Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Leonarda Gureviciene Baudžiamoji byla Nr. 1A –1137/2007

1.1.5.1.1.;2.1.6.2.

2007 m. gruodžio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Leonardos Gurevicienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 (dvejiems) metams. Bausme paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš T. A. nukentejusiajam M. R. priteista 1000 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

T. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 13 d. laikotarpyje nuo 03.00 val. iki 03.58 val. Vilniuje, Vyduno g., visuomeninio transporto stoteleje „Karaliauciaus“, del asmeniniu santykiu kilusio konflikto su M. R. metu tycia peiliu sudave jam du smugius i ranka, viena smugi i juosmeni, šešis smugius i krutine ir viena smugi i pilva, tuo padarydamas nukentejusiajam dvi durtines – pjautines žaizdas kairiajame žaste, viena durtine – pjautine žaizda juosmens srityje, šešias durtines – pjautines žaizdas, iš kuriu mažiausiai viena kiaurymine, krutines lastoje, viena kiaurymine durtine pjautine žaizda pilvo sienoje, t.y. sunkiai sutrikde M. R. sveikata.

Apelianto nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, pažeide Lietuvos Respublikos BPK normas, išnagrinejes irodymus, padare neteisingas išvadas, todel nuosprendis yra prieštaringas, nemotyvuotas, nesuprantamas ir neteisetas. Teismas nuosprendyje nenurode argumentu ir motyvu, kuriais remiantis atmete kitus, ji (apelianta) teisinancius irodymus, o atsakomybe lengvinancios aplinkybes nebuvima grinde tik liudytoju M. R., jo draugu D. M. ir I. P. parodymais, visai nevertindamas jo bei liudytojo V. B. parodymu.

Nuteistasis nurodo, kad nukentejusysis M. R. bei liudytojas D. M. del kilusio incidento ir sužalojimu dave prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, pateikia savo nukentejusiojo M. R. ir liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu analize, nurodydamas, kad teisminio nagrinejimo metu nukentejusiojo ir mineto liudytojo parodymu prieštaravimai pašalinti nebuvo, bei daro išvada, kad jo kaltes teismas minetais parodymais gristi negalejo. Be to nuteistasis tvirtina, kad teisme buvo patvirtinta aplinkybe, jog liudytojai D. M. ir I. P. nemate sužalojimo padarymo M. R. aplinkybiu.

Nuteistasis tvirtina, teismas visai nevertino pagrindinio liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu išsamiu ir nuosekliu parodymu, t. y. jo parodymu nei prieme, nei motyvuotai atmete, skunde analizuoja šio liudytojo parodymus bei konstatuoja, kad V. B. patvirtino, jog M. R. buvo sužalotas ne muštyniu su juo (apeliantu) metu, bet bandant gelbeti ji nuo M. R. fizinio smurto. Nuteistojo nuomone, specialisto išvadoje konstatuoti M. R. padaryti sužalojimai, duriu peiliu seka rodo, kad smugiai jam buvo suduoti ginantis, chaotiškai atremiant priešininko smugius, taciau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tai nebuvo išsamiai ištirta, i teismo procesa nebuvo pakviestas specialistas.

Be to, apeliantas atkreipia demesi i tai, kad nei jis, nei liudytojas V. B. nukentejusiojo M. R. bei jo draugu nepažinojo, ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad tarp paties nukentejusiojo M. R. provokuojanciu ir rizikingu veiksmu buvo betarpiškas priežastinis ryšys su pasekmemis, nes del tokiu veiksmu buvo realus pagrindas intensyviai gintis: jam puolus ginti V. B. nuo nukentejusiojo ir liudytojo D. M. veiksmu, nukelnejusysis M. R. su butelio šuke kesinosi i jo (apelianto) gyvybe, todel nežinodamas, kokiu neprognozuojamu padariniu galima laukti, panaudojo peili, kuriuo mojavo prieš save ir sužalojo M. R..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais bei juos pagrindžianciais motyvais iš esmes gincija pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentejusiajam M. R. sunku sveikatos sutrikdyma – 10 (dešimcia) durtiniu – pjautiniu smugiu peiliu – jis padare ne muštyniu metu, o esant butinosios ginties situacijai, gindamas nepilnameti drauga V. B. ir save nuo M. R. ir D. M. pavojingo užpuolimo.

Kolegijai nekelia abejoniu pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007 m. sausio 13 d. laikotarpyje nuo 03.00 val. iki 03.58 val. Vilniuje, Vyduno g. esancioje „Karaliauciaus“ stoteleje, tarp nukentejusiojo M. R., jo draugo D. M. ir nuteistojo T. A. bei jo draugo V. B. ivyko konfliktas, kuri jaunuoliai sprende muštynemis.

