Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejusi O. Z. skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, kuria O. Z. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Reksnio 2011-01-19 nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-00207-10 atmestas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimu tyrimo tarnybos Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 57-1-00207-10 2010 m. gruodžio 8 d. O. Z. iteiktas pranešimas apie itarima padarius veika, numatyta LR BK 233 str. 1 d. , del poveikio liudytojui V. A. darymo. Ta pacia diena O. Z. paskirta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti, kuriuo itariamoji taip pat buvo ipareigota nebendrauti su V. A., Igoriu Manzurovu, D. V. ir L. R.

2010-12-14 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje gautas O. Z. skundas del jai pareikšto itarimo ir paskirtos kardomosios priemones. 2010 m. gruodžio 28 d. prokurores G. Seniut nutarimu skundas tenkintas iš dalies, panaikinant draudima O. Z. bendrauti su advokatu Igoriu Manzurovu. Ši nutarima O. Z. apskunde aukštesniajam prokurorui, kuris 2011-01-19 nutarimu skunda atmete. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Reksnio 2011-01-19 nutarima apskundus ikiteisminio tyrimo teisejui, Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teisme gautas itariamosios O. Z. skundas del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso IV dalis. LR BPK 166 str. 1 d. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradejimo vados, t.y. ikiteisminis tyrimas gali buti pradetas: 1) gavus skunda, pareiškima ar pranešima apie nusikalstama veika; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigunui patiems nustacius nusikalstamos veikos požymius. Atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas gali tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes (LR LR BPK 168 str. 1 d.). Surinkus duomenis, iš kuriu galima padaryti išvada apie asmens galimai padaryta nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo pareigunas ar prokuroras privalo tuoj pat pradeti ikiteismini tyrima (LR BPK 169 str. 1 d., 171str. 1 d.). Tokia nuostata sietina su LR BPK 2 str. turiniu, kur nurodyta, kad ,,prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatymu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.“

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Nusikaltimu tyrimo tarnybos Ekonominiu nusikaltimu tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00207-10, kuriame O. Z. sutuoktinis S. Z. itariamas padares nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., del dideles vertes turto igijimo apgaules budu ir jam paskirta kardomoji priemone – suemimas. Tyrimo metu O. Z. veiksmuose nustacius LR BK 233 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius del poveikio liudytojui V. A., kad šis pakeistu savo parodymus, 2010 m. gruodžio 8 d. pastarajai buvo iteiktas pranešimas apie itarima ir paskirta kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti, kuriuo itariamoji taip pat buvo ipareigota nebendrauti su V. A., Igoriu Manzurovu, D. V. ir L. R.

Byloje esantys faktiniai duomenys : liudytojo V. A. parodymai, iš dalies liudytojos D. V. bei pacios itariamosios O. Z. parodymai, pokalbiu išklotines, kita bylos medžiaga, pagristai leidžia manyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai turejo pakankama pagrinda pradeti nusikalstamos veikos pagal LR BK 233 str. 1 d. ikiteismini tyrima.

Pareiškejos teiginiai, kuriais pateikiamas aplinkybiu, susijusiu su pastarajai inkriminuojama nusikalstama veika, vertinimas, negali buti pagrindas paneigti išvada, kad pareigunai turejo pakankama pagrinda pradeti nusikalstamos veikos ikiteismini tyrima. Nustatant pagrinda pradeti ikiteismini tyrima itariamojo kaltes klausimas surinktu irodymu pakankamumo, leistinumo ir pagristumo aspektu, nera svarstomas, nes šio klausimo sprendimui, pakanka tik faktiniu duomenu, kurie pagristai leidžia manyti, jog asmuo galejo padaryti jam inkriminuojama veika. O tokie faktiniai duomenys, kaip jau aukšciau buvo mineta, byloje visgi yra.

