Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-16 · Civilinė byla Nr. 2-1474/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
2-1474/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00359-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1474/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00359-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 126.8.; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, civilinėje byloje Nr. 2-3527-553/2013 pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl BUAB „Naujasodžių valda“ kreditorių susirinkimų nutarimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja R. P. prašė teismo panaikinti visus kreditorių susirinkimų nutarimus, kuriais remiantis realizuojami BUAB „Naujasodžių valda“ nuosavybės teise valdomi gyvenamieji namai, esantys priklausiniais prie D. R. žemės sklypų, įpareigoti administratorių leisti pareiškėjai dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei teikti jai visą informaciją, susijusią su bankroto bylos eiga. Skundą pareiškėja grindė motyvais, susijusiais su hipoteka apsunkinto turto priverstiniu realizavimu ir pažeistomis jos teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti: skunde nurodyti suinteresuotus asmenis, jų kodus, buveinės/gyvenamosios vietos adresą; suprantamai ir aiškiai nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus; aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimus, nurodant, kada įvyko kreditorių susirinkimai ir kokie konkretūs nutarimai yra skundžiami; nurodyti kada pareiškėjai tapo apie juos žinoma bei kokiu pagrindu pareiškėja turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus; nurodyti dokumentus ir įrodymus, kuriais pareiškėja grįs savo reikalavimus, juos pateikti kartu su skundu. Teismas nutartyje nurodė, kad nustatytu terminu pašalinus trūkumus, pareiškimas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiems asmenims (CPK 115 str., 138 str.).

2013 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos R. P. patikslintas skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos R. P. skundą dėl BUAB „Naujasodžių valda“ kreditorių susirinkimų nutarimų laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas konstatavo, kad patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, jog skundžia 2009 m. rugsėjo 22 d., 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. balandžio 6 d., 2010 m. gegužės 7 d., 2010 m. lapkričio 26 d., 2011 m. kovo 14 d., 2011 m. birželio 7 d., 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. spalio 8 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. kreditorių susirinkimų nutarimus dėl BUAB „Naujasodžių valda“ nekilnojamojo turto pardavimo. Kuo grindžiamas kiekvienas konkretus kreditorių susirinkimo neteisėtumas, pareiškėja nenurodė ir pakartojo pirminiame skunde išdėstytas aplinkybes, kad BUAB „Naujasodžių valda“ hipoteka „Swedbank“, AB įkeistą turtą – gyvenamuosius namus, pastatytus ant D. R. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurie hipotekos lakštu buvo įkeisti taip pat „Swedbank“, AB, realizuoti turi antstolis, o ne bankroto administratorius. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-407-798/2012 nustatė hipotekos lakštu įkeistų žemės sklypų (BUAB „Naujasodžių valda“ nepriklausančio turto) pardavimo eiliškumą, pateikė teismų praktikos dėl hipotekos objektą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bei trečiųjų asmenų statuso bankroto bylose pavyzdžius, tačiau neišdėstė skundo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių. Pareiškėja konkrečių reikalavimų nesuformulavo, kokiu pagrindu turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo 24 str. nuostatas, nenurodė, paaiškinimų, kodėl praleido 14 dienų terminą skundui dėl kreditorių susirinkimų nutarimų apskundimo, nepateikė, neįvykdė reikalavimų išvardinti dokumentus ir įrodymus, kuriais pareiškėja ketino grįsti savo reikalavimus. Teismas sprendė, kad patikslinto skundo trūkumai yra esminiai, todėl pareiškėjos R. P. skundą (pirminį ir patikslintą) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja R. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui 2013 m. vasario 19 d. pateikė skundą dėl visų kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais remiantis realizuojami BUAB „Naujasodžių valda“ nuosavybės teise valdomi gyvenamieji namai, esantys priklausiniais prie D. R. žemės sklypų. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi apeliantė buvo įpareigota skundą tikslinti. Pareiškėja 2013 m. kovo 22 d. pateikė patikslintą skundą bei papildomus duomenis. Nurodė suinteresuotus asmenis. Nurodė kada priimtus ir kokius konkrečius kreditorių susirinkimo nutarimus skundžia, kad apie šiuos nutarimus jai tapo žinoma 2013 m. vasario 13 d., susipažinus su bankroto bylos medžiaga teisme, ir kokiu būdu kreditorių nutarimai pažeidžia pareiškėjos interesus bei kokiu pagrindu ji turi teisę skųsti kreditorių susirinkimų nutarimus. Teismas skundžiama nutartimi patikslintą skundą laikė nepaduotu dėl to, kad atskirai pareiškėja nenurodė kiekvieno skundžiamo nutarimo neteisėtumo, neišdėstė skundo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, nepaaiškino kodėl praleido 14 dienų terminą skųsti kreditorių nutarimus, neišvardino dokumentų ir įrodymų, kuriais ketino grįsti savo reikalavimus. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka. Nurodo, kad skundžiamų kreditorių susirinkimų nutarimų neteisėtumas nurodytas ir pagrįstas, skundo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės išdėstytos, 2013 m. vasario 21 d. nutartyje tikslinti skundą pastabų dėl šių dalykų nebuvo. Nutartyje tikslinti skundą taip pat nebuvo nurodyta pasiaiškinti kodėl apeliantė praleido 14 dienų terminą kreditorių susirinkimų nutarimams skųsti. Iš pareiškėjos skundo turinio aišku, kad ji negalėjo apskųsti kreditorių nutarimų per 14 dienų, nes nežinojo kada ir kur kreditorių susirinkimai vyksta, nuo jos yra slepiama informacija apie bankroto eigą. Teismui yra nurodyti visi dokumentai ir pateikti įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal bylos duomenis matyti, kad pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, tačiau teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti spręsdamas, kad pareiškėja nenurodė suinteresuotų asmenų, nenurodė, kada priimtus ir kokius konkrečius kreditorių susirinkimų nutarimus ji skundžia, kada pareiškėjai apie tokius nutarimus tapo žinoma, kuo pasireiškia tokių nutarimų neteisėtumas, kokiu būdu tai pažeidžia pareiškėjos interesus ir kokiu pagrindu pareiškėja turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus.

Apeliantė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, patikslino pirminį savo skundą ir patikslintame skunde nurodė: suinteresuotus asmenis; kada priimtus ir kokius konkrečius kreditorių susirinkimo nutarimus skundžia; kad apie šiuos nutarimus jai tapo žinoma 2013 m. vasario 13 d., susipažinus su bankroto bylos medžiaga teisme; kokiu būdu kreditorių nutarimai pažeidžia pareiškėjos interesus bei kokiu pagrindu ji turi teisę skųsti kreditorių susirinkimų nutarimus.

Teismas skundžiama nutartimi patikslintą skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai dėl to, kad, pirmosios instancijos teismo nuomone, atskirai pareiškėja nenurodė kiekvieno skundžiamo nutarimo neteisėtumo, neišdėstė skundo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, nepaaiškino kodėl praleido 14 dienų terminą skųsti kreditorių nutarimus, neišvardino dokumentų ir įrodymų, kuriais ketino grįsti savo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami pareiškimo (skundo) turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti pareiškimo dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent pareiškimo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo pareiškėjui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti pareiškimo dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš pareiškėjo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas pareiškime (skunde) turi nurodyti, bet ne įrodyti pareiškimo (skundo) pagrindą. Atsisakyti priimti pareiškimą (skundą) dėl netinkamo pareiškimo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto pareiškimo (skundo) yra neaiškus pareiškėjo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog pareiškėjas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aiškinant pareiškėjo pareigą kreipiantis į teismą suformuluoti pareiškimo (skundo) dalyką bei nurodyti jo pagrindą, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, jog pareiškėjas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Pareiškėjo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei pareiškėjas jų negali gauti. Įpareigojus pareiškėją kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant pareiškėjo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.

Kaip matyti iš byloje esančių pareiškėjos 2013 m. vasario 19 d. skundo bei 2013 m. kovo 25 d. patikslinto skundo, apeliantė suformulavo pareiškimo dalyką, nurodė jo pagrindą, išdėstė visas jai žinomas aplinkybes bei pridėjo turimus įrodymus. Taip pat pažymėjo, kad apie skundžiamus kreditorių nutarimus sužinojo 2013 m. vasario 13 d., susipažinusi su bankroto bylos medžiaga, o skundą dėl jų pateikė 2013 m. vasario 19 d. nepraleidusi įstatymu nustatyto apskundimo termino. Apeliantė, įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei būdama hipotekine kreditore, yra suinteresuota kokia tvarka realizuojamas įkeistas bankrutuojančios įmonės turtas, todėl skundžiami kreditorių susirinkimų nutarimai galimai pažeidžia jos interesus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjai patikslinus skundą jos reikalavimų esmė ir pozicija yra suprantami. Teismų praktikoje pažymima, kad esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne)pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-829/2012).

Pagal formuojamą teismų praktiką, teismine tvarka nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymo nustatytos jų priėmimo tvarkos. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Šio termino pradžia siejama su subjektyviu kriterijumi, tai yra kreditoriaus sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį nutarimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-262/2008). Todėl pirmosios instancijos teismas nevertinęs aplinkybių, susijusių su kreditoriaus sužinojimu apie ginčijamus nutarimus, nepagrįstai sprendė, kad šis terminas yra praleistas. Iš naujo spręsdamas klausimą dėl termino apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti momentą, kada pareiškėjai tapo žinoma apie ginčijamus nutarimus bei įvertinti ar, atsižvelgiant į pareiškėjos statusą bankroto byloje, ji elgėsi atidžiai ir rūpestingai, nepiktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis susipažindama su bankroto bylos medžiaga tik 2013 m. vasario 13 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateiktas skundas yra pakankama prielaida procesui prasidėti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, nepagrįstai reikalavo, kad pareiškėja nurodytų papildomas aplinkybes bei pateiktų papildomus įrodymus, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas peržengė skundo priėmimo procesinės stadijos ribas, nepagrįstai atsisakė ginti asmens teisę nenagrinėjęs bylos, nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė