- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- II-30-834/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01286-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23218597799), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinė teisena nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Vyresnysis tyrėjas nutarime nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. gautas pranešimas, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 18.39 val. Ateities ir Fabijoniškių gatvių sankryžoje S. C., vairuodamas autobusą MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sukdamas į dešinę, nepraleido dviračiu važiuojančios I. Š., todėl ši turėjo staigiai sukti į dešinę, kad nebūtų kliudoma. Institucijos vyresnysis tyrėjas nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus bei apklausus autobuso vairuotoją, nenustatyti administracinio nusižengimo požymiai.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir įpareigoti policijos įstaigą atlikti papildomą tyrimą arba pagal esamą surinktą medžiagą priimti sprendimą dėl kalto asmens nubaudimo administracine tvarka. Pareiškėja nesutinka su nutarime išdėstytais motyvais, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus ir apklausus vairuotoją, nenustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Skunde nurodo, kad ši, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, davė nuoseklius, ne subjektyvius parodymus apie nagrinėjamą įvykį. Šie parodymai, anot Pareiškėjos, turi būti vertinami lygiai taip pat, kaip buvo įvertinti ir kiti surinkti duomenys. Pareiškėja pažymi, jog Institucija apie nutrauktą teiseną pranešė 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 10-S-20354, kuriame klaidingai nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas skundimo pagrindas. Be to, Institucijai klaidingai siuntus pagal Pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą skundžiamą nutarimą, Pareiškėja jo taip ir negavo, nors visą susijusią medžiagą prašė siųsti dabartinės gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjai pateikus prašymą epolicijos portale dėl galimybės susipažinti su administracinio nusižengimo teisenos medžiaga, Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimo skyriaus specialistė (ne subjektas, tiriantis administracinio nusižengimo teiseną) šio prašymo netenkino, kadangi su visa tyrimo medžiaga turi teisę susipažinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai. Teikdama 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundą Pareiškėja nurodė, kad yra nukentėjusioji, kadangi įvykio metu autobusas vos nesutrynė jos su dviračiu, ji turėjo staigiai sukti į šalį ir trauktis, dėl to labai išsigando, patyrė didelį stresą ir baimę. Pareiškėja tai vertina kaip neturtinę žalą ir teikdama skundą, nurodė, kad teiks ieškinį civilinėje byloje, todėl Institucija negalėjo atimti nukentėjusiojo statuso ir jo teisinių garantijų (įskaitant ir teisę susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga). Taip pat šių teisių negali atimti ir ta aplinkybė, kad policija, piktnaudžiaudama savo padėtimi, teiseną nutraukia nesurašiusi protokolo. Pareiškėja, pateikdama nuorodas į ANK reguliavimą, susijusį su administracinių nusižengimų nutarimų įteikimu, nurodo, kad ji ne tik turėjo teisę gauti nutarimą, bet ir jį apskųsti. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėja prašo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos teikimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 5-S-23188 dėl duomenų suteikimo pripažinti sprendimu atsisakyti leisti susipažinti su administracinės bylos medžiaga panaikinti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių įpareigoti išnagrinėti 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo teisenos ROIK 23218597799 medžiaga ir tenkinti šį prašymą. Nors Pareiškėja viso bylos nagrinėjimo metu bendravo elektroniniu paštu, tačiau dėl neaiškių priežasčių skundžiamas dokumentas buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors nuo birželio mėnesio ten negyvena ir negali pasiimti korespondencijos. Taigi, turėdama teisę nurodyti ir prašyti, kad Institucija procesinius dokumentus siųstų kitu adresu, Pareiškėja šia teise pasinaudojo, tačiau netgi paprašius Institucijos dokumentus siųsti kitu adresu, Institucija to nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėja prašo panaikinti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ROIK 23218597799 ir įpareigoti policijos įstaigą atlikti papildomą tyrimą arba pagal esamą surinktą medžiagą priimti sprendimą dėl kalto asmens nubaudimo administracine tvarka už pavojingą vairavimą (ANK 420 straipsnio 1 dalis), taip pat Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos teikimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 5-S-23188 dėl duomenų suteikimo pripažinti sprendimu atsisakyti leisti susipažinti su administracinės bylos medžiaga, priimtu administracinio nusižengimo teisenoje ROIK23218597799 panaikinti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių įpareigoti išnagrinėti 2023 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjos prašymą leisti susipažinti su šia medžiaga bei įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių visus procesinius dokumentus šioje administracinio nusižengimo teisenos byloje siųsti elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Pareiškėjos skundą nurodo, kad pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visetą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Institucijos atstovas atsiliepime į nurodytą skundą pabrėžia, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ROIK 23218597799, nustatė, kad administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą administracinį nusižengimą, t. y., jog S. C., 2023 m. rugpjūčio 16 d. 18.39 val., Vilniaus miesto sav., Vilniuje, ties Fabijoniškių g. 91, vairuojant autobusą MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, sukdamas į dešinę, nepraleido pėsčiųjų perėja važiuojančio dviratininko. Be to, pateiktoje informacijoje dėl galbūt padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepakanka objektyvių faktinių duomenų, kuriais remiantis įstatymo nustatyta tvarka galima būtų nustatyti, ar autobuso vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šios išvados, anot Institucijos atstovo, nepaneigia ir byloje pateiktas vaizdo įrašas. Pasiremdamas in dubio pro reo (kuriuo visi neaiškumai, išnaudojus visas procesines galimybes, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) bei nekaltumo prezumpcijos principu, Institucijos atstovas nurodo, kad vis dėlto autobuso vairuotojo kaltė nėra įrodyta. Atsižvelgiant į tai, Institucijos atstovas prašo palikti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK23218597799 ir skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2023-12-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundą palaiko. Nurodo, kad vairuotojas per pėsčiųjų perėją važiavo. Ji norėjo su pėsčiuoju prasilenkti sankryžoje, jis praleido pėsčiąjį, ji susilygino su tuo pėsčiuoju, tačiau vairuotojas nustūmė ją nuo perėjos, todėl ji turėjo apsisukti ir grįžti į pirmą juostą. Kai ją nustūmė, ji tiesiog spėjo pasitraukti, nes būtų ją kliudęs. Ji pagalvojo, kad vairuotojas mato sankryžą, dėl to ir važiavo su dviračiu. Per tą sankryžą galima važiuoti su dviračiu. Ji supyko ir galvojo paklausti, kodėl taip vairuotojas pasielgė. Sankryžoje daugiau nieko nebuvo. Privažiavo iki autobuso. Ji pabeldė į duris tam vairuotojui. Tuo metu vaikai išlipo iš autobuso ir triukšmavo, ji pagalvojo, kad jie matė tą situaciją, nes jai jie (vaikai) pasirodė lyg išsigandę. Vairuotojas atidarė priekines duris, ji jam pareiškė pretenziją. Vairuotojas neatsiprašė, tiesiog pasakė, kad jam buvo žalia ir nuvažiavo. Jai pradėjo reikšti pretenziją kitas vairuotojas, stovintis toje pačioje aikštelėje, ji irgi susipyko, pasakė, kad taip elgtis negalima. Kitą dieną parašė skundą. Papildomai nurodo, kad dažnai važinėja dviračiu važiuotu maršrutu. Toje perėjoje stovi šviesoforas su dviračio ženkleliu ir ji visada važiuoja. Ta sankryža yra pavojinga, vairuotojai, važiuodami viešuoju transportu, nepraleidžia dviratininkų. Autobusas nepraleido jos, bet iš priekio atėjo pėsčiasis ir jis sustojo. Pažymi, kad vairuotojo parodymai prieštarauja tam, ką ji pasakė. Gali būti, kad jis jos nematė, bet tai nereiškia, kad jis gali ją suvažinėti. Vienoje pusėje nėra dviračio tako, tik pėstiesiems takelis, kitoje pusėje yra dviračių takas. Ten įrengti dviračio ženkliukai šviesofore. Vairuotojas, kai suko, jos nekliudė visai, bet ji išsigando ir spėjo pasitraukti. Tyrimas apsiribojo susirašinėjimu. Jos parodymai nebuvo vertinami.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b. l. 12), todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Pareiškėjos skundas tenkintinas ir byla grąžintina Institucijai, tyrimui atlikti
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš sprendimų. To paties straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, Pareiškėjos pateikto skundo motyvus bei teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai trūkumams šalinti. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nes jo atlikimo metu nebuvo išnaudotos visos galimos priemonės tikslioms įvykio aplinkybėms nustatyti.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Nagrinėjamuoju atveju Pareiškėja nurodo, kad vairuotojas, sukdamas į dešinę, degant žaliam šviesoforo signalui, nepraleido jos, važiuojančios su dviračiu ir bandančios kirsti važiuojamąją kelio dalį, taip pat degant žaliam šviesoforo signalui. Pareiškėja pažymi, kad buvo įsitikinusi, jog vairuotojas ją praleis, kadangi šis buvo sustojęs ir praleidęs pėsčiąjį. Atkreiptinas dėmesys, kad KET įtvirtintos ne tik bendrosios eismo dalyvių pareigos, bet šiuo atveju aktualus ir KET 158 punktas, kuriuo įtvirtinta pareiga vairuotojui, sukančiam į dešinę, duoti kelią eismo dalyviams (tarp jų ir dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. KET 27 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
Institucija, nagrinėdama šį įvykį, apklausė pačią Pareiškėją, maršrutinio autobuso MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, konstatavo, jog Pareiškėjos pateiktoje informacijoje dėl galbūt padaryto KET pažeidimo nepakanka objektyvių faktinių duomenų, kuriais remiantis įstatymo nustatyta tvarka galima būtų nustatyti, ar autobuso vairuotojas pažeidė KET reikalavimus. Teismas nesutinka su šia Institucijos išvada.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjos bei vairuotojo S. C. nurodytos aplinkybės prieštaringos. Institucija, bandydama išsiaiškinti įvykio detales, gavusi iš SĮ „Susiekimo paslaugos“ raštą, jog Fabijoniškių bei Ateities gatvių sankryža nefilmuojama, rėmesi vairuotojo S. C. paaiškinimu bei autobuso priekine vaizdo kamera nufilmuotu vaizdo įrašu. Tačiau teismas, išnagrinėjęs gautą medžiagą, konstatuoja, kad vis dėlto iškilusios abejonės dėl įvykio vietos nėra pašalintos. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus šį įrašą matyti, kad būtent įvykio vieta, kurioje Pareiškėja važiavo su dviračiu ir degant žaliam šviesoforo signalui norėjo kirsti kelią, nenufilmuota. Tad Institucija, pasiremdama tik vairuotojo ir neinformatyvaus vaizdo įrašo medžiaga konstatavo, jog nepadarytas administracinis nusižengimas.
