Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-519-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
1A-552-519-2013
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-00574-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
Nuteistasis
Č. K.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-552-519/2013Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00574-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.; 1.2.5.4.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant A. P.,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,nuteistajam Č. K., jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. K. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams);

- pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams.

Bausmė paskirta atlikti Pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. kovo 13 d.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo 13 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo kitą žmogų ir grasino nužudyti žmogų, t. y. 2012 m. liepos 24 d., apie 18 val., būdamas V. L. namuose – (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia, be jokios priežasties, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pastūmė V. L., dėl ko ji pargriuvo ant lovos, gulinčiai apjuosęs kaklą dirželiu smaugė, jai pradėjus kosėti, dirželį atleido ir tuoj pat vėl suveržęs dirželiu kaklą, smaugė, grasindamas nužudyti, nukentėjusiajai pabėgus iš kambario į virtuvę, sugriebęs jai už plaukų trenkė galvą ne mažiau tris kartus į sieną, grasindamas užmušti, papjauti, sakė - ilgai negyvens, nukentėjusiajai V. L. nubėgus į kambarį, atbėgęs iš paskos, kumščiais sudavė ne mažiau 3 smūgius į šonus, vieną smūgį kumščiu į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant lovos, gulinčiai sudavė kumščiais ne mažiau 3 smūgius į įvairias kūno vietas, šonus, grasindamas užmušti, bei tęsdamas nusikalstamą veiką - J. P. gyvenamojo namo kieme - grasino užmušti, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, šiais bendrais veiksmais (ne mažiau 12 trauminių poveikių pasėkoje) dėl poodinės kraujosruvos dešinėje juosmens pusėje, kairėje nugaros pusėje, kairio klubikaulio sparno projekcijoje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame žaste nukentėjusiajai V. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasino nužudyti žmogų, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.

Be to, Č. K. nuteistas už tai, kad jis tą pačią dieną, tęsdamas nusikalstamą veiką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2012 m. liepos 24 d., apie 20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), J. P. gyvenamoje sodyboje, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, pasivijęs nuo jo bėgusią V. L. ir sugriebęs jai už palaidinės, tampė, pastūmė į nugarą, atsivedęs į J. P. kiemą ir sugriebęs nukentėjusiajai V. L. už palaidinės ties krūtine, vartojo necenzūrinius žodžius, ją tampė, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, V. L. į krūtinę užgesino uždegtą cigaretę, sugriebęs V. L. už palaidinės ties krūtine, tampė vartodamas necenzūrinius žodžius ir šiais veiksmais dėl I laipsnio odos nudegimų krūtinėje, nukentėjusiajai V. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo išteisinti jį iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir paskirti galutinę bausmę apsiribojant jo jau atliktos bausmės terminu įkalinimo įstaigoje.

Nurodo, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., tačiau nusikalstamų veikų pagal BK 145 str. 1 d ir 284 str. 1 d. nepadarė. Netinkamai įvertinti rodymai, taip pat neatsižvelgta, kad liudytojas R. J. yra nukentėjusiosios sugyventinis, todėl jo parodymai yra šališki, nes jis suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi.

Apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė skundą atmesti.

Č. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai, nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, Č. K. veikos kvalifikuotos teisingai, todėl jį pagrįstai nuteisė pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., bei tinkamai išsprendė bausmės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos nepasisako.

