- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-19
- Bylos Nr.
- 1-46-1173/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06996-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Civilinis ieškovas
- D. V.
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 14.5.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta -(duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, kuri Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartimi ši bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;
5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartimi pakeista bausme, paskiriant 90 parų arešto bausmę;
6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartimi paskirta bausme, paskiriant 90 parų arešto bausmę;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant 90 parų arešto bausmę (bausmę atliko);
8) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį 35 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant 90 parų arešto bausmę, į kurią įskaityta bausmė, atlikta vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. baudžiamąjį įsakymą, ir laikyta, kad bausmė atlikta;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) areštu 45 paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė bausmė – areštas 45 paroms;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. K. Š., turėdamas tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, 2025 m. vasario 16 d., 21.39 val. atsiliepė į nukentėjusiojo D. V. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintą skelbimą dėl automobilio parvežimo paslaugos iš Vokietijos, iš savo „Facebook“ profilio paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto žinodamas, kad susitarimo įvykdyti negali ir neketina, parašė, kad galėtų parvežti automobilį iš Vokietijos ir susitarus dėl pervežimo paslaugos, į K. Š. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. vardu, D. V. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 400 eurų, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiam D. V. priklausančius 400 Eur, tokiu būdu padarydamas 400 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu K. Š. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam D. V. priklausančius 400 Eur.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka, esant visoms BPK 246 straipsnyje numatytos sąlygoms. Nustatyta, kad K. Š. yra žinoma apie bylos nagrinėjimą teisme, jam asmeniškai buvo įteiktas kaltinamasis aktas, taip pat teismo šaukimai į paskirtus teismo posėdžius, teismui nebuvo pateikti jokie prašymai, neatvykimą pateisinantys duomenys, jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienyje) ir vengia atvykti į teismo posėdį.
3. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Parodė, jog prisimena, kad prašė savo pažįstamo G. J. leisti pasinaudoti jo sąskaita. Kažkas pervedė į G. J. sąskaitą pinigus, tačiau negali daugiau jokių aplinkybių nurodyti, nes neprisimena. Neprisimena, kadangi ne vienas panašus įvykis buvo. Negali nurodyti, kas, kiek tiksliai ir už ką pervedė pinigus, kaip juos jam perdavė G, negali nurodyti. Kodėl prašė G. pasinaudoti jo sąskaita, jis negali tiksliai nurodyti, tačiau mano tuo metu buvo Panevėžyje, ir todėl jo paprašė. K. B. jis nežino ir nepažįsta. Socialiniame tinkle jis turi anketą „(duomenys neskelbtini) “, ankščiau turėjo dar vieną anketą, kuri vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, šios anketos jau nebeturi, ji yra ištrinta. Kaltu prisipažįsta, kadangi prisimena, kad į G. sąskaitą jam turėjo pervesti pinigus, todėl mano, kad įtarime surašytos aplinkybės yra teisingos (II tomas, b. l. 28-30). Papildomos apklausos metu parodė, kad prašė G. leisti pasinaudoti jo sąskaita ir gavo pinigus. Prisimena, kad „Facebook“ pamatė skelbimą, jog reikalinga parvežti automobilį iš Vokietijos. Jis atsiliepė į skelbimą, nurodydamas, kad gali automobilį parvežti. Jis planavo su kitu asmeniu vykti į Vokietiją ir būtų parvežęs tą automobilį, tačiau jo planai sugriuvo ir jis į Vokietiją nebevažiavo, o pinigus, kaip avansą, jau buvo gavęs, jų nebegrąžino. Į Vokietiją turėjo važiuoti su jam nepažįstamu žmogumi, kurį buvo susiradęs per „Telegram“. Atsiliepdamas į skelbimą, jis neturėjo tikslo apgauti žmogaus, tikėjosi užsidirbti. Jis vienas sugalvojo, kad gali parvežti automobilį iš Vokietijos. Tuo metu nedirbo, o kadangi ankščiau važiuodavo į Vokietiją, atsiliepė į skelbimą. Kokį automobilį reikėjo parvežti, jis neprisimena. Savo sąskaitos nenurodė, kadangi jis savo sąskaitos neturi, jos nebuvo atsidaręs. Tuo metu naudojosi telefono numeriu, kurio galas (duomenys neskelbtini), tikslaus numerio neprisimena. Jis neprisimena, kad dėl automobilio parvežimo telefonu bendravo su D. V.. Pinigų negrąžino, kadangi pamena, kad kažkas negerai buvo su G. sąskaita. Kiek tiksliai jis gavo pinigų, neprisimena. Pamena, kad avanso prašė 400 Eur, tiek G. ir buvo pervesta. Neprisimena, ar G. jam grynais padavė pinigus, ar jis prašė jo kažkur pervesti. Pamena, kad su G. buvo susitikę Panevėžyje. Po to atsisėdo atlikti parų, taip viskas ir gavosi. Norėtų D. V. grąžinti pinigus (II tomas, b. l. 37-39).
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.
5. Nukentėjusysis D. V. parodė, kad vasario mėnesį ieškojo, kas gali parvežti automobilį iš Vokietijos. Socialiniame tinkle „Facebook“, „(duomenys neskelbtini)“ grupėje, įkėlė postą, ieškojo, kas galėtų parvežti automobilį iš nurodyto adreso. Nebeatsimena, ar K. Š. parašė į komentarus, ar žinute. Jo profilis buvo pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, taip pat buvo nurodęs telefono numerį, po to skambino. Parašė jam, kad reikia parvežti, paklausė, kada būtų galimybė. Sutarė detales ir K. Š. paprašė depozito, kad būtų užtikrintas, jog nepasiims ant savęs automobilio be reikalo. Neįtardamas jokios apgaulės, pervedė 400 eurų į K. Š. nurodytą sąskaitą, nors sąskaita neatitiko profilio vardo ir pavardės. Kai suprato, kad čia apgaulė, paprašė K. Š. autovežio nuotraukos. Jis atsiuntė savo automobilio nuotrauką. Tą nuotrauką patikrino „Google“ paieškoje ir rado skelbimą, kad tas automobilis parduodamas. Pamatė, kad skiriasi telefono numeris, paskambino ir paklausė, ar vis dar parduodamas. Jam atsakė, kad automobilis vis dar parduodamas. Tada suprato, kad tai ne K. Š. automobilis. Iš karto nuėjo į „Swedbank“ banko programėlę atšaukti mokėjimą, bet pinigai jau buvo pervesti G. J.. Sąskaitą, į kurią turėjo pervesti pinigus, nurodė tas asmuo, su kuriuo susirašinėjo. Tai buvo G. J. sąskaita. Po to su K. Š. bendrauti neteko, iš karto kreipėsi į policiją. Iki šiol pinigų nėra atgavęs. Palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį.
6. Liudytojas G. J. parodė, kad praėjusią žiemą K. Š. jam parašė ir jie pradėjo bendrauti. K. Š. pasiūlė susitikti, kadangi jis atvažiavo į Panevėžį nusipirkti automobilio. Nusipirkęs automobilį, jis važiavo atgal namo, bet kažkas su tuo automobiliu atsitiko, todėl teko likti Panevėžy. K. Š. paprašė jo pagalbos, kad jam draugai perves pinigus, o jis neturi banko kortelės. Bendravo per „Snapchat“ ir „Telegram“ programėles. Jam padėjo. Čia buvo kitas įvykis. Už pagalbą K. davė jam gal 20 eurų. Vakare K. vėl parašė, paklausė, ar galės jam vėl taip padėti. Sutiko, nes nemanė, kad tai kažkas blogo. Ryte atsikėlęs pamatė, kad iš D. V. į jo „Swedbank“ banko sąskaitą gavo 400 eurų pavedimą. Parašė K, paklausė, ką daryti. Jis pasakė, kad yra ne Panevėžy ir, kad po to parašys, kaip jam tuos pinigus pristatyti. Jis davė internetinio banko „Wize“ programėlės prisijungimus ir kažkokią sumą pervedė ten: 2 kartus po 20 eurų ir 100 kažkiek eurų, tiksliai nebepamena. Likusieji pinigai liko pas jį, bet jam pasakė nuimti 100 ar 200 eurų. Juos nuėmė PC (duomenys neskelbtini) bankomate. Tada K. parašė, kad tuos pinigus įdėtų į vokelį ir išsiųstų per autobusų stotį, kaip siuntinį. Jis nesutiko. Jis ieškojo kito būdo, kaip tuos pinigus išsiųsti. Jis susiekė su K. B., kuri jam parašė, kad ji tuos pinigus išsiųs. Jie susitiko. K. yra jo buvusi klasiokė. Tada jie centriniame „Swedbank“ banko padalinyje įnešė visus minėtus nusiimtus pinigus į K. B. sąskaitą. Pas jį buvo likę aštuoniasdešimt keli eurai sąskaitoje, su kuriais nebegalėjo nieko daryti, nes sąskaita buvo užšaldyta. Pinigus pervedė K. Š. ne į jo sąskaitą, bet į jo kito žmogaus nurodytą sąskaitą.
