Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, atstovėms Jurgitai Šarapovienei, Neringai Ylienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „L“, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 19 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.49 val. nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), statomas neypatingas vienbutis gyvenamasis namas be statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas N. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad prieš 2-3 metus pradėjo statyti namą. Kadangi namą statė su pertraukomis bei neįsigilino į visus statybos reikalavimus, namą statė be statybą leidžiančio dokumento.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė Jurgita Šarapovienė paaiškino, kad pilnai palaiko surašytą protokolą bei papildomai paaiškino, kad 2020 m. gegužės mėn. Kauno savivaldybė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl nelegalių statybų sustabdymo. 2020 m. gegužės 19 d. savivaldybės nurodytu adresu buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad yra statomas neypatingas statinys, kurio statytojas N. K. nebuvo pateikęs statybą leidžiančių dokumentų.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė Neringa Ylienė paaiškino, kad statytojas N. K. kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o patikrinus buvo nustatyta, kad jau yra pastatytas dviejų aukštų namas bei uždėtas stogas.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinių nusižengimų protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-4); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 5-10, 25); VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. K. (b. l. 11-12); planas (b. l. 13-14); N. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta bei nurodė, kad jis 2019 m. rekonstravo jam priklausantį gyvenamąjį namą, kuriame dabar gyvena. Šalia esantis sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso jam, jį naudojo statybinių medžiagų laikymui. Statyboms tęsiantis likdavo statybinių medžiagų, nesinorėjo jų išmesti, todėl panaudojo savavališko pastato statybai. Projektas buvo rengiamas anksčiau, pradėtas 2017 m., tačiau leidimas statyboms nebuvo gautas iki statybų pradžios. Labai apgailestauja dėl savavališkos statybos padarinių. Dėl padaryto nusižengimo gailisi (b. l. 3, 15); fotonuotraukos (b. l. 16-24). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas (b. l. 26-29); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, iš kurio matyti, kad N. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 30-33).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog statybą leidžiantys dokumentas yra - leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai - savavališkos statybos aktai patvirtina, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas N. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, todėl jis baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

N. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą N. K., atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, N. K. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje (ANK 34 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

N. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:20115508234.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.