Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2017-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-385-951/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
A6.-385-951/2017
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00085-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
J. L.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-385-951/2017Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00085-2017-7
Procesinio dokumento kategorija: 21.9.10.; 7.11.; 21.11.3.(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant I. L.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. L.,

išnagrinėjusi J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30 bendrovės pajamos sudarė 89672,62 Eur, išlaidos - 68374,65 Eur, iš jų: 14260,68 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas - (20,9 % nuo visos išlaidų sumos), 633,79 Eur išmokėta darbo užmokesčio darbuotojams (0,1 % nuo visos išlaidų sumos), 9250,00 Eur sumokėta VMI prie FM (13,5 % nuo visos išlaidų sumos); 313,15 Eur nurašyta pagal Sodros sprendimus (0,1 % nuo visos išlaidų sumos), 41674,99 Eur sumokėta bankui paskola (61,0 % nuo visos išlaidų sumos), 792,68 Eur sumokėtas žemės nuomos mokestis (0,01 % nuo visos išlaidų sumos), 949,36 Eur antstolei V. Š. pagal vykdomą raštą (0,2 % nuo visos išlaidų sumos), taip vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems paskesnės eilės kreditoriams ir buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės.

J. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sutinka su tuo, jog visą sumą reikėjo mokėti mokesčių inspekcijai, nežiūrėti į savo problemas. Kai firmai buvo viskas gerai, apyvarta būdavo 500000 Lt, PVM sumokėdavo 100000 Lt, visus mokesčius mokėdavo laiku. 2006 metais prasidėjo problemos. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pardavimų sutartį penkeriems metams, pirmus tris metus buvo viskas gerai. Nuo 2009 metų iki 2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nieko nebemokėjo, nors sąskaitas išrašydavo, reikėdavo sumokėti PVM, o mokėti neturėdavo iš ko. Yra kaltas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko iš karto neprispaudė. Niekada su mokesčių inspekcija nebuvo problemų. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, skola liko jam. 2007 metais įsigijo pastatą, jį išnuomojo kolegijai. Pasirašė sutartį, sutarė, kad per mėnesį už nuomą mokės po 20000 Lt. Pagal šią sutartį pasiėmė paskolą iš banko. Kolegija pareikalavo, kad visus pinigus už nuomą pervestų tiesiai bankui, kad dengtųsi paskola. Kolegija bankrutavo, išsikraustė, 1,5 metų pastato negalėjo niekam išnuomoti, o paskolą reikėjo mokėti. Neturėjo tikslo apgauti mokesčių inspekcijos, tiesiog sukosi iš padėties, kad išgyventi. Juk už tuos pinigus, kurių nesumokėjo mokesčių inspekcijai, nepasistatė namo ar nenusipirko automobilio. Neginčija pareiškime nurodytų įsiskolinimo sumų ar išlaidų sumų. Žinojo įsiskolinimų dengimo eilės tvarką, kad pirma reikia atsiskaityti su valstybe, mokesčių inspekcija, Sodra, tuomet su darbuotojais ir galiausiai su tiekėjais. Jei būtų buvę nuomininkai, būtų gavęs pinigus už nuomą, būtų turėjęs už ką sumokėti mokesčių inspekcijai. Nuomininkai kelia reikalavimus, reikia vis kažką paremontuoti, o remontui neturi pinigų. Šiai dienai yra visiškai atsiskaitęs su mokesčių inspekcija. Žinojo, kad yra nepriemoka. Bandė tartis su mokesčių inspekcija, bet buvo vieną kartą laiku nesumokėjęs, todėl jam sakė, kad negali taikyti mokėjimo atidėjimo. Žinojo, kad, jei sumokės mokesčių inspekcijai, bus laisvas. Jei patikrinimas būtų buvęs mėnesiu vėliau, būtų spėjęs atsiskaityti. Gailisi, kad taip įvyko.

Be J. L. paaiškinimų, jo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2016-10-19 pradėtas ir 2016-11-18 baigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30, J. L. paaiškinimu, kasos žiniaraščiais, sąskaitų išrašais, atskaitingų asmenų avansinėmis apyskaitomis, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašais apie įmonės prievoles ir jų vykdymą, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per veiklos laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30 pajamos sudarė 89672,62 Eur. Per visą šį laikotarpį buvo patirta 68374,65 Eur išlaidų, nes vyko atsiskaitymai už prekes ir paslaugas, įmonės darbuotojais, buvo mokami ir nurašomi mokesčiai, nurašytos sumos pagal vykdomuosius raštus, sumokėta paskola bankui.

R. C. kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams (mokėti už prekes ir paslaugas). Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Nes laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta 9250,00 Eur, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 13,5 procentų nuo visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų sumos. Kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu tiekėjams sumokėjo 14260,68 Eur, kas sudaro 20,9 procentus nuo visos išlaidų sumos.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad J. L. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl to, kad buvo mokama paskola bankui, asmuo stengėsi išlaikyti verslą ir jo nesužlugdyti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo visiškai nutraukti, t. y. jai buvo sumokėta 13,5 procentų nuo visos išlaidų sumos, kai tuo tarpu tiekėjams buvo sumokėta 20,9 procentų nuo visos išlaidų sumos. Tokios aplinkybės parodo, kad J. L., būdamas bendrovės vadovu, stengėsi atsiskaityti su visais kreditoriais. Dar daugiau, Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktus patikrinimą, J. L. vadovaujama bendrovė, per laikotarpį nuo 2016-10-19 iki 2016-11-17 sumokėjo visą mokestinę nepriemoką. Kas rodo, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui. Analizuojant J. L. baustumų pažymą, taip pat matyti, kad asmuo administracine tvarka anksčiau baustas nebuvo, tik 2014 m. buvo taikytas administracinis nurodymas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytina ANK 34 str. 5 d. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 34 str. 5 d. taikymas, nes nors ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 300 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d., 120 str. 1 d., 628 str., 635-637 str., 644 str., 646 str., teisėja

nutaria:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, J. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė