Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-24 · Administracinė byla Nr. I-2683-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-24
Bylos Nr.
I-2683-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08271-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Jūra Marija Strumskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2683-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-08271-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašo teismo: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 4478,10 Lt neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn., taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas; 2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-13 sprendimą Nr. 1D-11198(11).

Nurodo, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam buvo paskirta 1 198,04 Lt dydžio valstybinė pensija už tarnybą, kuri nuo 2010-01-01 taikant Laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Pareiškėjas 2013-11-13 raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. Vidaus reikalų ministerija 2013-12-13 rašte pareiškėjui nurodė, kad Laikinojo įstatymo 15 str. galiojimo terminas valstybinių pensijų perskaičiavimui pratęstas iki 2013-12-31 ir pateikė pažymą apie susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo. Neišmokėta valstybinės pensijos dalis per laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. sudaro 4 478,10 Lt. Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, vėliau jo galiojimas valstybinių pensijų perskaičiavimui buvo pratęstas iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31, nors valstybinėms socialinio draudimo pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas nebuvo, jos buvo perskaičiuojamos iki 2011-12-31. Pareiškėjas taip pat remiasi Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais socialinio aprūpinimo klausimais, Konstitucijos 52 str. Mano, kad Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p. (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-92) ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, nustatytas skirtingiems terminams ir du kartus pratęstas 2012 ir 2013 metams, prieštarauja konstitucinės teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (b. l. 1-3, 11-13).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos valstybė ir Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodo, kad pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Ši norma neprieštarauja Konstitucijai, dėl to sprendimas perskaičiuoti pareiškėjui valstybinę pensiją yra teisėtas. Pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimas buvo laikinas ir kiekvienais metais įsigaliojo iš naujo. Apie jo taikymą pareiškėjas sužinodavo 2012 m. ir 2013 m. vasario mėn. gavęs pensiją už sausio mėn. Tuo metu galiojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytas 6 mėn. terminas kreiptis į teismą, todėl pareiškėjas šį terminą praleido (b. l. 28).

Atsakovės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašo skundą atmesti (b. l. 49-53). Nurodo, kad teismui nusprendus skundą tenkinti, iškiltų būtinybė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2016-12-31.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas. Administracinė byla dalyje nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neterminuotai buvo paskirta valstybinė pensija (b. l. 23), kuri nuo 2012-01-01 buvo ribojama remiantis Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatomis (b. l. 27).

Pareiškėjas 2013-11-13 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją prašydamas informuoti, kokiu pagrindu jam perskaičiuojama valstybinė pensija bei išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 24).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2013-12-13 sprendime Nr. 1D-11198(11) nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija. Pareiškėjo prašymo dalies dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nenagrinėjo, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Nurodė, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 25-26).

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., taip pat dėl VRM 2013-12-13 sprendimo Nr. 1D-11198(11), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) atitiktį Konstitucijai, konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašo panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-13 sprendimą Nr. 1D-11198(11). Atkreiptinas dėmesys, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 str. 1 d. nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS492-124/2013; Nr. AS146-562/2013; Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-13 sprendimo Nr. 1D-11198(11) panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Dėl neišmokėtos pensijos dalies, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., priteisimo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką nepagrįstai taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas.

Kaip nurodyta anksčiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais, paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą atmesti.

Administracinę bylą dalyje dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-13 sprendimo Nr. 1D-11198(11) panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiIrena PaulauskienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius