Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 150 str. 4 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir pagal BK 150 str. 4 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš nuteistojo E. R. nukentėjusiajai A. S. priteista 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų), nukentėjusiajai J. Č. priteista 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų), nukentėjusiajai K. A. priteista 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis E. R. , laikotarpiu nuo 1999 metų, tikslesnė data nenustatyta, iki 2005 m. kovo mėnesio vidurio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbiami), Radviliškio m., ir savo automobilyje Mitsubishi Space Wagon, v/n XXX XXX, stovėjusiame prie kapinių, esančių Dvarčių km., Radviliškio rajone, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, tęstiniu būdu, tiksliai nenustatytomis dienomis ir nenustatytą skaičių kartų, fizinio sąlyčio būdu, liesdamas rankomis ir lytiniu organu mažametės A. S. lytinius organus, sėdmenis, kojas, rankas, nugarą, kišdamas savo pirštus nukentėjusiajai į makštį bei liepdamas jai liesti jo varpą, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. S., gimusia 1996 m. balandžio 17 d. Tokiu būdu E. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d.

Be to, nuteistasis E. R. , laikotarpiu nuo 2001 m., tikslesnė data nenustatyta, iki 2005 m. kovo mėnesio vidurio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbiami), Radviliškio m., ir savo automobilyje Mitsubishi Space Wagon, v/n XXX XXX, stovėjusiame kolektyvinių sodų, esančių Diktariškių km., Radviliškio rajone, teritorijoje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios J. Č. būkle dėl mažametystės, o vieną kartą panaudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą – užspausdamas delnu nukentėjusiosios burną, kad pastaroji tylėtų, tęstiniu būdu, tiksliai nenustatytomis dienomis ir nenustatytą skaičių kartų, fizinio sąlyčio būdu, liesdamas rankomis bei lytiniu organu mažametės J. Č. lytinius organus, sėdmenis, kojas, rankas, nugarą, kišdamas savo pirštus nukentėjusiajai į makštį bei liepdamas jai liesti jo varpą, tenkino savo lytinę su mažamete J. Č., gimusia 1994 m. sausio 5 d. Tokiu būdu E. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d.

Be to, nuteistasis E. R., laikotarpiu nuo 2001 m., tikslesnė data nenustatyta, iki 2005 m. kovo mėnesio vidurio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbiami), Radviliškio m., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios K. A. būkle dėl mažametystės, grasindamas panaudoti mažametės nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu fizinį smurtą – sumušti jeigu pastaroji netylės, tęstiniu būdu, tiksliai nenustatytomis dienomis ir nenustatytą skaičių kartų, fizinio sąlyčio būdu, liesdamas rankomis bei lytiniu organu mažametės K. A. lytinius organus, sėdmenis, kojas, rankas, nugarą, kišdamas savo pirštus nukentėjusiajai į makštį bei liepdamas jai liesti jo varpą, tenkino savo lytinę su mažamete K. A., gimusia 2000 m. kovo 1 d. Tokiu būdu E. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 4 d.

Nukentėjusiosios J. Č. atstovė E. A. atsikirtime į skundą prašo nustatyti E. R. veiksmuose atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei panaikinti priteistą neturtinę žalą. Mano, jog priteistos neturtinės žalos išieškojimo metu, jos sesuo A. R. gali prarasti dalį bendro su nuteistuoju turimo turto, t.y. bendrą butą.

Nukentėjusiosios K. A. atstovė V. A. atsikirsdama į skundą prašo panaikinti priteistą neturtinę žalą iš nuteistojo E. R. , nes jo žmona A. R. gali prarasti gyvenamąją vietą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios J. Č. atstovė E. A. prašo skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti priteistą iš nuteistojo nukentėjusiajai neturtinę žalą, o prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo pagrindai, numatyti BPK 329 str. 1 d. 1 p. (neįrodyta jog nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), šiuo atveju nenustatomi, nes byloje įrodyta, kad nuteistasis apygardos teismo nustatytu laiku ir aplinkybėms atliko baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus: fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su trimis nukentėjusiomis mažametėmis.

Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas jų vertinimo taisyklių ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kokiais būtent duomenimis yra grindžiama E. R. kaltė. Šie duomenys skundžiamame nuosprendyje itin kruopščiai ir detaliai išnagrinėti. Vertindamas bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl nukentėjusiųjų mergaičių A. S. , J. Č. bei K. A. parodymais patikėjo, kokie kiti bylos duomenys šiuos parodymus patvirtina ir paneigia nuteistojo tvirtinimą, jog jis su mažametėmis savo žmonos giminaitėmis lytinės aistros netenkino. Skunde nėra nurodyta jokios nuosprendyje išdėstytų ir kaltinančių nuteistąjį įrodymų kritikos. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog byloje neįrodyta, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

BK 150 str. objektu yra mažamečių vaikų seksualinis neliečiamumas. Tokie nuteistojo atlikti lytinės aistros tenkinimo fizinio sąlyčio būdu veiksmai, kurie yra nustatyti byloje (miegant vienoje lovoje lietimas rankomis ir savo lytiniu organu nukentėjusiųjų lytinius organus, sėdmenis, liepimas liesti jo varpą) yra baudžiamojo įstatymo draudžiami. Nuosprendyje išsamiai aprašyta, kokie E. R. veiksmai nustatyti, išanalizuoti nustatyto nusikaltimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Pagal savo pavojingumą ir neigiamą poveikį mažametėms nukentėjusiosioms tokie nuteistojo veiksmai akivaizdžiai gali būti prilyginti prieš nukentėjusiųjų valią atliekamiems natūraliems lytiniams aktams. Todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. R. atlikti lytinės aistros tenkinimo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 150 str. 4 d., o ne pagal kokį nors kitą BK XXI skyriaus straipsnį.

E. R. nuteistas trijų už labai sunkių nusikaltimų padarymą, nėra nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Savo nusikalstamu elgesiu nuteistasis pažeidė trijų vaikų seksualinį neliečiamumą, padarė žalą vaikų psichikos sveikatai, jų normaliam lytinės bei socialinės brandos procesui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo paskirta gautinė devynerių metų laisvės atėmimo bausmė E. R., atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, nustatytą tyčios rūšį, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, yra teisinga ir nėra per griežta.

Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis bei tai, jog nukentėjusiųjų tėvai jam atleido už tai ką yra padaręs, laisvėje būdamas greičiau atlygintų priteistą žalą, nėra pakankamos aplinkybės, leidžiančios sumažinti už labai sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę.

Kaip numatyta BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šiuo atveju mažamečių nukentėjusiųjų atstovams pagal įstatymą tinkamai neužtikrinus nukentėjusiųjų mažamečių mergaičių teisėtų interesų į neturtinės žalos atlyginimą ir nepareiškus ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, prokuroras, pasinaudojęs jam suteiktomis procesinėmis galimybėmis, kurias numato BPK 117 str., visiškai pagrįstai tokį ieškinį pareiškė (2 t. b. l. 55-57).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiųjų interesus ginančio prokuroro civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo aukščiau paminėtų kriterijų laikėsi. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes (didelis dvasinis mergaičių išgyvenimas, vaikams sukeltos psichinės-psichologinės pasekmės), žalą padariusio asmens kaltę, jo tyčios formą. Apygardos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas (po 15.000 Lt kiekvienai nukentėjusiajai), kolegijos manymu, atitinka nustatytas pasekmes, kaltininko materialinę padėtį, sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Todėl teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nemažintini.

Nuteistasis mano, kad žalos priteisimas neteisingas, nes jis būtinai neigiamai atsilieps jo sutuoktinės turtinei padėčiai. Į tokį nuteistojo manymą atsakytina, kad baudžiamosios atsakomybės institutas vadovaujasi griežtu asmeninės atsakomybės principu. Žalos sumos šiuo atveju yra priteistos iš nuteistojo, o ne iš jo sutuoktinės. BPK normos nereglamentuoja ir teismas neprivalo nustatyti, į kokį būtent nuteistojo turtą turi būti nukreiptas išieškojimas, o į kokį neturėtų. Šie klausimai sprendžiami priteistų sumų išieškojimo metu. Teismui baudžiamojo proceso metu priteisus iš E. R. neturtinės žalos sumas, teisingumo principas nebuvo pažeistas.

Tuo tarpu įstatymų normos, numatančios turto bendrasavininkio teises turto išieškojimo procese, išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą, numato galimybes ginti bendrasavininkio turtinius interesus ir galimybę vykdyti nuteisto baudžiamąja tvarka bendrasavininkio skolininko turto išieškojimą taip, kad nenukentėtų žalos nepadariusio asmens turtinės teisės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.