7. Liudytoja K. B. parodė, kad su K. Š. nėra labai gerai pažįstami, niekada nėra su juo susitikusi, bendravę tik per „Messenger“ programėlę. Jis jai paskambino per „Messenger“, paprašė įsidėti pinigų, nes jam reikia grąžinti skolą. Ji turėjo jį „Facebook“ drauguose, bet iki tos dienos nebuvo bendravę. Jis paprašė, kad įsidėtų pinigus, sakė, kad G. J. neturi galimybės. Sutiko tik dėl to, kad G. yra geras jos draugas. Nežinojo, kokie tai pinigai. Jai reikėjo įsidėti pinigus į savo banko sąskaitą, kad galėtų persiųsti į jai duotą sąskaitą. G. padavė 130 eurų. Susitiko prie laiptinės, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Viskas vyko tą pačią dieną. Pinigus pervedė tikrai ne į K. Š. sąskaitą, o į kažkokios merginos užsienio sąskaitą. Jos sąskaita yra „Swedbank“ banke. Pasirodė keista, kad nepažįstamas žmogus prašo pervedimo, bet jis paminėjo jos gerą draugą G, kitaip nebūtų sutikusi. Jokios naudos iš to negavo. Po to įvykio bandė rašyti K. Š., bet jis neatrašė. Supranta, kad tokiu būdu buvo įvykdytas sukčiavimas, kad gali būti pasisavinti kito žmogaus pinigai, bet tuo metu nepagalvojo apie tai, galvojo, kad čia K. pinigai.
8. Iš D. V. pareiškimo matyti, kad 2025 m. vasario 16 d., 21.39 val. su juo per „Facebook“ susisiekė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo parašė, kad gali suteikti jam automobilio pervežimo paslaugą iš Vokietijos. Asmeniui buvo pervesti 400 eurų, kaip užstatas, į nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita buvo G. J. vardu. Asmuo automobilio nepaėmė, pinigų negrąžina, į skambučius neatsako. D. V. dėl apgaulės būdu išviliotų 400 eurų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 28-31).
9. Iš 2025 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl sąskaitos išrašo analizės matyti, kad gavus ir išanalizavus G. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad 2025 m. vasario 17 d. D. V. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 E. G. J, paskirtyje nurodydamas „(duomenys neskelbtini) “. 2025 m. vasario 17 d. 11.06 val. fiksuojamas pirkinys „Wise Bruxelles“ (pinigų pervedimo platforma) 20,17 Eur. 11.08 val. fiksuojamas pirkinys „Wise Bruxelles“ (pinigų pervedimo platforma) 20,17 Eur ir 13.54 val. fiksuojamas pirkinys „Wise Bruxelles“ (pinigų pervedimo platforma) 141,22 Eur. 2025 m. vasario 17 d. 15.12 val. 140 Eur buvo išgryninti bankomate (duomenys neskelbtini), Panevėžys (I t., b. l. 68, 98-99).
10. Iš „Swedbank“ AB pateiktų pažymų matyti iš banko sąskaitų vykdytos operacijos (1 t., b. l 90-96, 123-125).
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
11. Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.
12. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis K. Š., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, atsiliepė į nukentėjusiojo D. V. socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintą skelbimą dėl automobilio parvežimo paslaugos iš Vokietijos, iš savo „Facebook“ profilio paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto žinodamas, kad susitarimo įvykdyti negali ir neketina, parašė, kad galėtų parvežti automobilį iš Vokietijos ir susitarus dėl pervežimo paslaugos, į K. Š. nurodytą banko sąskaitą G. J. vardu, D. V. iš savo banko sąskaitos pervedus 400 eurų, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiam D. V. priklausančius 400 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam D. V. priklausančius 400 Eur. Šios aplinkybės nustatytos pirmiau aptartų įrodymų visuma – nukentėjusiojo D. V. protokolu – pareiškimu ir jo parodymais apie tai, kad su juo per „Facebook“ susisiekė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad gali suteikti jam automobilio pervežimo paslaugą iš Vokietijos ir šiam asmeniui buvo pervesti 400 eurų, kaip užstatas, į nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. vardu; K. Š. paslaugos nesuteikė, pervestų 400 Eur negrąžino; liudytojų G. J., K. B. parodymais apie susitarimus su K. Š. dėl nukentėjusiojo D. V. pinigų pervedimų, jų nuėmimo, perdavimo K. Š.; bankų pateiktais duomenimis apie nukentėjusiojo D. V. atliktą pinigų pervedimą į G. J. sąskaitą ir vėlesnius pervedimus bei kt. Minėtos aplinkybės taip pat nustatytos paties K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad „Facebook“ pamatė skelbimą, jog reikalinga parvežti automobilį iš Vokietijos. Jis atsiliepė į skelbimą, nurodydamas, kad gali automobilį parvežti. Planavo su kitu asmeniu vykti į Vokietiją ir būtų parvežęs tą automobilį, tačiau jo planai sugriuvo ir jis į Vokietiją nebevažiavo. Pinigus – 400 Eur, kaip avansą, iš D. V. jau buvo gavęs, jų nebegrąžino. Nors kaltinamasis nurodė, jog jis ketino automobilį parvežti, tiesiog planai pasikeitė, tačiau tokius jo parodymus paneigia bylos įrodymai. Kaip aptarta pirmiau, bylos įrodymais nustatyta, kad K. Š. nukentėjusiojo prašė pervesti pinigus ne į savo, o į liudytojo G. J. sąskaitą, vėliau juos išimti ir dalį jų pervesti prašė dar į kitas sąskaitas. Nukentėjusysis D. V. nurodė, jog jam buvo atsiųsta autovežio, kuris nepriklausė kaltinamajam, o buvo pardavinėjamas kito asmens, nuotrauka. Taigi, teismas daro išvadą, kad K. Š. turėjo išankstinį tikslą apgaulę savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, jis veikė tyčia ir pagal įgyto turto vertę (nedidelė (400 Eur)) jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.
