakto nėra, nors buvo raktą palikusi duryse. Išėjusi į lauką, kieme buvusioje smėlio krūvoje pamatė vyriškas pėdas. Raktą rado po palange, tuo raktu atrakino duris ir jai kilo įtarimas, kad kažkas buvo įsilaužęs. Tada nuėjo grėbti kiemo, galvojo, kad po to reiks paskambinti policijai. Nuėjo užrakinti namo durų, nes ji ėjo šluoti gatvės. Įėjus į kambarį pasiimti rakto, sukrutėjo mirusio vyro kambario durys – jos prasivėrė. Ji užrakino duris ir išėjo, po kurio laiko išgirdo trenksmą. Vyras išspyrė verandos duris, kurios yra į gatvės pusę ir susirietęs, užsidėjęs gobtuvą nubėgo prie kaimynės N. tvoros, nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad „vagis“ ir tam nubėgančiam vyrui sudavė per nugarą šluota. Jis bėgo pro kaimynės namą ir per perėją nubėgo tolyn. Matyti, kad tas vyras ateidavo ne pirmą kartą ir viską ten žinojo. Nurodė, kad pavėsinėje yra sofa, bet vyriškis išbėgo iš kambario, o ne iš pavėsinės. Tada ji grįžo ir iškvietė policiją.

Namuose pasigedo dviejų sekcijoje buvusių dėžučių saldainių „Rafaelo“ po 4 eurus, medaus dviejų stiklainių, 200 eurų. Pinigai buvo voke, vokas buvo po dekoratyviniu stručio kiaušiniu ant stalo. Vokas buvo paliktas, o pinigų jame nebuvo. Dar iš dėžutės su papuošalais dingo pats brangiausias ir vertingiausias papuošalas – vyriškas žiedas, jo vertė 500 eurų. Taip pat pasigedo 60 eurų vertės porcelianinės vazos, 60 eurų vertės laikrodžio. Pirmiausia pasigedo „Rafaelo“, kitų daiktų pasigedo tą pačią dieną, kai jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kitų daiktų pasigedo kitą dieną, iš karto nespėjo visko apžiūrėti, kitą dieną dar pamatė, kad kai kurie daiktai dingo. Mano, kad pavogtus daiktus vyras nešėsi įsidėjęs po striuke.

Nurodė, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo 953 eurų, todėl turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Liudytoja N. S. parodė, kad ji gyvena Alytuje, (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios namas yra šalia. Įvykio vakarą ruošėsi eiti į bažnyčią. Pažiūrėjusi pro savo namų langą, kitoje gatvės pusėje pamatė stovintį žmogų, jautė jo žvilgsnį, kad jis žiūri į ją. Tą žmogų matė gerai, nes ten švietė gatvės lempos. Tas žmogus buvo su tamsia striuke ir geltonais „lampasais“. Ji išėjo iš namo ir pro ją 4-5 metrų atstumu prabėgo žmogus. Kaimynė D. rėkė „laikykit vagį“. Tuomet liudytoja grįžo namo, užrakino kiemo vartus ir nuėjo pas D. D. pasakojo, kad name rado gyventoją. Vėliau atvažiavo policija.

Nurodė, kad tas pro ją prabėgęs vyras buvo apsirengęs tamsia striuke, per rankovę ėjo geltonos juostos. Tas vyras, kuris žiūrėjo į ją iš kitos gatvės pusės, buvo su ta pačia striuke. Vyras bėgo iš D. kiemo, patvoriu per liudytojos kiemo patvorį link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nematė, kad tas vyras kažką neštųsi, jo rankos buvo kišenėse, o striukė buvo išsipūtusi.

Negali kategoriškai pasakyti, kad tai buvo tas pats asmuo, nes atidžiai neįsižiūrėjo, bet iš vaizdo kamerų įrašų, kuriuos jai rodė policija – tai tas pats žmogus. Policijoje jai parodė kelias nuotraukas, bet kiti asmenys buvo nepanašūs, tik šitas panašus. Įraše striukė buvo tokia pati, asmuo turėjo nedidelį krepšį per petį.

Kaimynė D. jai pasakojo, kad ji parėjo, rakino duris ir jai kilo įtarimas, kad tarp staktos ir durų varčios buvo plyšys, užėjus buvo nejauku, lyg kažkas stebėtų. Paskui tas asmuo ją pastūmė ir išbėgo, ji sakė, kad išspyrė jos duris. D. sakė, kad iš karto nespėjo gerai apžiūrėti dingusių daiktų, o paskui pasakojo, kad dingo pinigai, žiedas, vaza.

