Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-217/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
1S-217/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Kažys
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-217/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad 2011 m. gegužės mėnesį subūrė organizuotą grupę kartu su L. K. ir A. S. ir parengė labai sunkaus nusikaltimo – labai didelio kiekio narkotinės medžiagos heroino ir psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėto laikymo ir platinimo planą. Taip pat organizavo ir koordinavo šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką – paskirstė vaidmenis, kad jis rūpinsis narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu ir jas tieks L. K. ir A. S., o L. K. su A. S. nedideliais kiekiais laikys ir platins narkotines ir psichotropines medžiagas, ir nuo 2011 m. gegužės mėnesio, iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. su tikslu platinti įgijo ir laikė labai didelį kiekį – ne mažiau 8,495 g narkotinės medžiagos – heroino ir 31,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o būtent:

2011 metais gegužės mėnesį kartu su L. K. ir A. S. susitarė platinti narkotines medžiagas – heroiną ir psichotropines medžiagas – amfetaminą ir parengė nusikalstamos veikos – labai didelio narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir platinimo planą bei numatė, kad narkotines medžiagas – heroiną ir psichotropines medžiagas – amfetaminą nedideliais kiekiais laikys ir platins L. K. su A. S. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). A. B., veikdamas pagal savo paties parengtą nusikalstamos veikos planą, nuo 2011 metų gegužės mėnesio su tikslu platinti, pastoviai tiekė L. K. ir A. S. narkotines medžiagas – heroiną ir psichotropines medžiagas – amfetaminą ir koordinavo jų veiklą, nuolatos užtikrindamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekimą bei kontroliavo kaip yra vykdoma prekyba ir iš to gavo turtinės naudos.

Toliau, organizuodamas nusikalstamos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, A. B. 2011 metais liepos mėnesį nurodė A. S. perduoti dalį jo kartu su L. K. neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos V. T., po ko A. S., vykdydamas A. B. nurodymą, 2011 m. liepos mėnesį perdavė V. T. du folguoto popieriaus suktinukus, kuriuose buvo apie 0,5 g narkotinės medžiagos – heroino. A. B., koordinuodamas ir siekdamas užtikrinti jo parengtos nusikalstamos veikos – labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio platinimo, vykdymą, maždaug nuo 2011 m. rugpjūčio 1 dienos, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą labai didelį narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį, tačiau ne mažiau kaip 121,189 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 8,495 g narkotinės medžiagos – heroino ir 569,826 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 31,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir iš šio neteisėtai laikomo narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekio pastoviai su tikslu platinti, tiekė L. K. ir A. S. narkotines medžiagas – heroiną ir psichotropines medžiagas – amfetaminą nedideliais kiekiais. A. S., veikdamas pagal A. B. parengtos nusikalstamos veikos planą, dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 0,773 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino, 2011 m. rugpjūčio 24 d. pargabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jas laikė virtuvės kambaryje esančioje spintelėje supakuotus polietileniniame maišelyje, iš kurių 0,005 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,017 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. S. 2011 m. rugpjūčio 24 d., 13.00 val., prie (duomenys neskelbtini), už 40 litų pardavė P. M., o likusią dalį – 8,490 g narkotinės medžiagos – heroino ir 30,981 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą platinti, laikė toje pat vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas 2011 m. rugpjūčio 24 d. kratų metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to A. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje neteisėtai ir nenustatytu būdu, neturėdamas leidimo, įgijo revolverį „BLOW“, modelis 38, Nr. 000106, 2 vienetus 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius, 35 vienetus 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinius ir neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą ir šovinius neteisėtai, neturėdamas leidimo, pargabeno į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten buvusioje spintoje laikė juos įsuktus polietileniniuose maišuose iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. 21.15 val., kol policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė neteisėtai laikomą revolverį „BLOW“, modelis 38, Nr. 000106, 2 vienetus 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius, 35 vienetus 7,65 mm kalibro „BROWNING“ šovinius.

A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2011 m. rugpjūčio 25 d.. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau šio teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas A. B. buvo tęsiamas iki 2013 m. balandžio 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad A. B. kaltinamas padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą ir organizavęs labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, už šias nusikalstamas veikas numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. A. B. anksčiau teistas tris kartus, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, t. y. neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje A. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. B. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria jam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Kaltinamojo teigimu, teismas pratęsė suėmimo terminą, neapsvarstęs galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, t. y. jo prašomą užstatą. A. B. pažymi, kad jis yra suimtas jau antrus metus, kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Nurodo, kad jo ankstesni teistumai išnykę, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kategoriškai neigia, parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes jau davė, visi kaltinamieji ir liudytojai taip pat apklausti. Pasak kaltinamojo, pratęsdamas suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas rūpinasi studente dukra, kuriai reikalinga parama ir išlaikymas. Be to, A. B. tvirtinimu, skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertinti faktiniai duomenys, kuriais grindžiamas jam pareikštas kaltinimas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau kaltės klausimo nesprendžia iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys – kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų duomenys, specialisto išvada bei kiti surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Šiaulių apygardos teismas pagrįstai pratęsė A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. A. B. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. A. B. praeityje tris kartus teistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka, nedirbo, nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi studente dukra, yra reikšmingos, tačiau nepaneigia nustatyto pagrindo tęsti suėmimą. Be to, A. B. dukra yra pilnametė, jai taip pat pareikšti kaltinamai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. B. kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu veikiant organizuota grupe, jam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B., būdamas darbingas, iki sulaikymo niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, skunde nurodo, kad išlaikė ne tik save, bet ir dukrą. Šios aplinkybės, taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu A. B. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, pobūdis (kaltinamai organizavus neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų su tikslu jas platinti) leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. B. gali toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra A. B., yra sudėtinga ir didelės apimties – kaltinimai dėl labai sunkaus, gerai organizuoto nusikaltimo, pareikšti keturiems asmenims, nusikalstama veika susijusi su itin visuomenei pavojinga veika, buvo būtina atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, atlikti specialių žinių reikalaujančių tyrimų, kas objektyviai lėmė ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę, bylą sudaro septyni tomai. Nepažeidus BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų, per vienuolika mėnesių ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir baudžiamoji byla buvo perduota į teismą, kuris šių terminų nėra saistomas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad bylos nagrinėjimas vilkinamas nebuvo, šiuo metu paskelbta pertrauka baigiamosioms kalboms pasiruošti. Taigi, konstatuoti, jog baudžiamasis procesas šioje byloje tęsiasi nepateisinamai ilgai Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme, ir dėl to naikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, nėra pagrindo.

Tai, jog kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, kad teismas individualiai apsvarstė galimybes skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas. Apeliacinis teismas tik patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pagrįsta apygardos teismo išvada, kad be kaltinamojo A. B. teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, pratęsdamas A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei nacionalinių teisės aktų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nuta r i a:

kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Teisėjas Viktoras Kažys