IV. Civilinis ieškinys
13. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
14. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60). Turtinę žalą D. V. patyrė dėl to, kad už pervežimo paslaugą į G. J. banko sąskaitą pervedė 400,00 Eur, tačiau nei paslaugos nei pinigų negavo. Pirmiau aptartais bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. Š. tyčia panaudodamas apgaulę įgijo svetimą D. V. priklausantį turtą – pinigus (400 Eur), tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padaryta turtinė žala pagrįsta bylos įrodymais (banko sąskaitų išrašais, mokėjimų pavedimais, liudytojų parodymais ir kt.). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jo veiksmais buvo padaryta 400 Eur žala. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai – iš kaltinamojo K. Š. priteistina 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui D. V..
V. B. skyrimo motyvai
15. Už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
16. Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau tai padarė tik formaliai, jis neigė turėjęs išankstinę tyčią apgauti nukentėjusįjį, be to, kaltinamasis daug kartų teistas už analogiško pobūdžio sukčiavimo nusikaltimus, taigi teismas neįžvelgia pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir kt. Kaltinamasis K. Š. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, panaudodamas apgaulę įgijo nedidelės vertės – 400,00 Eur nukentėjusiajam D. V. priklausantį turtą, baudžiamasis nusižengimas padarytas dėl savanaudiško siekio pasipelnyti, veika baigta, padaryta žala neatlyginta. Kaltinamasis teistas už analogiškų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą – sukčiavimą, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. K. Š. nors yra jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirbo, priklausomybės ir psichiatrijos ligų įskaitose neįrašytas. Kaltinamasis K. Š., žinodamas apie vykstantį tyrimą bei vėliau bylos nagrinėjimą teisme, išvyko į užsienį, vengė atvykti į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybe, vadovaujantis BK numatytais bausmių skyrimo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas K. Š. už padarytą nusikalstamą veiką skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant artimą maksimaliam, kurį galimą skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 40 parų areštą (BK 49 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai, vieni kurių atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti asmenį nuo tokių veikų darymo, atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, gali būti pasiekti arešto bausmę kaltinamajam atliekant realiai, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų (arešto bausmės vykdymo atidėjimo).
18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. Š. skirtina galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į K. Š. paskirtą bausmę įskaitytinos bausmės atliktos pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį su jose nurodytais įskaitymais.
VI. Kiti bylos klausimai
19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 29 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam K. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (paskirta advokatė Aušrinė Zaburienė) valstybės naudai priteistina 325,00 Eur suma.
20. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas kaltinamajam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas tapo būtinu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios. Kaltinamasis K. Š. yra jauno amžiaus, nagrinėjamo veikos darymo metu nedirbo, jo atžvilgiu yra priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai, priteisti civiliniai ieškiniai, tai leidžia spręsti, kad jo finansinė padėtis nėra gera. Esant šioms aplinkybėms prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. Š. netenkinamas.
21. BPK 103 straipsnyje nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (BPK 103 straipsnio 1 punktas). BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Į teisiamąjį posėdį 2025 m. gruodžio 4 d. buvo šauktas nukentėjusysis D. V., kuris pateikė prašymą apmokėti kelionės į teismą išlaidas. Panevėžio apylinkės teismas apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam 44,82 Eur kelionės išlaidų. Atsižvelgus į tai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).
22. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje saugomus kompaktinius diskus su liudytojų apklausų garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu, 436–438 straipsniais,
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į K. Š. paskirtą bausmę įskaitytinos bausmės, atliktos pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį su jose nurodytais įskaitymais.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo K. Š. priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų, 00 ct) nukentėjusiajam D. V..
Pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiajam išmokėtas kelionės išlaidas ir priteisti iš K. Š.44,82 (keturiasdešimt keturis eurus 82 ct) proceso išlaidų valstybei.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius prašymo netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje saugomus kompaktinius diskus su liudytojų apklausų garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant priimtas nuosprendis įteikiamas kaltinamojo gynėjui. Nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento prasideda terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja.
Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.