Policijos pareigūnas R. T. davė paaiškinimus kaip asmuo, turintis žinių dėl nusikalstamos veikos (jo apklausti liudytoju nebuvo galima, nes paaiškėjo, kad šis asmuo konvojavo kaltinamąjį į teismo posėdžius). R. T. nurodė, kad gavęs pavedimą iš vyriausiojo tyrėjo, jis nuvyko į įvykio vietą ir papildomai bendravo su nukentėjusiąja. Nustatė papildomą liudytoją, kuri buvo apklausta. Apklaustos liudytoja ir nukentėjusioji nurodė, kad matė asmenį iš nugaros ir šono, iš priekio matyti neteko ir bruožų negali apibūdinti. Liudytoja fiksavo išskirtines aprangos detales – striukę su geltonomis juostomis. Tokias pat detales užfiksavo ir nukentėjusioji ant nubėgančio iš jos kiemo asmens. Prieš tai buvo pastebėtas tas pats asmuo stovintis aplinkui namus. Liudytoja nurodė, kad kai tas asmuo išbėgo iš kaimynės kiemo, prabėgo pro šalį 5-6 metrų atstumu. Liudytoja minėjo, kad galėtų atpažinti tą asmenį.

Buvo bandoma įtariamą asmenį nustatyti pagal vaizdo kamerų įrašus. Filmuotoje medžiagoje iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo pastebėtas asmuo, pagal bendrus aprangos bruožus panašus į asmenį, kurį nurodė nukentėjusioji ir liudytoja N. S.. Įtariamas asmuo buvo apsirengęs striuke su išskirtiniais bruožais. Vaizdo įrašas buvo išimtas, apžiūrėtas ir aprašytas.

Atliekantis tyrimą kitas policijos pareigūnas patalpino vaizdo įrašą iš Alytaus ligoninės ir nurodė, kad ieškomas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. R. T. nurodo peržiūrėjęs įrašą ir rado sutapimus: bendrus veido bruožus, striukės apibūdinimai, kuriuos nurodė liudytoja N. S.. Vaizdas buvo fiksuotas kameromis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nustatyta, kad tai buvo E. M.. Buvo kviesta liudytoja N. S., jai buvo pateiktos 6 iš duomenų bazės fotonuotraukos, po kuriomis nebuvo nei vardų, nei pavardžių, tik skaičiai. Iš pateiktų fotonuotraukų pagal bendrus veido bruožus liudytoja nedvejodama atpažino E. M. ir tai buvo užfiksuota protokole.

Liudytojas M. Š., policijos pareigūnas, parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį dirbo Alytaus apskrities VPK veiklos skyriaus tyrėju. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė pranešėją, stovinčią prie namo vartų. Ji nurodė, kad kažkas nubėgo per galines namo duris ir nurodė pusę, į kurią nubėgo tas asmuo. Kadangi viskas vyko neseniai, kartu su pareiškėja pareigūnai bandė žiūrėti aplinkiniuose kiemuose, bet nieko neradę, grįžo su ja į įvykio vietą. Pranešėja pasakojo, kad ji savo kieme tvarkėsi, prisiminusi, kad neužrakino namo durų, ėjo jų užrakinti. Priėjus prie namo durų, išgirdo viduje durų trenksmą, viduje rado išspirtas duris.

Apžiūrėjus rasta, kad paradinės durys buvo atrakintos, o galinės durys buvo išspirtos, nes ant sienos matėsi juodas rėžis. Kartu su pranešėja apžiūrėjo namus, apie paimtus daiktus ji nieko nesakė. Pagal pranešėjos parodymus suprato, kad žmogus buvo namo viduje. Jai atidarius paradines duris, išgirdo kitų durų trenksmą, per tas kitas duris ir išbėgo žmogus.

