Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Agnei Urnavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams D. K. ir J. P. dėl iškeldinimo iš savivaldybės būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir pagal atsakovės J. P. priešieškinį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

13. Teismo posėdžio metu atsakovės pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atstovė prašė priešieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas

14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) nuosavybės teise priklauso 4 kambarių, 47,51 kv. m bendro ploto socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp jų - ir ginčo patalpas.

15. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovės J. P. trijų asmenų šeimai; su atsakove 2012-10-30 buvo pasirašyta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose nuo 2012-11-29 savo gyvenamąją vietą deklaravo pagrindinės buto nuomininkės (atsakovės) J. P. šeima: atsakovė ir sūnūs D. K. ir E. P.

16. Pagal pateiktas metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, atsakovės J. P. šeimos per 2019 m. gautos pajamos sudarė 18 693 Eur, o tai 4 474,25 Eur viršijo trijų asmenų šeimos nustatytą 14 218,75 Eur dydžio leistiną 25 proc. normatyvą. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-12-11 su J. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios terminas nustatytas iki 2021-12-02. Atsakovė 2021-09-29 pateikė prašymą dėl būsto nuomos sutarties pratęsimo, kuris buvo svarstytas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2021-10-13 posėdyje (protokolo Nr. NTS-21/40). Vadovaujantis atsakovės pateiktomis metinėmis gyventojo (šeimos) turto deklaracijomis, jos šeimos per 2020 metus gautos pajamos sudarė 20 071 Eur, o tai 5 511 Eur viršijo trijų asmenų šeimai nustatyto dydžio 14 560 Eur leistiną 25 procentų normatyvą, kuris, įtvirtintas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, Komisijoje buvo nutarta prašymui dėl sutarties pratęsimo nepritarti ir pavesti Būsto administravimo skyriui informuoti nuomininkę apie geranorišką patalpų atlaisvinimą. Atsakovei J. P. 2021-10-26 buvo išsiųstas raštas (reg. Nr. 1.35-21/5065) dėl geranoriško patalpų atlaisvinimo iki 2022-03-03. Atsakovė 2021-11-11 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skundą (reg. Nr. A50-33449/21) dėl, jos nuomone, nepagrįsto reikalavimo atlaisvinti ginčo patalpas, tačiau skundas nebuvo patenkintas. Atsakovė 2021-12-14 raštu Nr. A51-126409/21(3.3.12.1E-AD24) buvo informuota, dėl kokių priežasčių su ja buvo sudaryta savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis ir kokiu pagrindu prašoma atlaisvinti ginčo patalpas. Atsakovė nurodytu terminu patalpų neatlaisvino, todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė ieškinį atsakovams J. P. ir D. K., prašydama juos iškeldinti su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. atsakovės J. P. šeimos metinėms pajamoms viršijus LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo leistiną 25 proc. perviršį, buvo prarasta teisė į socialinį būstą. 2020-12-11 su atsakove J. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuota nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai byloje neginčijo ir pripažino, kad 2019 m. dėl jų šeimos metinėms pajamoms viršijus Įstatymo leistiną 25 proc. perviršį, jų šeima prarado teisę į socialinį būstą (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

19. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. To paties straipsnio 6 dalis numato, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktą sprendimų priėmimas dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir nuomos mokesčio dydžio priėmimas, kitų sprendimų, numatytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, priėmimas priklauso Savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-09-19 sprendimu Nr. 1-223 (toliau – Aprašas), 41.4 papunkčiu, jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius, siekiant suteikti asmeniui ar šeimai laiko susirasti kitą būstą rinkoje, asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Tokiu atveju su asmeniu sudaroma nauja terminuota Savivaldybės būsto nuomos sutartis. Vadovaujantis Aprašo 47 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) po vienų metų nuo terminuotos vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo dienos viršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, administratorius per vieną mėnesį nuo pajamų ir turto deklaracijos įvertinimo informuoja asmenis ir šeimas apie pareigą išsikelti iš patalpų. Asmenims ar šeimoms per tris mėnesius geranoriškai patalpų neatlaisvinus administratorius inicijuoja iškeldinimą iš Savivaldybės būsto teismo tvarka. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, atsakovei praradus teisę į socialinį būstą, su atsakove 2020-12-11 buvo sudarytos terminuota buto nuomos rinkos kainomis sutartis. Kaip paaiškino byloje tiek ieškovės, tiek atsakovės pagal priešieškinį atstovės, tokių sutarčių su atsakove sudarymo tikslas buvo sudaryti atsakovės šeimai galimybę per šį laikotarpį susirasti kitą gyvenamąjį būstą.

20. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Taigi savivaldybės socialinis būstas turi būti nuomojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. Šio Įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti principai, kuriais vadovaujantis parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę, taip pat parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius.

21. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. Vis dėlto ši bendro pobūdžio taisyklė negali būti taikoma savaime, neatsižvelgiant į konkrečios bylos faktinę situaciją, bendruosius proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018).

22. Byloje nustatyta, kad su atsakove J. P. 2012-10-30 pasirašyta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria socialinis būstas (duomenys neskelbtini), išnuomotas atsakovės J. P. trijų asmenų šeimai. Šiose patalpose nuo 2012-11-29 savo gyvenamąją vietą deklaravo pagrindinės buto nuomininkės (atsakovės) J. P. šeima: atsakovė ir jos sūnūs D. K. ir E. P. Ieškinio pateikimo metu gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė J. P. (pagrindinė nuomininkė) ir atsakovės sūnus atsakovas D. K. Kaip nustatyta iš atsakovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, kitas atsakovės sūnus E. P. socialiniame būste nebegyvena nuo 2021-09-04, yra išsikraustęs į nuomojamą būstą ir jo deklaracija socialiniame būste yra panaikinta.

23. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog atsakovai šiuo metu neturi kito gyvenamojo būsto. Nustatyta, kad atsakovė J. P. 2022-05-17 jai priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui E. P. Ieškovės teigimu, atsakovė, padovanodama butą sūnui, elgėsi nesąžiningai, nes tokiu būdu sąmoningai siekė sumažinti turimo turto dydį. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei J. P. nuosavybės teise priklausė butas su bendro naudojimo patalpomis. Minėto buto bendras plotas 15,84 kv. m., naudingas plotas 15.84 kv. m., gyvenamas plotas 13,50 kv. m. Kaip paaiškino atsakovė, atsakovei faktiškai priklausė 1 kambarys 3 kambarių bute, kurio gyventojai turėjo bendro naudojimo patalpas, kuriomis naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Atsakovė taip pat paaiškino, kad minėtu butu ji negalėjo naudotis, nes jis per mažas jai ir jos sūnaus D. K. gyvenimui, paaiškino, kad butą padovanojo savo sūnui E. P., kadangi sūnui gyvenant kartu, jis padėjo atsakovei grąžinti jos turėtą paskolą UAB “(duomenys neskelbtini)”. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovės paaiškinimais apie buto sūnui padovanojimą sąlygojusias priežastis, nes atsakovės paaiškinimus atitinka į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2015-07-23 Paskolos sutartis, 2022-03-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, 2022-05-09 pranešimas apie sutartinės hipotekos išregistravimą tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą, atsakovės banko sąskaitos išrašas. Pažymėtina, kad pagal PBĮIĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės turėto buto naudingas plotas sudarė 15.84 kv. m., taigi jis negalėjo būti laikomas būstu, tinkamu dviem asmenims, t. y. atsakovei ir jos sūnui D. K. gyventi, nes jo bendras naudingasis plotas vienam asmeniui buvo faktiškai mažesnis nei 10 kv. m. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai į buto naudingąjį plotą įtraukia ir bendro naudojimo patalpų plotą, nes tokiam vertinimui nėra pagrindo pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos bendrojo naudojimo patalpos nėra atsakovės asmeninė nuosavybė ir nėra įtrauktos į buto naudingąjį plotą, todėl ieškovė nepagrįstai šių patalpų plotą įtraukė į buto naudingąjį plotą. Įvertinus visas aptartas nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovės nuosavybės teise turėtu butu ir jo perleidimu, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šio buto padovanojimu atsakovė elgėsi nesąžiningai, kad butas buvo perleistas išimtinai dėl to, kad atsakovė sumažintų savo turimą turtą ar kad šis butas būtų galėjęs užtikrinti ieškovės ir jos sūnaus D. K. teises į gyvenamąjį būstą.

24. Iš į bylą atsakovės J. P. pateiktos 2022-01-31 patikslintos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad per 2021 metus atsakovė (šeima) gavo 6614 Eur pajamų; iš 2023-01-19 pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad per 2022 metus atsakovė (šeima) gavo 7843 Eur pajamų. Nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 730 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas D. K. 2021-09-01 įstojo į (duomenys neskelbtini) pirmajai kvalifikacijai įgyti; vidurinio ugdymo programą turėtų baigti 2023-06-30, o profesinio mokymo programą turėtų baigti 2024-04-28. Atsakovas šiuo metu faktiškai atitinka besimokančio vidurinėje mokykloje, moksleivio statusą, atsakovas mokosi, darbinių pajamų negauna. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovas D. K. yra našlaitis (atsakovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini)), šiuo metu siekia įgyti pirmąją profesiją. Be to, atsakovė J. P. teismui paaiškino, kad jos gaunamų pajamų šiuo metu nepakanka būtiniesiems poreikiams patenkinti, šiuo metu ji naudojasi ir Maisto banko parama. Atsakovai teisme paaiškino, kad būstą per eilę metų visą laiką prižiūrėjo, remontavo, mokėjo būsto nuomos ir komunalinius mokesčius, įsiskolinimų už būstą neturi. Ieškovė byloje atsakovų nurodytų aplinkybių dėl atsakovų, kaip nuomininkų, įsipareigojimų vykdymo tinkamumo nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu neginčijo.

25. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis apie atsakovų J. P. ir D. K. turtą ir gautas pajamas 2021, 2022 metais, darytina išvada, atsakovai turėjo teisę į socialinį būstą terminuotos būsto nuomos sutarties pasibaigimo metu ir tokią teisę turi šiuo metu, t. y. atsakovai atitinka PBĮIĮ 9 straipsnyje numatytus reikalavimus asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą.

26. Išanalizavus ir įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad atsakovai šiuo metu turi teisę į socialinį būstą, tuo tarpu nei ieškovė, nei atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė byloje neginčijo ir neįrodinėjo, kad atsakovai neatitinka PBĮIĮ 9 straipsnyje numatytų reikalavimų šio ginčo nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo atsakovų iškeldinimui iš socialinio būsto ir kartu tai sudaro pagrindą tenkinti atsakovės pareikštą patikslintą priešieškinį, įpareigojant ieškovę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su atsakove J. P. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto – gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nors, vadovaujantis CK 6.577 ir 6.579 straipsnių nuostatomis, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma savivaldybės institucijos sprendimu, tačiau tokį sprendimą įgyvendinti turi SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip savivaldybės turto patikėtinis pasirašydamas nuomos sutartį, todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pagrįstai įtrauktas bendraatsakoviu pagal atsakovės priešieškinį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį patenkinti.

Įpareigoti ieškovę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su atsakove J. P. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto – gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.