Nukentejusysis M. R. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo apklausos (b. l. 28) bei akistatu su nuteistuoju T. A. ir liudytoju V. B. metu duotus parodymus (b. l. 34-36; 37-40), kad muštynes prasidejo po to, kai vienas iš stoteleje buvusiu vaikinu spyre jam i nugara. Šia aplinkybe ikiteisminio tyrimo apklausos (b. l. 52,), akistatu su nuteistuoju ir liudytoju V. B. metu (b. l. 53-56; 57-60) ir teisme patvirtino liudytojas D. M. bei ikiteisminio tyrimo metu tyrejo (b. l. 62, 63-64) bei ikiteisminio tyrimo teisejo (b. l. 66-68) apklausta liudytoja I. P.. Kolegijos vertinimu, nukentejusiojo ir minetu liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai vieni kitus papildo, yra nuoseklus ir logiški.

Liudytojas V. B. teisiamojo posedžio metu patvirtino nuteistojo T. A. ikiteisminio tyrimo (b. l. 101-102), akistatu su nukentejusiuoju ir liudytoju D. M. metu duotus parodymus, kad D. M. ilipus i autobusa M. R. pareikalavo iš T. A. telefono paskambinti, o jam nesutikus, trenke pastarajam buteliu per galva. Tuo tarpu ivykio diena (2007-01-13) vykusios pirmines apklausos metu liudytojas V. B. nurode, kad D. M. ilipus i autobusa tarp likusio vaikino ir T. A. kilo žodinis konfliktas, T. jam spyre koja ir jie susimuše (b. l. 69). Po dvieju dienu (2007-01-15) papildomos liudytojo apklausos metu V. B. savo parodymus pakeite ir nurode, kad konfliktas kilo nukentejusiajam pareikalavus, kad T. A. duotu telefona paskambinti. Be to šios apklausos metu V. B. paaiškino, kad kilus konfliktui tarp M. R. ir T. A. visu pirma prasidejo muštynes ir veliau, paciu muštyniu metu, M. R. trenke T. A. buteliu per galva (b. l. 70-71). Teisiamajame posedyje liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu nesutapimus paaiškino tuo, kad apklausiamas pirma karta del galvos sumušimu jis nesuprato klausimu, antra apklausa buvo po ivykio praejus kelioms dienoms, jam besigydant ligonineje, todel jis geriau prisimine ivykius. Atkreiptinas demesys i Specialisto išvada Nr. G 1895/07 (01), iš kurios matyti, kad V. B. i ligonine kreipesi tik 2007 m. sausio 13 d. 20.30 val., be kitu traumu, jam nustatytas smegenu sukretimas, taciau nurodoma, kad ligonis samoningas, kontaktiškas (b. l. 48). Kolegijos vertinimu, ivykio diena V. B. duoti parodymai, po kuriais jis pasiraše, yra nuoseklus, apie tai, kad jis kažko negaletu prisiminti, apklausos protokole nera užfiksuota.

Kolegijos vertinimu, liudytojo V. B. duoti parodymai yra prieštaringi, todel pasitiketi jais nera jokio pagrindo. Ivykio diena (2007-01-13) liudytojo V. B. duoti parodymai, kad pirmas nukentejusiajam M. R. spyre T. A. ir tai buvo kilusiu muštyniu priežastimi, visiškai sutapo su nukentejusiojo ir liudytoju D. M. bei I. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Po dvieju dienu 2007 m. sausio 15 d. liudytojas V. B. savo parodymus pakeite ir iš dalies patvirtino T. A. 2007 m. sausio 14 d. duotus parodymus, kad konflikta inicijavo M. R., pareikalaves iš T. A. telefono paskambinti, ir neabejodamas patvirtino, kad tarp M. R. ir T. A. del to prasidejo muštynes, kuriu metu M. R. trenke buteliu T. A. per galva. Teisiamojo posedžio metu liudytojas V. B. dar karta pakeite savo parodymus nurodydamas, kad T. A. atsisakius duoti telefona M. R. iš karto trenke jam buteliu per galva, tuo paneigdamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie M. R. ir T. A. muštynes. Be to, 2007 m. sausio 15 d. apklausos metu ir teisme liudytojas V. B. nurode pirmosios apklausos metu visiškai nemineta esmine aplinkybe, kad nukentejusysis M. R. rankoje turejo šuke. Ivertinusi liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus kolegija daro išvada, kad siekdamas padeti draugui T. A. išvengti baudžiamosios atsakomybes, V. B. bylos nagrinejimo eigoje derino su juo savo parodymus.