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad paskutinėje maršruto stotelėje I. Š. pasivijus vairuotoją, ji susikivirčijo su ten buvusiu kitu vairuotoju, kuris nurodė, kad esant reikalui, galės paliudyti dėl įvykio aplinkybių (b. l. 53). Taigi, analizuodami esamą situaciją, pareigūnai gali apklausti vairuotoją, buvusį įvykio metu, bei nuodugniau išnagrinėti įvykio detales, išsiaiškindami dėl kokių priežasčių įsiplieskė konfliktas, kaip elgėsi ir ką kalbėjo pats vairuotojas S. C. bei pareiškėja I. Š.. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad netoli sankryžos stovi ir prekybos centras „Mandarinas“, tačiau nebuvo išsiaiškinta, ar aplinkinės vaizdo kameros neužfiksavo šio įvykio.
Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad Pareiškėjos ir vairuotojo S. C. nurodytos aplinkybės dėl sankryžos reguliavimo taip pat prieštaringos. Štai vairuotojas S. C. nurodo, kad reguliuojamoje sankryžoje dviračiu važiuoti buvo draudžiama. Tad siekiant visapusiško ir objektyvaus aplinkybių vertinimo svarbu ir išsiaiškinti tuo metu buvusį sankryžos reguliavimą tam, kad būtų (ne)nustatyta kaltė.
Institucija atsiliepime į skundą, nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju įvykis buvo ištirtas visapusiškai ir objektyviai, todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, administracinė teisena buvo nutraukta. Tačiau pažymėtina, jog šis principas įpareigoja ne tik iškilusias abejones aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau išnaudoti visas įmanomas priemones tam, jog būtų tinkamai išnagrinėta administracinė nusižengimo byla. Tik išnaudojus visas įmanomas priemones, kuriomis nėra galimybės pašalinti iškilusių abejonių, jos tik tuomet turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
ANK 578 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. gavo iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos teikimo skyriaus raštą, kuriame nurodyta, jog prašymas pateikti administracinio nusižengimo duomenis nėra tenkinamas, nes surašius administracinio nusižengimo protokolą, teisę susipažinti su visa tyrimo medžiaga turi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai. Iš byloje esančio I. Š. parodymų protokolo matyti, kad ši teigia patyrusi neturtinę žalą, kadangi dėl pranešto įvykio patyrė didžiulį išgąstį ir nesaugumo jausmą. Taigi, remiantis ANK 578 straipsnio 1 dalimi, Pareiškėja turi teisę susipažinti su administracinės nusižengimo bylos medžiaga bei tiriamojo įvykio, apie kurį, be kita ko, ir pati Pareiškėja pranešė, eigą. Taip pat pažymėtina, jog ANK 573 straipsnio 2 dalyje be kita ko nurodyta, jog procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresą, elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą.
Taigi, remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad teismui perduotoje tirti byloje, tinkamai neištirtos nagrinėjamojo įvykio aplinkybės, administracinės nusižengimo bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, trukdantys išnagrinėti bylą. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą nutraukti pradėtą administracinę teiseną neišnaudojo visų įmanomų priemonių, pasiremdama vairuotojo S. C. paaiškinimais ir autobuso kamera nufilmuotos sankryžos, kurioje nematyti net pačios Pareiškėjos, įrašais, jog būtų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėta administracinė nusižengimo byla, todėl byla grąžintina iš naujo tirti institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos I. Š. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimą (ROIK 23218597799) panaikinti ir administracinio nusižengimo medžiagą grąžinti institucijai, atlikusiai nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ajam poskyriui, tirti iš naujo.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.