Liudytojas T. N., policijos pareigūnas, parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį dirbo su kolega M. Š.. Buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) g. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko moteris, ji nurodė, kad iš kiemo nubėgo vyriškis. Apžiūrėjus aplinkinius kiemus, įtariamo žmogaus nerado. Grįžus į įvykio vietą, moteris nurodė vietą, iš kur išgirdo namo viduje trenksmą. Namo pagrindinės durys buvo atrakintos, nebuvo išlaužtos, namo viduje apžiūrėjo verandos duris, namo antrą aukštą. Verandos durys buvo išspirtos, ant išspirtų durų matėsi pėdsakai, ant žemės buvo pribyrėję dulkių. Pareigūnai nukentėjusiosios klausė, ar yra kas dingę, ji tuo momentu nenurodė, kad kas nors būtų dingę. Abejojo dėl saldainių dėžutės, bet nebuvo tikrai užtikrinta. Buvo surašytas apklausos protokolas.

D. Z. protokolu-pareiškimu pranešė dėl įvykdytos vagystės iš jos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas (toliau – t.), bylos lapas (toliau – b. l) 1-3).

2018 m. lapkričio 6 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) , (1 t., b. l. 29-38).

2019 m. sausio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole bei fotolentelėje užfiksuoti D. Z. parodymai apie įvykdytą vagystę (1 t., b. l. 52-58).

2018 m. lapkričio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu fiksuota, kad N. S. atpažino asmenį – E. M. (1 t., b. l. 64-68).

2019 m. sausio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuoti N. S. parodymai apie vietą, kur pabėgo vyriškis (1 t., b. l.69-73).

Objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš filmavimo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Alytuje; įrašas gautas iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos; vaizdo įraše matyti per petį tamsią rankinę užsidėjęs einantis vyras, dėvintis tamsią striukę su ryškiomis juostomis rankovėse (1 t., b. l. 92-93).

Objektų apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš Alytaus S. Kudirkos ligoninės, įraše matyti E. M., dėvintis tamsios spalvos striukę su ryškios spalvos įsiuvais rankovėse (t. 1, b. l. 98-99).

Aukščiau aptarti įstatymo nustatyta tvarka gauti ir teisiamajame posėdyje patikrinti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo E. M. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus yra įrodyta. E. M. teisme savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis nukentėjusiosios D. Z. namo pavėsinėje tik praleido dvi naktis šildydamasis, į namą nebuvo įėjęs, juolab, neėmė iš namo ir jokių nukentėjusiosios daiktų.

E. M. parodymai aiškiai įrodo jo gynybinę poziciją ir paneigti kitais bylos įrodymais. Nukentėjusioji D. Z. tuoj pat po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, jiems nurodė, kad jos name buvo žmogus, kuris išstūmė vidines lauko duris, per jas išėjo į lauką ir nubėgo jos nurodyta kryptimi. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. Š. ir T. N. tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino, jie nurodė, kad matė galines duris išspirtas, nes ant sienos matėsi juodas rėžis, ant išspirtų durų matėsi pėdsakai, ant žemės buvo pribyrėję dulkių. Nukentėjusioji nurodė, kad šalia šių durų buvusioje smėlio krūvoje ji rado vyriškos avalynės pėdsakus.

Apie įvykį papasakojo ir nukentėjusiosios kaimynė teisme liudytoja apklausta N. S., kuri fiksavo nukentėjusiosios name buvusio vyro požymius. Ši liudytoja labiau matė kaltinamąjį, užfiksavo išsiskiriančią jo aprangą – ryškias juostas ant striukės rankovių, be to, ji nurodė ir kryptį, kuria nubėgo iš nukentėjusiosios namo išbėgęs asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. atpažino kaltinamąjį, nurodė, kad jį aiškiai matė stovintį gatvėje, įsidėmėjo jo akis ir rūbus. Apie atpažinimo aplinkybes papasakojo ir tyrimą atlikęs pareigūnas R. T., kuris nurodė, kad liudytojai buvo pateiktos atpažinti 6 nuotraukos, kaltinamojo fotonuotrauka buvo paimta iš duomenų bazės.

Dėl nukentėjusiosios D. Z. turto vagystės iš namo kaltinamasis neprisipažino, nurodė, kad jeigu jis būtų pavogęs pinigus ar papuošalus, tikrai būtų grįžęs į savo gyvenamąją vietą kitame mieste, be to, nelogiška, kad jis iš papuošalų dėžutės imtų tik žiedą, o paliktų kitus vertingus papuošalus. Nukentėjusioji D. Z. nurodė, kokie daiktai dingę iš jos namų. Įvykio vietoje kito žmogaus, be E. M., nebuvo, nukentėjusioji gyvena viena, todėl netikėti nukentėjusios parodymais, kad po E. M. pabėgimo iš namo išspyrus verandos duris, ji pasigedo savo daiktų, nėra pagrindo. Svarbus liudytojos N. S. parodymas, kad bėgdamas E. M. buvo susikišęs rankas į striukę, atrodė, kad jis lyg kažką neštųsi užsikišęs po striuke, jo striukė buvo išsipūtusi.

Nukentėjusioji D. Z. nurodė, kad ji nuo 2018 m. lapkričio 1 d. kelias dienas buvo išvykusi ir namai buvo palikti, o kaltinamasis nurodė, kad būtent šį laikotarpį jis buvo benamis, neturėjo kur gyventi, nes buvo šalta, jis neturėjo pinigų ir maisto. Tokios aplinkybės patvirtina, kad vis dėlto E. M., ieškodamas prieglobsčio, įsibrovė į išvykusios nukentėjusiosios namą, jame buvo, paėmė nukentėjusiosios daiktus, o kai nukentėjusioji parvyko namo, kaltinamasis E. M. pasišalino iš namo išspirdamas namo verandos duris ir išsinešdamas iš namo pavogtus nukentėjusiosios daiktus. Taigi kaltinamasis neteisėtai-be namo savininkės nuketėjusiosios D. Z. sutikimo ir be jos žinios, neturėdamas teisėto pagrindo įsibrovė į nukentėjusiosios būstą-namą tuo metu, kai ši buvo išvykusi. Kaip nustatyta, šiame name jis kurį laiką glaudėsi. Labai svarbu pažymėti tai, kad į namą kaltinamasis įsibrovė su tikslu rasti prieglobstį, nes tuo metu jis buvo benamis ir neturėjo kur gyventi. Vėliau gi, jau nukentėjusiajai parvykus namo ir kaltinamajam E. M. pamačius šį faktą, kaltinamasis E. M. pasišalino iš namo, išlauždamas namo verandos duris, kartu išsinešdamas ir nukentėjusiosios name rastą vertingą turtą, t. y. šiuo momentu jau buvo jo susiformavusi tyčia pavogti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta, įrodyta, kad kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

E. M. dabar teisiamas jau 12-ą kartą. Jo padarytos nusikalstamos veikos įstatymo priskiriamos prie nesunkių (BK 165 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, taigi baudžiamojo įstatymo prasme jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė pripažįstama kaip jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. M. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 83-108).

Nustatant bausmės rūšį ir jos dydį E. M., atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto ne pirmą kartą, jo veikoje yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o nėra lengvinančių, jis ne kartą baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos neįvykdytos. E. M. anksčiau ne kartą atlikinėjo realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau šių bausmių atlikimas jam įtakos nedaro ir jis vėl nusikalsta. Daroma išvada, kad E. M. turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

E. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į jo bausmės laiką nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. sausio 24 d. (BK 66 straipsnis).

(duomenys neskelbtini)“ byloje buvo pripažinta civiline ieškove ir pareiškė 953 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 74-85). Kadangi nukentėjusiosios D. Z. turtas buvo apdraustas, ši draudimo bendrovė kompensavo nukentėjusiajai dėl vagystės ir turto sugadinimo patirtus nuostolius – išmokėjo jai 953 eurus. Šis ieškinys tenkinamas iš dalies 824 Eur sumai. Kaltinamasis E. M. buvo kaltinamas tik dėl vagystės ir dėl neteisėto patekimo į patalpas. Įrodyta, kad jis neteisėtai pateko į patalpas ir pavogė nukentėjusiosios D. Z. turto už 824 Eur. Kita ieškinio suma – 124 Eur nukentėjusiajai D. Z. buvo išmokėta už lauko durų ir spynos keitimą. Teismas pažymi, kad kaltinimas E. M. dėl durų sugadinimo pareikštas nebuvo, taigi kaltinimas negali būti plečiamas ir kaltinamasis turtine prasme negali atsakyti dėl to, dėl ko jis nebuvo kaltinimas ir dėl ko jis nebuvo pripažintas kaltu.

Vadovaujantis išdėstytu, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkinamas iš dalies 824 Eur sumai, likusioje dalyje dėl 124 Eur sumai atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. M. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą galutinę bausmę E. M. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. M. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką, jo atbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. sausio 24 d.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. M. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies 824 Eur sumai, šią sumą išieškant iš nuteistojo E. M., likusioje dalyje šį ieškinį 124 Eur sumai atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (E. M. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.