Kolegija daro išvada, kad nukentejusiojo M. R., liudytoju D. M. ir I. P. parodymai bei liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad T. A. sunku sveikatos sutrikdyma M. R. padare muštyniu metu. Nuteistojo ir liudytojo V. B. pateikta versija, jog D. M. ilipus i autobusa M. R. pareikalavo iš T. A. telefono, o jo negaves trenke pastarajam buteliu per galva, prieštarauja ne tik nukentejusiojo ir liudytoju D. M., I. P. bei V. B. pirminiams parodymams, bet yra visiškai nelogiška. Byloje negincijamai nustatyta, kad D. M. ilipus i autobusa nukentejusysis M. R. apie 04.00 val. ryto stoteleje liko su nepilnamete savo mergina, todel kolegija neabejodama atmeta nuteistojo ir liudytojo V. B. versija. Neitiketina, kad M. R., sulaukes, kol draugas ises i autobusa, nepaisydamas nelygaus jegu santykio, eme drastiškai elgtis: agresyviai reikalavo mobiliojo ryšio telefono, o negaves jo smoge atsisakiusiajam buteliu per galva. Šia versija kolegija vertina kaip bandyma pateisinti nuteistojo T. A. veiksmu pasekmes – sunku nukentejusiojo sveikatos sutrikdyma – ir pateikti jas ne kaip agresyvu puolima, o kaip neišvengiama gynyba nuo pavojingo kesinimosi. Aplinkybe, kad buvo muštynes, patvirtina ir tai, jog sužalojimai ivykio metu buvo padaryti ne tik nukentejusiajam, bet ir nuteistajam T. A., specialisto išvadoje ivertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 144), bei liudytojui V. B. – specialisto išvadoje ivertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 85). Mineti nuteistajam ir liudytojui V. B. padaryti sužalojimai bus vertinami kitoje byloje (b. l. 162). Nuteistojo argumentas, kad šioje byloje nusikalstamu veiku atsikyrimas pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 170 str. reikalavimus, yra atmetamas kaip nepagristas, nes bylu išskyrimas šiuo atveju negali pakenkti tyrimo išsamumui ir objektyvumui. Be to muštyniu atveju nera svarbu, kas jas iniciavo, todel apeliaciniame skunde pateiktas nuteistojo samprotavimas, kad teismas jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe turejo pripažinti tai, jog jo veiksmus itakojo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys, atsižvelgiant i visas aukšciau nurodytas aplinkybes, atmetamas kaip nepagristas.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. nustato, kad butinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos. Pavojingas kesinimasis yra viena iš butinuju butinosios ginties salygu, todel nesant pavojingo kesinimosi, nera pagrindo pripažinti kaltininka veikus esant butinosios ginties situacijai.

Teismu praktikoje pripažistama, kad muštynems, skirtingai nuo pavojingo kesinimosi budinga tai, kad abi puses vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi puses smurta naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Taigi, muštynese besiginanciuju nera, todel šiuo atveju nesvarbu, kas pradejo muštynes, vertinamas tik agresyviu puolamuju veiksmu rezultatas.

Kolegija konstatuoja, kad šioje byloje negincijamai nustatyta, jog tarp nukentejusiojo M. R., jo draugo D. M. ir nuteistojo T. A. bei jo draugo V. B. buvo muštynes, kuriu metu visi muštyniu dalyviai, vadovaudamiesi agresyviais puolamaisiais veiksmais, vienas kitam sudave smugius. Aplinkybe, kad ivykio metu butent T. A. peiliu dure nukentejusiajam patvirtina ne tik nukentejusysis ir liudytojas D. M., bet ir pats nuteistasis. Specialisto išvadoje Nr. G 1895/07 (01) konstatuojama, kad sunkus sveikatos sutrikdymas M. R. padarytas dešimcia durtiniu – pjautiniu smugiu peiliu: padarytos dvi durtines – pjautines žaizdos kairiajame žaste, viena – juosmens srityje, šešios – krutines lastoje, viena – pilvo sienoje. Pagal nuteistojo ir liudytojo V. R. versija sužalojimus peiliu nukentejusiajam jis padare jau atitraukes pastaraji nuo V. B. ir pamates nukentejusiojo rankoje butelio šuke, taciau duriu peiliu skaicius bei padarytu sužalojimu pobudis ir lokalizacija patvirtina, jog tokioje situacijoje T. A. veiksmai yra neadekvatus susiklosciusiai situacijai, o nukentejusiajam padarytu sužalojimu – durtiniu–pjautiniu kiauryminiu žaizdu, priešingai negu nurodo apeliantas, mojuojant prieš save peiliu padaryti neimanoma. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad T. A. veiksmais M. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra jo agresyviu puolamuju veiksmu rezultatas.

Nuteistasis T. A. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad del asmeniniu santykiu kilusio konflikto su M. R. metu tycia peiliu sudave jam dešimt smugiu ir tuo sunkiai sutrikde jo sveikata. Atsižvelgiant i tai, apelianto samprotavimas, kad kaltinamajame akte veikos aprašymas, struktura ir formuluotes prieštarauja veikos kvalifikacijai, yra atmetamas kaip nepagristas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas T. A. paskyre tinkama, pagrista bausme, kuri tiek savo rušimi, tiek jos trukme atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. nuostatas. Kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, naikinti nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nuteistojo T. A. apeliacini skunda atmesti.