Pradejus ikiteismini tyrima, siekiant greitai ir išsamiai ištirti su galimai nusikalstama veika susijusias aplinkybes, atliekami visi reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai (LR BPK 169 str. 2 d.). LR BPK 188 str. 1 d. numato, kad ikiteisminio tyrimo metu itariamasis turi buti apklaustas. Prieš pirmaja apklausa jam turi buti pasirašytinai iteiktas pranešimas apie itarima, kuriame nurodoma nusikalstama veika (jos padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybes), baudžiamasis istatymas, numatantis ta nusikalstama veika, taip pat išvardijamos itariamojo teises (LR BPK 187 str. 1 d.).

Atkreiptinas demesys i tai, kad baudžiamojo proceso istatymas nenumato ikiteisminio tyrimo inicijavimo bei pranešimo apie itarima panaikinimo pagrindu. Todel pats skundas, kuriame pareiškeja prašo panaikinti jai pareikštus itarimus, savo turiniu iš esmes yra ydingas.

Pažymetina, kad tais atvejais, kai gauti ar nustatyti duomenys apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. numatytos aplinkybes, del kuriu baudžiamasis procesas negalimas, LR BPK 168 str. 1 d. dalies pagrindu ikiteisminis tyrimas nepradedamas, priimant motyvuota nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Gi jau pradetas ikiteisminis tyrimas gali buti nutrauktas, tik nustacius bent viena iš LR BPK 212 str. nurodytu pagrindu. Nutraukti ikiteismini tyrima, kai jo metu paaiškeja, kad yra LR BPK 3 str. numatytos aplinkybes, ar ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte del nusikalstamos veikos padarymo yra išimtine tyrima organizuojancio ir jam vadovaujancio prokuroro kompetencija (LR BPK 164 str. 1 d., 214 str. 1 d.). LR BPK 212 str. 1, 2 p. numatytais atvejais prokurorui surašius nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir jokie veiksmai del tu veiku ar asmenu, del kuriu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas, negali buti atliekami. Nutraukus ikiteismini tyrima, nedelsiant nutraukiamas ir visu procesiniu prievartos priemoniu, iskaitant ir rašytini pasižadejima neišvykti, taikymas.

LR BPK 119 str. numato, kad siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms, nurodytiems proceso dalyviams gali buti skiriamos kardomosios priemones.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga matyti, kad dabartineje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuomet renkami tyrimui reikšmingi duomenys, maksimaliai turi buti apribota galimybe itariamajai trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Atsižvelgiant i itariamajai O. Z. inkriminuojamos veikos pobudi bei byloje surinkta medžiaga, matyti, kad kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti taikyti pastarajai buvo butina, siekiant užtikrinti itariamosios dalyvavima procese bei atimti itariamajai galimybe neteisetomis priemonemis ir budais trukdyti tyrimui ir bylos nagrinejimui. Pažymetina, kad O. Z. pagristai paskyrus švelniausia kardomaja priemone, siektini baudžiamojo proceso tikslai užtikrinami mažiausia apimtimi suvaržant jos laisves ir nepažeidžiant proporcingumo principo.

Pareiškejos O. Z. teiginys, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas subjektyviai, vienapusiškai, nesiekiant nustatyti objektyvia tiesa, o turint užsibrežta tiksla nuteisti, paremtas pareiškejos subjektyvia nuomone ir atmestinas kaip nepagristas, nesant byloje ji patvirtinanciu objektyviu faktiniu duomenu. Atkreiptinas demesys i tai, kad tiesa byloje gali buti nustatyta tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus surinkti ir kruopšciai ištirti visi – tiek itariamaji kaltinantys, tiek ji teisinantys duomenys, siekiant kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas (LR BPK 1 str. 1 d.). Ikiteisminio tyrimo metu duomenys, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, ikiteisminio tyrimo pareigunu ar prokuroro surenkami atliekant baudžiamojo proceso istatyme numatytus tyrimo ir kai kuriuos procesines prievartos veiksmus. Pažymetina, kad LR BPK 178 str. 2 d. pagrindu itariamasis, jo gynejas, siekdami igyvendinti savo procesinius interesus, taip pat turi teise prašyti surinkti jiems naudingus su ikiteisminiu tyrimu susijusius duomenis.

Atsižvelgiant i tai, kas pasakyta, teismas daro išvada, kad naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarti, nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

itariamosios O. Z. skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.