- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-746-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- J. G. J.
- Atsakovas
- Tulpių
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-746-227/2014
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01207-2014-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2048-223/2014 pagal ieškovo J. G. J. ieškinį atsakovei Tulpių g. 4-ojo namo savininkų bendrijai dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. G. J. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo Panevėžio miesto Tulpių gatvės 4-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos 2013-11-24 visuotinio susirinkimo priimtus visus sprendimus, fiksuotus 2013-11-28 protokole Nr.4 , tikslu sušaukti naują teisėtą namo savininkų bendrijos susirinkimą. Nurodė, kad Tulpių g.4 –me name yra 100 butų savininkų, o susirinkime dalyvavo 50 asmenų, todėl susirinkime nebuvo kvorumo. Susirinkime balsavo žmonės, kurie neturėjo teisės balsuoti (jie nurodyti ieškinyje). Kitas pažeidimas, kad susirinkimą sušaukė revizijos komisija, o ne bendrijos pirmininkas revizijos komisijos reikalavimu, kaip numato bendrijos įstatymas. Susirinkimo protokolo turinys neatitinka tikros buvusio susirinkimo eigos, nes jo žodžiai, užfiksuoti susirinkimo protokole, neatitinka jo pasisakymo. Susirinkimo keli sprendimai yra neteisėti, nes susirinkimo metu bendrijos valdyba išrinkta pažeidžiant Bendrijos įstatymo 14 str. 1 p.; nebuvo svarstomas bendrijos buveinės įkūrimo klausimas, dėl ko iki šiol nėra bendrijos buveinės, buvo padaryta pažeidimų ir renkant Bendrijos įgaliotinius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-07-01 sprendimu ieškovo J. G. J. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-11-24 įvyko Tulpių 4-ojo namo savininkų bendrijos ataskaitinis -rinkiminis susirinkimas, sušauktas Bendrijos revizijos komisijos, kuriame pagal prie susirinkimo protokolo pridėtą sąrašą dalyvavo 50 Bendrijos narių (b. l. 7, 8-11, 12-14). VĮ Registrų centro duomenimis Tulpių g.4-me name yra 100 butų (b .l. 53-58). Nors ieškovas teigė, kad Bendrija turi 100 narių, tačiau 2014-06-30 teismo posėdžio metu nebuvo kategoriškas ir iš esmės sutiko su atsakovu, kad Bendrovės narių galėjo būti 97. Teismas sprendė, kad Bendrijos narių skaičių įrodantis dokumentas yra Bendrijos narių sąrašas. Pagal Bendrijos narių knygos nuorašą iš 100 butų savininkų, trijų butų savininkai (Nr. 37, Nr.59 ir Nr.85 ) nėra įstoję į Bendriją, t.y. Bendrijoje yra 97 nariai ir šio teiginio ieškovas nepaneigė įrodymais (CPK 178 str.). Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, kad Bendrijos nariais yra abu buto Nr.8 bendrasavininkiai S. K. ir S. K. (b.l. 50). Todėl teismas darė išvadą, kad Bendriją ginčijamo susirinkimo metu sudarė 98 nariai. Kadangi 2013-11-14 Tulpių g.4 –ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo dalyvių sąraše nurodyta kad Bendrijos narių susirinkime dalyvavo 50 asmenų (b.l. 12-14 ), teismas pripažino, kad ginčijamame Bendrijos susirinkime dalyvavo daugiau kaip ½ Bendrijos narių, kaip to reikalauja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 5 d.- kvorumas buvo išlaikytas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad 5 susirinkime dalyvavę asmenys (2013-11-24 dalyvių sąrašo eilės Nr. 6, 13, 27, 46, 50) neturėjo teisės dalyvauti ir balsuoti susirinkime, kaip nepagrįstus.
Pripažino, kad ieškovas, teigdamas, kad susirinkimo protokolo turinys neatitinka tikrumoje buvusios susirinkimo eigos, nes užrašyti žodžiai neatitinka garso įraše esantiems žodžiams, neargumentavo, kuo jis neatitinka ir kaip pažeidžia jo interesus. Pažymėjo, kad susirinkimo protokolas nėra stenograma ir jame fiksuojami pagrindiniai susirinkimo momentai bei pasisakymo esmė, be to, Bendrijos valdyba 2014-01-24 posėdyje išklausiusi 2013-11-24 Bendrijos susirinkimo garso įrašą, nusprendė prie minėto susirinkimo protokolo pridėti detalizuotą J.G. J. pasisakymą. Įvertino, kad klausimas dėl Bendrijos buveinės įsteigimo 2013-11-24 Bendrijos susirinkime išvis nebuvo svarstomas ir susirinkimo dienotvarkėje jo nebuvo, todėl nesvarsčius ir nepriėmus tokio nutarimo ginčijamame susirinkime nėra pagrindo jį pripažinti neteisėtu pagal DNSBĮ 3 str. 8 d. Atmetė ieškovo teiginį, kad Bendrijos įgaliotinių rinkimai yra galimi tik tada, kai neįvyksta pakartotinis visuotinis susirinkimas, kadangi DNSBĮ 13 str. 1 d. nustatyta bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sušaukimo, o ne įgaliotinių rinkimo tvarka. Bendrijos įstatų 25 punkte yra nustatyta, kad Bendrijos susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais klausimais, jeigu jie nėra priskirti kitų Bendrijos organų kompetencijai.
Nurodė, kad revizijos komisijos ar ne mažiau ¼ Bendrijos narių reikalavimu pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 1 d gali būti sušauktas susirinkimas. Jei Bendrijos pirmininkas per mėnesį jo nesušaukia, jį gali šaukti revizijos komisija. Ginčijamą Bendrijos narių susirinkimą su atitinkama darbotvarke sušaukė Bendrijos revizijos komisija, nes ankstesnis Bendrijos pirmininkas R. D. buvo atleistas iš pareigų, o Bendrijos narių 2013-03-25 susirinkimo nutarimai, kurio metu buvo išrinkta ir nauja pirmininkė L. S., teismo 2013-10-04 sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais (b. l. 29-31). Atsakovės atstovė L. S. nurodė, kad nurodytomis aplinkybėmis nebuvo kitų asmenų, galinčių sušaukti namo Bendrijos susirinkimą.
Teismas, vadovaudamasis CK 2.82 str. 4 d. nuostatomis, sprendė, kad vien formaliu pagrindu, jog susirinkimas buvo sušauktas Revizijos komisijos, nutarimų pripažinti negaliojančiais nebūtų pagrindo, nes civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės yra pažeistos interesus. Atsižvelgė į tai, kad duomenų, jog ginčijami 2013-11-24 bendrijos narių susirinkimo nutarimai būtų padarę žalą bendrijai ir (ar) jos nariams, byloje nėra, nenustatyta, kad šie nutarimai sukėlė neigiamas pasekmes juridiniam asmeniui (CPK 178 str.), to nepatvirtino ir ieškovas, kiti Bendrijos nariai dėl susirinkimo teisėtumo į teismą nesikreipė, Bendrijos narių susirinkime dalyvavo daugiau kaip ½ Bendrijos narių, todėl jų valia buvo išreikšta tinkamai bei įvertinus, kad ieškovas dalyvavo ginčijamame susirinkime, pasisakė jo metu, jo pasisakymas buvo užfiksuotas susirinkimo protokole, o vėliau jo pasisakymo klausimas buvo svarstomas Bendrijos valdybos posėdyje ir pridėta ši medžiaga prie ginčijamo susirinkimo protokolo. Pripažino, jog teismui nepateikti įrodymai, kad jei susirinkimas būtų sušauktas ne revizijos komisijos, būtų didesnis Bendrijos narių aktyvumas ir susirinkime tais pačiais klausimais būtų priimti kitokie sprendimai bei sprendė, kad 2013-11-24 Bendrijos narių susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais dėl procedūrinių taisyklių nesilaikymo nesudaro pakankamo teisinio pagrindo pripažinti visus ginčijamus nutarimus negaliojančiais, pažeidimai yra neesminiai, daugiau formalaus pobūdžio. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteisė bylinėjimosi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str., 93 str. ).
Šalies argumentai
Ieškovas Juozas G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m liepos 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad procedūrinių reikalavimų pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti susirinkimo metu priimtus nutarimus, tokiu būdu yra pažeidžiami teisėtumo, teisingumo, protingumo kriterijai, nesilaikant reikalavimų tampama anarchistine valstybe. Mano, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų ir tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Pagal LR aplinkos apsaugos ministro 2012-11-22 Nr. D1-961 įsakymą „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, susirinkime turėjo dalyvauti butų ir kitų patalpų savininkai, nors jie ir nėra bendrijos nariai, todėl susirinkime nebuvo kvorumo. Bendrijos narių skaičius nustatomas ne pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis, o pagal Bendrijos narių registracijos knygą. Byloje įrodyta, kad susirinkimas sušauktas ne pagal nustatytą tvarką be bendrijos pirmininko veiksmų. Įgaliotinius turėjo rinkti laiptinių nariai, o ne susirinkimas. Teismas yra šališkas, nes priekaištauja, kad susirinkimo sprendimus skundžia tik ieškovas, nors yra daugiau nepatenkintų bendrijos narių.
Atsiliepimas
Atsakovė Tulpių kv. 4-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m.liepos 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat tikrinant, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl žodinio nagrinėjimo
Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Šioje byloje ieškovas prašymo bylą žodinio proceso tvarka niekaip nemotyvavo, nenurodė argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl ieškovo prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.
Dėl sprendimo pagrįstumo
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei motyvais, todėl jų išsamiai nebekartoja.
Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes sprendime priekaištauja dėl to, jog susirinkimo sprendimus skundžia tik jis nors yra daugiau nepatenkintų Bendrijos narių, ką jis gali įrodyti piketu prie teismo, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamajame sprendime, byloje nėra duomenų, jog ginčijami 2013-11-24 Bendrijos narių susirinkimo nutarimai būtų padarę žalą bendrijai ir (ar) jos nariams. Aplinkybė, kad kiti Bendrijos nariai dėl susirinkimo teisėtumo į teismą nesikreipė, yra taip pat nustatyta, nes ieškinį teisme pareiškė vienas ieškovas. Tokiu pastebėjimu teismas nereiškė priekaišto ieškovui, kaip nepagrįstai jis mano, o konstatavo realų faktą, kad daugiau nepatenkintų visuotinio susirinkimo nutarimais nebuvo. Apelianto teiginiai dėl Bendrijos narių pasipiktinimo priimtais nutarimais išraiškos galimu piketu, deklaratyvūs ir nepatvirtina apelianto teiginio, kad kitų Bendrijos narių teisės yra pažeistos, nes kiti nariai nėra įstoję į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis ieškovo pusėje , ar kitaip išreiškę savo pritarimą ieškovo teiginiams. Tokie skundo teiginiai vertintini kaip spaudimas teismui.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė, vertino byloje esančius įrodymus ir iš jų viseto padarė teisingą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovas šioje byloje turėjo teisę pateikti įrodymus, o neturint galimybės jų pateikti, prašyti teismą juos išreikalauti, taip pat prašyti apklausti liudytojais bendrijos narius, kurie, jo teigimu, taip pat laiko nepagrįstais susirinkimo nutarimus. Šiomis teisėmis ieškovas nesinaudojo. Jis taip pat nereiškė nušalinimų ir skunde nenurodo jokių motyvų dėl ko būtų galima abejoti teismo (teisėjo)šališkumu (CPK 65, 66 str.).
Apeliantas skunde teigdamas, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, kas, jo nuomone, reiškia, kad jis ieškinį įrodė, jų nekonkretizuoja. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Bendrijos narių skaičių ir konkrečių ieškovo nurodytų asmenų teisę dalyvauti susirinkime ir jame balsuoti, rėmėsi šalių pateiktais įrodymais, tarp kurių Bendrijos narių knyga, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Visus juos detaliai ir išsamiai aptarė sprendime, kurių teisėjų kolegija nekartojama ir padarė pagrįstą išvadą, kad kvorumas buvo, nes iš 98 bendrijos narių susirinkime dalyvavo 50. Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė.
Apeliantas, teigdamas, kad nutarimai neteisėti, nes nebuvo kvorumo, tik apeliaciniame skunde iškelia naują versiją, kad susirinkime privalėjo dalyvauti visi butų ir kitų patalpų savininkai, o ne tik Bendrijos nariai. Kadangi bylą nagrinėjant apylinkės teisme ieškovas ieškinį dėl nutarimų neteisėtumo įrodinėjo tik per mažu dalyvavusių Bendrijos narių skaičiumi, o kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde yra draudžiama, teisėjų kolegija dėl šio skundo argumento nepasisako. Tačiau mano esant pagrindo paaiškinti, kad 2013-11-24 Bendrijos narių susirinkimas svarstė ir priėmė sprendimus darbotvarkės klausimais, priskirtais Bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Jie nepateko į Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje apibrėžtą klausimų, susijusių su bendrojo objekto valdymu, naudojimu ir kt (pvz. dėl bendrų pastato savininkų interesų tenkinimo, dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kreditų sutarčių sąlygų) ratą. Todėl neprivalėjo būti kviečiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.
Atmestinas apelianto teiginys, kad nutarimai neteisėti ir dėl to, kad susirinkimo sušaukimą inicijavo revizijos komisija, o ne Bendrijos pirmininkas revizijos komisijos teikimu. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nurodytas pažeidimas neesminis. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu iš esmės niekas nevykdė pirmininko pareigų, nes Bendrijos pirmininkas R. D. buvo atleistas iš pareigų, o 2013-03-25 bendrijos narių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo išrinkta pirmininke L. S., teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu. Bendrijoje iškilusių klausimų, tarp jų dėl naujo pirmininko rinkimo, sprendimui buvo reikalinga sušaukti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad vien neesminiai procedūriniai pažeidimai- aplinkybė, jog susirinkimo sušaukimą inicijavo tiesiogiai revizijos komisija, neduoda pagrindo išvadai kad ginčijami nutarimai neteisėti. Pažymėtina, kad apeliantas skunde nenurodo kuo buvo pažeisti jo interesai ir teisės dėl to, kad Bendrijos narių susirinkimą sušaukė revizijos komisija, o ne Bendrijos pirmininkas ar valdyba.
Apeliantas skunde teigia, kad byloje buvo įrodyta, jog įgaliotinius galėjo rinkti namo atskirų laiptinių nariai, o ne visuotinis Bendrijos narių surinkimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatyme nėra imperatyvios įstatyminės nuostatos, kad Bendrijos įgaliotiniai gali būti renkami ir Bendrijos narių susirinkime, juo labiau, kad Bendrijos įstatų 25 punkte yra įtvirtinta, kad Bendrijos susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais klausimais, jeigu jie nėra priskirti kitų Bendrijos organų kompetencijai. Tuo pačiu įvertintina, kad visuotinis Bendrijos narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrijos organas, sprendžiantis esminius bendrijos klausimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jam priėmus nutarimą dėl įgaliotinių būtų buvę pažeisti Bendrijos narių interesai.
Pagal LR CK 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tai reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms įstatymų normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teisė palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad net ir konstatavus tam tikrus formalius susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimus, remiantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nėra pagrindo susirinkime priimtus iš esmės teisėtus ir pagrįstus nutarimus pripažinti negaliojančiais, kadangi naikinti juridinio asmens valdymo organų sprendimus vien formaliais pagrindais būtų neteisinga.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistu.