Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-930/2011Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.4.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.; 2.1.15.; (S).

2011 m. spalio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

nukentėjusiajai A. J..

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. (R. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. bei 5 d. 2 p., griežčiausia bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiajam J. J. iš R. J. priteista 3 369,19 Lt turtinei žalai atlyginti bei 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o taip pat sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluošintas: 2010-07-13 apie 15.15 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. J. dėl asmeninių nesutarimų – būdamas nepatenkintas, jog apie jį nuketėjusioji A. J. pranešė policijai, užsipuolė pastarąją, ėmė ją stumdyti, dėl ko nukentėjusioji ne kartą nugriuvo ant žemės. Griuvimo pasėkoje A. J. buvo nubrozdintas kairys kelias, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, nukentėjusiajam J. J. per langą pamačius, jog stumdoma jo žmona, ir išbėgus į kiemą jos gelbėti, R. J. sumušė ir pastarąjį. R. J. sudavė nukentėjusiajam J. J. kumščiu vieną kartą į galvą, nuo ko pastarasis pargriuvo. Nukentėjusiajam atsistojus, R. J. vėl jam sudavė ne mažiau 5 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei dar vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusysis griuvo atsitrenkdamas galva į šaligatvį ir prarado sąmonę. Šių smūgių pasėkoje R. J. padarė nukentėjusiajam šiuos sužalojimus: kraujosruvas dešinės akies vokuose, smakro kairėje pusėje ir kairio smilkinio srityje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva dešiniame ausies kaušelyje bei kraujosruvą už ausies būgnelio, nubrozdinimą pakaušyje, pakauškaulio linijinį lūžį, nuėjusį į kaukolės pamato užpakalinę duobę, galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausti liudytojai A. D. ir Z. T. davė neutralius parodymus, todėl konstatuodamas aplinkybes dėl J. J. sužalojimo ir veikos kvalifikavimo teismas pažeidė BPK 20 str., 301 str. 2 d. nuostatas, nes vien nukentėjusiųjų parodymai, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, nėra apkaltinamojo nuosprendžio pagrindas. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai prieštaringi. Apeliaciniame skunde atkartojami A. J., J. J., jo sūnaus (kuris nenurodęs, kad apeliantas jo tėvą spardė kojomis), liudytojų K. Č., L. J. (kuri manė, kad J. J. nukrito, nes nukentėjusysis užkliuvo už medžio šaknies) parodymai apie J. J. sužalojimą, liudytojos M. T. parodymai, kad išbėgęs iš namo nukentėjusysis trenkė jam kočėlu per galvą, o jis gynėsi suduodamas jam keletą smūgių, bet kojomis jo nespardė. Nukentėjusioji A.J. ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, jog jos vyras iš namų atbėgo su kočėlu rankose, matyt bandydama nuslėpti faktą, jog konfliktą sukėlė pats nukentėjusysis. Teisme šią aplinkybę patvirtino, tačiau neigė, kad jos vyras apeliantui sudavė. Liudytojos K. Č. parodymai neatitinka net pačių nukentėjusiųjų įvykių versijos, jos paaiškinimai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nesakė, kad matė įvykio aplinkybes, nes bijojo, abejotini. Teismas, nesilaikydamas visų įrodymų lygybės principo, pažeisdamas BPK 20 str., nepagrįstai jo, jo motinos L. J. ir liudytojos M. T. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis J. J. apeliantui sudavė kočėlu į galvą, jis sudavė smūgius ar pastūmė tik gindamasis ir kad nukentėjusysis nugriuvo užkliuvęs už medžio šakos, vertino kaip siekį sušvelninti padėtį bei jo norą išvengti atsakomybės dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Akivaizdu, kad nukentėjusiųjų tikslas yra įrodyti jo kaltę ir prisiteisti pareikštą civilinį ieškinį, kuris yra pagrindas sunkinti jo padėtį. Teismo pozicija akivaizdžiai rodo teismo šališkumą. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad nukentėjusiajam J. J. sudavė rankomis kelis kartus gindamasis po to, kai jam kočėlu trenkė į galvą. Dar kartą nukentėjusiajam užsimojus kočėlu, jis sudavė smūgį, nuo kurio pastarasis nugriuvo, susitrenkdamas galvą.

2010-07-13 VGPUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape diagnozuotas tik pakaušio nubrozdinimas. Apeliantas atkartoja 2010-07-19 specialisto išvadoje Nr. G 2277/10 (01) nurodytus sužalojimus, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu vertinamas sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžio, visi sužalojimai padaryti 7 trauminių poveikių pasėkoje, specialistai neatmeta, kad kaukolės pamato lūžis galėjo atsirasti dėl griuvimo ir atsitrenkimo į kietą paviršių. Remiantis liudytojų parodymais, kad nukentėjusysis buvo nugriuvęs du kartus, tikėtina, kad pasekmės kilo nuo antrojo griuvimo.

Byloje nėra duomenų, kad jis turėjo išankstinę tyčią sužaloti J. J. sveikatą. Iš anksto numatyti, kad dėl smūgio nukentėjusysis nukris ir jam bus padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis negalėjo. Be to, nepaneigta versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti nuo kritimo užkliuvus. Atsitiktinis padarinys nėra dėsningas jo veikos rezultatas, todėl negali būti inkriminuota tiesioginė tyčia. Teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d.

Teismas nereikalavo turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų (byloje yra pateikti išlaidas gydimuisi patvirtinantys dokumentai tik už 772,19 Lt), o rėmėsi nukentėjusiųjų paaiškinimais apie neva atliktą magnetinio rezonanso tomografiją, jos kainą nustatydamas pagal viešai skelbiamą informaciją, taip pat negautas pajamas priteisė remiantis tik nukentėjusiųjų paaiškinimais apie tariamą uždarbiavimą, prarastą užsakymą. O jo parodymų apie patirtą smūgį kočėlu į galvą nelaikė patikimais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pasikeitė nukentėjusiojo gyvenimo kokybė ir t.t. Iš medicininių dokumentų analizės (GPUL paciento apžiūros lapas) matyti, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuotas tik pakaušio nubrozdinimas, jis atsisako gultis į ligoninę, vadinasi, jaučiasi neblogai. Kad nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai, nebuvo jokių objektyvių duomenų. Iš 2010-11-08 nukentėjusiojo ambulatorinės kortelės įrašo matyti, kad nukentėjusysis dirbti gali. Nuo 2010-08 iki 2010-11 mėn. jis nei karto nesikreipė į gydytoją. Jokių duomenų, kad staliaus darbui trukdo patirta trauma nukentėjusysis nepateikė. Jokiame medicininiame dokumente nėra fiksuotos sunkios pasekmės. Specialisto išvadoje nurodyta, kad po galvos traumos nėra nustatyta objektyvių pasekmių, kurias galima būtų vertinti bendro darbingumo netekimo procentais. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo depresiją ar lankymąsi pas psichiatrus bei psichologus. Teisme apklaustas ekspertas aiškiai nurodė, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusiojo sveikata dėl įvykio ateityje gali pablogėti. Apeliantas niekur nedirba, pajamų neturi, yra išlaikomas tėvų, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Teismas priteisė iš jo akivaizdžiai proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisingai įvertinęs jo veiksmus, teismas turėjo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 137 str. 1 d. ir galėjo paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė, nukentėjusioji A. J. ir nukentėjusiojo atstovas R.Vanagas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–194/2008), kas tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dėl neatsargumo padarytą sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą. Iš esmės vienintelis šių dviejų nusikalstamų veikų atribojimo požymis – skirtinga kaltės forma, kuria jos padaromos, t. y. tyčia ir neatsargumas. Šiuo atveju, kaip nustatyta, vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis griuvo atsitrenkdamas galva į šaligatvį ir patyrė sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu – tai R. J. suduotas vieną smūgis kumščiu į veidą. Nukentėjusiajam taip pat buvo suduota kitų smūgių, padaryta nustatytų sužalojimų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo. Nuteistasis sąmoningai atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį. Visiems suvokiama, kad galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis. R. J. būdamas normalaus psichinio ir socialinio išsivystimo žmogus, suvokė, kad suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių. Nuteistasis, suvokdamas, kad kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir elgiasi nusikalstamai, negalėjo nenumatyti galimų padarinių, nes tokioje situacijoje priežastinio ryšio vystimosi dėsningumai asmeniui yra žinomi kaip neišvengiami ar galimi.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistas V. K. paaiškino, kad visumoje sunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas dėl kaukolės pamato lūžio, kiti sužalojimai nežymūs. Tas sužalojimas galėjo atsirasti nuo griuvimo ir atsitrenkimo į asfaltą. Galėjo atsirasti ir nuo tiesioginio smūgio.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nepaneigta versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti nuo kritimo užkliuvus, kadangi pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad iš byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam J. J. į veido sritį, dėl to šis pargriuvo, trenkėsi galva į šaligatvį ir sunkiai susižalojo. Kaltinamojo, jo motinos ir liudytojos M. M. T. parodymus, jog R. J. smūgius sudavė ar pastūmė tik gindamasis ir kad nukentėjusysis nugriuvo ir galvą susižalojo užkliuvęs už medžio šakos pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip siekį sušvelninti padėtį bei kaltinamojo norą išvengti atsakomybės dėl sunkaus nusikaltimo padarymo.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. J. paaiškino, kad iš laiptinės išbėgo J. su kočėlu, trenkdamas jam per galvą, dviese jį puolė, jam su motina neleido išvažiuoti mašina, jis supykęs išlindo iš mašinos, pradėjo rėkti, nes visi rėkė, J. nesutiko atiduoti raktus, J. jaunesnysis sūnus iš šono pribėgęs trenkė jam į šoną, tas su kočėlu mosikavo, tada jis neiškentęs trenkė pastarajam į veidą, pastarasis suklupo, nukrito ant galvos ir susimušė. Dėl J. – nieko jai nedarė – jie jį puolė, mušė ir jis gal su krūtine pastūmė. Ji vieną maksimum kartą nukrito, bet nieko nesusižeidė, vėl atsistojo rėkdama. Ikiteisminio tyrimo, 2000-12-14 liudytojo apklausos metu R. J. parodė, kad konflikto metu J. jaunesnysis sūnus šokdamas iš kojos spyrė jam į kairįjį šoną, tuo metu pasirodė, kad jis su koja kliudė jo motinai. Jis supyko ir pamatęs prie savęs su kočėlu užsimojusį J. tėvą, pabijojęs kad gali trenkti jam ar jo mamai, trenkė jam kumščiu stipriai į veidą, kur pataikė, nepastebėjo, bet J. J. nuo smūgio praradęs pusiausvyrą užkliudė A. J. koją, ir griuvo, griuvo ant nugaros ir gulėjo. Iš išdėstytų pačio nuteistojo R. J. parodymų matyti, kad jis pats parodė, kad nuo jo smūgio kumščiu į veidą nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo.

Jau 2010-08-03 liudytojo apklausos metu J. J. (t.1, b.l. 21-22) parodė, kad prie jo namo užsipuolė žmoną R. J., tada jis išėjo ginti žmonos ir R. J. pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis dėl ko padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. J. parodė, kad kaimynė sako: žiūrėk, jis tavo žmoną muša. Jis išlindo per langą, žiūri, kad jo žmona guli ant asfalto. Pasiėmė kočėlą ir išėjo į gatvę. Nenorėjo muštis, priėjo, jam iš karto trenkė, viskas, jis atsijungė. Po to bandė dar porą kartų atsikelti, R. J. vėl jį nuo kojų numušdavo. Po to jis visai atsijungė, atsimena, kaip atvažiavo greitoji pagalba ir policija, jis pabėgo. Šiais parodymais kolegija neturi pagrindo netikėti, juos patvirtina kita bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. J. parodė, kad R. J. pradėjo ją tampyti, ji pradėjo kristi, kai jis ją pastūmė, ji nukrito ant kelių. Tuo metu išbėgo vyras, matė, kad pas jį rankoje kočėlas. Tik vyras prie jo prieina ir užsimoja, kaip nuskrido iš karto nuo smūgio, vyras tik spėjo ranką pakelti, norėjo pasakyti, ką tu darai. Kai buvo tas paskutinis smūgis, tai kaip skrido, kaip maišas nukrito ant asfalto, pasipylė kraujas iš ausies. Iš išdėstyto matyti, kad R. J. A. J. stumdė, dėl ko nukentėjusioji ne kartą nugriuvo ant žemės, nuo jo smūgio nukentėjusysis J. J. griuvo ant asfalto.

L. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad tuo metu vėl prasidėjo stumdymasis, nežino, kaip ten Ženia, ji supranto, kad jis užkliuvo už šaknies medžio ir nukrito ant galvos. Jos sūnus žinoma sudavė smūgius, t.y. ji parodė, kad nežino kokiu būdu J. J. nukrito, t.y. nei paneigia, nei patvirtina nukentėjusiųjų J. J., A. J., iš dalies pačio R. J. parodymų ir paaiškinimų dėl J. J. nukritimo mechanizmo.

Liudytoja Milda M. T. tada išbėgo jos vyras su kočėlu. Jis jam trenkė Ji stovėjau toliau, ji negalėjau visko tiksliai matyti, kaip viskas buvo visko gerai neprisimena, nes tai buvo preitą vasarą, matė kaip vieną kartą nukrito A. J.. Šie jos parodymai, atsižvelgus į jų pobūdį, įvykio stebėjimo sąlygas, iš esmės nei paneigia, nei patvirtina bylos medžiaga nustatytų aplinkybių.

Liudytojas J. J., gim. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad tada necenzūriškai ant teisiamojo pasakė, bandė jam trenkti, atkreipti dėmesį į save, kuris pamatė, kad beprasmiška jį gaudyti ir tada perėjo vėl ant tėvo, tada kokius du ar vieną smūgius pataikė tėvui, tėvas griuvo, pradėjo kraujas bėgti ir teisiamasis išėjo. Iš išdėstyto matyti, kad nukentėjusysis J. J. nugriuvo būtent nuo R. J. smūgio.

Liudytoja K. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad atvažiavo Ženios mama, J. priėjo prie jos, kilo konfliktas. Jis pradėjo gąsdinti ją, necenzūriniais žodžiais gąsdino. Matė, kaip už plaukų paėmė, parklupdė ant žemės, matė, kad keliai susitrenkė ir plyšo. Paskui išbėgo J. J. su kočėlu, jis norėjo apginti, jis matė, kad už plaukų tąsė, tada prasidėjo muštynės, buvo ir kumščiais mušamasi, tėvas nukrito, matė, kaip su galva trenkėsi į cementą. Tėvas krito nuo smūgio į galvą. Kai išbėgo tėvas, jai atrodo, kad pirmas trenkė J., atrodo, kad tėvas nespėjo suduoti J.. Išdėstyta patvirtina, kad J. J. nugriuvo būtent nuo R. J. smūgio, R. J. A. J. atžvilgiu atliko veiksmus kurių pasėkoje susitrenkė jos kelia, ko pasėkoje, kaip nustatyta bylos duomenimis jai buvo nubrozdintas kairys kelias, padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, kad, šiuo atveju, įvertinus visas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, nelaikytina, kad buvo savigyna nuo besiginančio nuo neteisėtų veiksmų J. J..

Iš išdėstyto matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 135 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. J. Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, R. J. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis R. J. padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus (BK 140 str. 1 d., BK 135 str. 1 d., 11 str. 3, 5 d.) R. J. anksčiau teistas (t.1, b.l. 116-117, 124-125, 126-127, 128-130) tris kartus, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamą veiką už kurią nuteistas, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepraėjus ir 6 mėnesiams nuo nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, priėmimo dienos. R. J. nedirba (t.1, b.l. 118), darbo biržoje registruotas po nusikalstamos veikos padarymo (t.14, b.l. 119), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įstaigos narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 134). Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant vienintelę BK 135 str. numatytą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas R. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei BK 140 str. 1 d., BK 135 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės rūšies vidurkiai. Tokia bausmė, atsižvelgus į aplinkybių visumą, nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju, R. J. nuteistas ir už sunkų nusikaltimą, laisvės atėmimu daugiau nei trejiems metams, todėl taikyti BK 75 str. nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų paaiškinimais apie atliktą magnetinio rezonanso tomografiją, nustatant jos kainą pagrįstai rėmėsi viešai skelbiamą informacija apie minėto tyrimo kainą, pagrįstai nustatė nukentėjusiojo negautas pajamas priteisė remiantis nukentėjusiųjų parodymais. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad iš 2010-11-08 nukentėjusiojo ambulatorinės kortelės įrašo matyti, kad nukentėjusysis dirbti gali, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti 2010-07-13. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad tuo metu nedirbo. Už tokį laikotarpį priteista 2 000 Lt sumą negautoms pajamoms atlyginti nelaikytina neprotingai didelė. Nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis, kaip parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje, ligoninėn atsisakė gultis todėl, kad bijojo dėl šeimos, kad vėl neateitų. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, padarytų sužalojimų pasekmes (pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistas paaiškino, kad potrauminė hidrocefalija, likvoro hipertenzinis sindromas, minimi papildomoje specialisto išvadoje, reiškia likvoro kiekio padidėjimą. Tai skystis, esantis apie smegenis. Pas nukentėjusįjį likvoro kiekis padidėjęs ir tai yra siejama su trauma. Nukentėjusiojo likvoro kiekis gali tiek padidėti, tiek sumažėti ateityje, gali ir nesikeisti. Šis skystis smegenyse pastoviai cirkuliuoja. Jei skysčio kiekis būtų keitęsis, tai turėjo būti matoma po 4 mėnesių atlikus tyrimą. Kadangi taip neatsitiko, nemano, kad taip atsitiks ateityje. Šiuo atveju po 4 mėnesių likvoro kiekis buvo nežymiai padidėjęs. Iš išdėstyto matyti, kad pasekmės dėl likvoro padidėjimo išnykti neturėtų. Nukentėjusysis parodė, kad patirta trauma trukdo darbui, jis dirba vienas, ten staliaus cechas, nežino ką daryti, ar kviesti greitąją, buvo dideli galvos skausmai. Jam labai sunku dirbti), CK 6.250 numatytus kriterijus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne per didelį turtinės ir neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad sutinkamai su CK 6.282 str. 3 d., teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, o, šiuo atveju, žala buvo padaryta tyčiniais R. J. veiksmais.

Esant tokioms aplinkybėms, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. J. (R. J.) apeliacinį skundą atmesti.