Pagal BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Taip pat, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. savo parodymuose nurodė, jog Č. K. grasino ją užmušti, papjauti, kad ji ilgai negyvens. Taip pat, jog ją vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, ji bijojusi Č. K. (26-27 b. l.). Liudytojas R. J. parodė, kad Č. K. šaukdamas tampė V. L., keikėsi, ją vadino įvairiais žodžiais (34 b. l.). Liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad girdėjo, kaip Č. K. nukentėjusiąją vadino įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad atsiskaitys su ja kai pagaus (35-36 b. l.). Liudytoju apklaustas D. U. parodė, kad matė, jog Č. K. paėmęs ranka už V. L. palaidinės ties krūtine yra ją prispaudęs prie sienos, o V. L. nuo tokio Č. K. elgesio buvo išsigandusi, apsiverkusi (37-38 b. l.). Liudytoja apklausta N. L. nurodė, kad ją iškvietė nukentėjusioji V. L., nes jai labai blogai. Jai atvykus, nukentėjusioji pasakė Č. K. ją smaugus bei parodė smaugimo žymes, nurodė bijanti Č. K.. Taip pat ji matė, kaip iš V. L. gyvenamojo namo kiemo į gatvę išeina šūkaudamas, agresyviai nusiteikęs ir rankomis mojuodamas Č. K. (39-41 b. l.). Č. K. neigė grasinęs V. L., ją vaikęsis po kaimynų kiemą, šaukęs ant jos, vartojęs necenzūrinius žodžius (49-50 b. l.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio teismo posėdžio protokolo (184-191 b. l.) matyti, jog 2012 m. lapkričio 2 d. teisiamojo teismo posėdžio metu nuteistasis Č. K. neigė grasinęs nukentėjusiajai V. L., tačiau nurodė, kad sudavė V. L. kelis smūgius, o jam, ją vadinant necenzūriniais žodžiais, ji verkė ir dėl to pas kaimyną kieme verkė. Nukentėjusioji parodymų pradžioje neigė Č. K. jai grasinus, tačiau po to patikslindama patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat grasinimą ją nužudyti pasakytą ir kaimyno J. P. kieme. Liudytojas D. U. patvirtino, kad apklausiant nukentėjusiąją po išskyrimo su Č. K., matėsi nuovargis V. L. veide, kad apklausos metu ji minėjo, jog ją bandė nužudyti, tačiau negalėjo pasakyti, kiek tai realu. Nurodė, kad Č. K. ir V. L. tarpusavio konfliktas truko ilgą laiką, nes V. L. buvo akivaizdžiai pavargusi. Liudytojas R. J. parodė, kad V. L. Č. K. vadino necenzūriniais žodžiais, tampė ją paėmęs už rūbų, už krūtinės, V. L. buvo pasimetusi, ji bijojo Č. K. ir tai liudytojui pasakė. Jis skubėjo atvykti pas V. L., nes jos mama jam paskambinusi teigė esant būtina skubėti gelbėti nukentėjusiąją, kadangi V. L. užmuš. V. L. dukra rėkė ant kelio atsistojusi, nes jos mama buvo skriaudžiama. Kaimynė taip pat prašė Č. K. baigti, nes jis buvo įsisiautėjęs, elgėsi agresyviai.

Konstatuotina, kad nuteistasis Č. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne kartą 2012 m. liepos 24 d. V. L. atžvilgiu tiek namuose, tiek viešoje vietoje tyčia naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. L. atžvilgiu, ją smaugdamas, mušdamas, nudegindamas jos krūtinę, trankydamas nukentėjusiąją į sieną, vartojo necenzūrinius žodžius. Tai, kad Č. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. alkoholio matuoklio testas (nustatytas 1,73 promilės girtumas) (33 b.l.), to neneigia ir pats Č. K.. Fizinio smurto panaudojimą V. L. atžvilgiu tvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie sietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 1304/12(04), iš kurios matyti, kad sužalojimai V. L. padaryti ne mažiau 12 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas poveikyje ir taip padarytas jai nežymus sveikatos sutrikdymas (32 b. l.), taip pat nukentėjusioji, liudytojai ir iš dalies nuteistasis.

Grasinimą nužudyti V. L. bei jo realumą patvirtina keli aspektai – tai Č. K. vijimasis V. L. vartojant necenzūrinius žodžius po fizinio smurto panaudojimo namuose (smaugimo, smūgių sudavimo), o ją sulaikius - jos tampymas, mušimas aplinkinių akivaizdoje viešoje vietoje, nukentėjusiosios krūtinės nudeginimas cigarete. Taip pat Č. K. būsena - agresyvumas, mosikavimas rankomis, šaukimas, necenzūrinių žodžių vartojimas V. L. atžvilgiu. Šias aplinkybes iš dalies tvirtina tiek pats Č. K., nurodydamas, kad mušė V. L. namuose, kad vėliau vijosi V. L. pabėgusią iš namų po kaimyno J. P. teritoriją, kad ten taip pat ją mušė. Fizinio smurto naudojimą tvirtina liudytojas J. P., R. J., nukentėjusioji V. L.. Č. K. agresyvumą, šaukimą, necenzūrinių žodžių V. L. atžvilgiu naudojimą, tvirtina savo parodymuose J. P., R. J., N. L., nukentėjusioji V. L.. Dėl viso to, vertinant situaciją, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad Č. K. išsakyti grasinimai V. L. atžvilgiu tikrai gali būti įvykdyti. Grasinimas V. L. nužudyti buvo konkretus ir realus, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas ir būtent taip jį suvokė. Nukentėjusioji bijojo Č. K. ir tokia išvada, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisinga, nes grasinimas nužudyti, papjauti, bei, kad nukentėjusioji neilgai gyvens, išsakytas ne kartą naudojant fizinį smurtą namuose, bet ir viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios esant tuo metu konfliktiškiems santykiams, neblaiviame stovyje. Iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis Č. K. veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Č. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. požymius.

BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimui būdingas neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, paskatos chuliganiškos, ir visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas realus.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad Č. K. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Baudžiamosios bylos medžiaga, ištirti įrodymai, apklausti liudytojai, nukentėjusioji ir kaltinamasis patvirtina 2012 m. liepos 24 d. buvus pažeistai viešajai tvarkai, t. y. buvo triukšmas, konfliktas, susistumdymas. Nors nuteistasis Č. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė buvus ką nors kaimyniniame J. P. priklausančio sklypo teritorijoje, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pats patvirtino, kad kaimyniniame kieme buvo kiti asmenys ir jam davė užsirūkyti, kad ten nukentėjusioji verkė dėl jos atžvilgiu vartojamų Č. K. necenzūrinių žodžių. Taip pat patvirtino, jog triukšmas buvo (185 b. l.).

Buvus Č. K. chuliganiškoms paskatoms įrodo ne tik jo buvimas neblaiviu, bet ir jo necenzūrinių žodžių vartojimas, V. L. išsakyti grasinimai, tyčinių smūgių sudavimas nukentėjusiajai. Šie veiksmai, teismo nuomone, rodo jo akivaizdžias paskatas ir tyčinius veiksmus. Be to, jis buvo R. J. ir kaimynės prašomas baigti savo agresyvius veiksmus V. L. atžvilgiu, jo priešingos teisei veikos nutraukimui buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Faktą, jog Č. K. buvo sulaikytas J. P. kieme tvirtina tiek pareigūnas D. U., nurodydamas sulaikęs Č. K. prie J. P. namo, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai. Ikiteisminio tyrimo metu, 2012 m. liepos 24 d. apklausos protokole, V. L. nurodė, kad Č. K. ją vijosi ir pasivijo J. P. kieme, kur ją matė kaimynai, t. y. J. P., R. J., jos mama N. L.. Ją kieme tampė kaimynų ir dukters akivaizdoje žemindamas (24 b. l.). Teisiamojo teismo posėdžio metu parodė, kad ją Č. K. vijosi, tampė už rūbų, jie suplyšo, vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, į jos krūtinę užgesino degančią cigaretę, kuria padarė kūno nudegimą (184-191 b. l.). Iš policijos pareigūno D. U. 2012 m. liepos 26 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos suteikimo matyti „buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) Nuvykus pastebėjau, kad (duomenys neskelbtini) prie J. P. namo yra žmonių susibūrimas. Priėjęs prie minėto susibūrimo pamatė, kad Č. K. rankomis prirėmęs prie sienos V. L. ją stumdo. V. L. matėsi, kad buvo apsiverkusi ir išsigandusi tokio Č. K. elgesio. Č. K. buvo atitrauktas nuo V. L. ir pristatytas į policijos komisariatą“ (23 b. l.). Šiuos duomenis jis apklaustas liudytoju tiek 2012 m. rugpjūčio 31 d. (37-38 b. l.), tiek teisminio nagrinėjimo metu, taip pat patvirtino. 2012 m. liepos 24 d. liudytoju apklaustas R. J. paaiškino, kad jam būnant pas kaimyną J. P., Č. K. šaukdamas tampė už krūtinės rūbų nukentėjusiąją, paėmęs už nugaros rūbų tampė bei stūmė į kiemą. Jis pradėjo šaukti, kad atstotų nuo jos. Č. K. nutylėjo, tačiau toliau tampė, norėjo parsitemti į kiemą, ją vėliau paleido. Vėliau Č. K. vėl su J. P. atėjęs į kiemą ir nuteistasis nukentėjusiąją tampė, keikėsi, ją vadino įvairiais žodžiais. Jam nukentėjusioji parodė ant krūtinės vietą, sakydama, kad nuteistasis užgesino jai į krūtinę cigaretę. Teigė, kad visų akivaizdoje Č. K. darė su nukentėjusiąja ką norėjo (34 b. l.). Šias aplinkybes patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (184-191 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. rugpjūčio 20 d. J. P. parodė, kad sėdėjo kieme, V. L. įbėgo į kiemą, o Č. K. basomis po paskui ją vijosi. Ji norėjo įbėgti į jo namą, bet jis buvo užrakintas. Todėl ji du kartus namą apibėgo. Č. K. tuo metu ją vadino necenzūriniais žodžiais, prašė sustoti, pakalbėti. Ji sustojo. Matė, kad Č. K. tampė ją paėmęs už rūbų ir vis vadino necenzūriniais žodžiais. Tuo metu į kiemą atėjo nukentėjusiosios sugyventinis, atėjo ir Č. K., paprašė cigaretės, ją davė. Atėjo ir nukentėjusioji. Dar ateinant kartu su Č. K., jis ją pastūmė į nugarą. Kai cigaretę Č. K. užsidegė, tada jis nuėjo prie nukentėjusiosios, ką darė, nematė, nes stovėjo už namo kampo. Tik paskui nukentėjusioji rodė, kad jis jai krūtinę nudegino. Č. K. jo namo kieme keikėsi ant nukentėjusiosios. Sakė jai, kad atsiskaitys su ja, kai pagaus. Nematė jai duodamų smūgių, tik stumdymą, tampymą (35-36 b. l.). Liudytoja N. L. tvirtino mačiusi Č. K. einantį iš V. L. kiemo per gatvę šūkaujantį, agresyviai nusitukusį ir mosikuojantį rankomis (39-40 b. l.).

Asmens tyčią įrodo ir ta aplinkybė, jog Č. K. viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė buvus kokiems nors įvykiams ar jo atliktiems veiksmams J. P. kieme, gatvėje, lauke, kai tai tvirtina net keturi liudytojai ir nukentėjusioji. Teisėjų kolegija įvertina ir tą aspektą, kad Č. K. įvykio metu buvo neblaivus, kas pateisina neadekvatų jo įvykio aplinkybių suvokimą. Be to, Č. K. parodymai neatitinka liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų dalyje dėl įvykių J. P. kiemo teritorijoje. Duomenų, kad liudytojai J. P., R. J., D. U., N. L. būtų suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, ar turėtų tikslą apkalbėti Č. K., tarp jų ir nuteistojo būtų buvę konfliktiški santykiai iki įvykio, nėra. Nors apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti į tai, kad R. J. yra nukentėjusiosios sugyventinis ir jis galimai suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi, tačiau šio liudytojo duotus paaiškinimus patvirtina kiti liudytojai ir nukentėjusioji, baudžiamosios bylos medžiaga, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors pats Č. K. nurodo, nebuvus viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau tai neigia jo paties parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga, kitų baudžiamojo proceso dalyvių parodymai. Visi nesutapimai, kuriuos pateikia Č. K. yra laikytini kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir Č. K. gynybinė versija.

Šiuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde tik neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamą veiką, kas laikytina gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus priešingus teisei veiksmus bei nuobaudos už tai griežtumo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad kitokia proceso dalyvių nuomonė dėl išvadų, darytinų įvertinus įrodymus, ir byloje nustatytų aplinkybių, savaime nerodo, kad teismas padarė procesinius pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių BPK normų pažeidimų. Iš nuosprendžio turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl Č. K. išsakytų grasinimų realumo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Č. K. veika kvalifikuota teisingai, apeliaciniu skundu neprašoma sumažinti paskirtos bausmės, taip pat įvertindama jog už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. skirtos bausmės mažesnės nei straipsnių sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bendrinant bausmes BPK nuostatų pažeidimai nepadaryti, daro išvadą, kad Č. K. atžvilgiu individualizuota bausmė teisingai ir pagrįstai.

Šalies argumentai

Apeliantas, prašydamas pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendį jį išteisinant iš nuskalstamų veikų, numatytų BKL 145 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę nuteistajam, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo Č. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasGražvydas PoškusTeisėjai Raimundas Jurgaitis Bronius Zalaga