- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1972-1109/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19577-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2019 m. gegužės 11 d. apie 20.31 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, žodinio konflikto metu tyčia tampė savo sutuoktinę N. M. už plaukų ir vieną kartą rankos delnu sudavė jai į veido sritį, tuo sukeldamas savo šeimos narei N. M. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. su savo sutuoktine N. M. ir jų sūnumi D. M.. Santuokoje su N. M. gyvena trisdešimt trejus metus. Namai, kuriuose gyvena, nuosavybės teise priklauso jam. Įprastai su sutuoktine sutaria gerai, didelių konfliktų tarp jų nekyla. Maždaug prieš ketverius metus, sutuoktinė jam buvo iškvietusi policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius. 2019 m. gegužės 11 d. įvykusio jo ir jo sutuoktinės N. M. konflikto metu jis smurtavo prieš savo sutuoktinę. Prisipažįsta, kad konflikto metu sutuoktinę tempė už plaukų ir vieną kartą rankos delnu trenkė sutuoktinei per veidą. Taip pasielgė apimtas pykčio ir dėl to, kad tuo metu buvo išgėręs. Savo sutuoktinės sužaloti, ar sukelti jai fizinio skausmo jis nenorėjo. Supranta, kad įskaudino ją. 2019 m. gegužės 15 d. dieną jis savo sutuoktinės labai nuoširdžiai atsiprašė, o ji jam atleido. Abu supranta, kad jų tarpusavio konfliktai kyla dėl vartojamo alkoholio. Savo sutuoktinei pažadėjo, kad tokie atvejai daugiau nebepasikartos. Dėl tokio savo poelgio jis labai nuoširdžiai gailisi. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymų ir prašo jam paskirti viešuosius darbus, kadangi šiuo metu yra nedirbantis (b. l. 75,76).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M. yra jos sutuoktinis. Santuokoje su R. gyvena 34 metus. Kartu gyvena adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Su jais gyvena jų bendras sūnus D. M.. Sūnus gyvena jų namų antrame aukšte, o ji su savo sutuoktiniu gyvena namo pirmame aukšte. Jos ir sutuoktinio tarpusavio santykiai yra gana geri, tačiau kartais jie pasipyksta dėl įvairių buitinių dalykų. Tiek ji, tiek jos sutuoktinis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jos sutuoktinis šios problemos nepripažįsta, mano, kad su ja susitvarkyti gali pats. Jos nuomone, R. išgėręs suagresyvėja ir visas pasaulis jam tampa blogas, jis pyksta ant visų, tiek ant jos, tiek ant sūnaus, ar kaimynų. 2019 m. gegužės 11 d. buvo namuose. Dienos bėgyje ji vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 0,5 litro talpos 40 laipsnių stiprumo butelį degtinės. Žino, kad tą dieną alkoholį vartojo ir jos sutuoktinis R.. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. 2019 m. gegužės 11 d. apie 19 val. R. grįžo iš lauko po darbų į kambarį. Tuo metu ji buvo kambaryje. R. vos tik užėjęs į kambarį pradėjo prie jos kabinėtis ir ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Matydama, kad R. darosi vis piktesnis, kad ši situacija gali geruoju nesibaigti, ji norėjo pasišalinti ir kur nors išeiti. Jai einant pro R., jis sugriebė jai už plaukų ir stipriai į save patempė. Po to, kažkurios rankos delnu trenkė jai per dešinį skruostą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po sutuoktinio smūgio delnu jai į skruostą, ji nukrito ant žemės. Sutuoktinis nuėjo ir ją paliko gulėti ant žemės. Ji atsistojusi nuo žemės savo sutuoktiniui pasakė, kad dėl tokio jo elgesio kvies policiją ir jam neleis prieš save smurtauti. Jos sutuoktinis į tokius jos žodžius dėmesio nekreipė ir jų nesureikšmino. Jis jai pasakė, kad jeigu reikės, tai jis atsėdės dvi paras. Po tokių jo žodžių, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, bei apie įvykį pranešė policijai. Sūnus D. į namų pirmą aukštą atėjo tik kai pamatė, kad į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurio metu sužalojimai jai padaryti nebuvo. Po įvykio jai buvo paraudęs dešinys skruostas, tačiau paraudimas tą pačią dieną praėjo ir mėlynių neliko (b. l. 33, 34). Papildomos apklausos metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 15 d. dieną jos sutuoktinis R. M. su ja susisiekė. Jie su juo labai nuoširdžiai pasikalbėjo ir jos sutuoktinis pokalbio metu jos atsiprašė. Iš jo veiksmų ir jai pasakytų žodžių suprato, kad jis dėl šio įvykio yra labai prislėgtas ir tikrai dėl tokio savo poelgio gailisi (b. l. 36).
Iš Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog N. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 20 val. neblaivus sutuoktinis R. M. sukėlė konfliktą, kurio metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą (b. l. 15-18).
Iš 2019 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta buvo nufotografuota, sudaryta foto lentelė (b. l. 22-28).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 865 nustatyta, jog 2019 m. gegužės 11 d. 21.10 val. R. M. nustatytas 1,68 promilės girtumas (b. l. 79).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą arba fizinio skausmo sukėlimą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu nustatyta ir įrodyta, jog R. M. vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, žodinio konflikto metu tampė savo sutuoktinę N. M. už plaukų ir vieną kartą rankos delnu sudavė jai į veido sritį. Šiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad būdamas neblaivus konflikto metu tempė sutuoktinę už plaukų ir sudavė kartą ranka jai per veidą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, parodė ir kaltinamasis R. M.. Esant šiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – tempė už plaukų, sudavė į veidą, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog R. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai.
R. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė ne bet kokiam pašaliniam asmeniui, o savo šeimos nariui.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, t. y. prieš savo šeimos narį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmai sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamus nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau taip pat yra smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 54), administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, šiuo metu nedirba.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kalinamasis anksčiau neteistas, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, šiuo metu nedirba bei sutinka, kad būtų skiriama viešųjų darbų bausmė, todėl manytina, jog būtent šios- sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies paskyrimas atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūlomo dydžio viešųjų darbų bausmė.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu , R. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu – 6 mėnesiais viešųjų darbų, sutinka (b. l. 97).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 13 d., todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką, dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.
Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant po 20 valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. M. skirti – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, iš viso – 80 valandų viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant po 20 valandų.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 13 d., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.