- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-43-879/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00016-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pažeidėjas
- I. S.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. S., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliotai atstovei Aidai Stankevičiūtei - Klimavičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto I. S. atstovo advokato Dainiaus Žiedo (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties (toliau – skundžiama nutartis).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) patarėjos N. Pranskaitytės 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1452-2023 (toliau – Institucijos nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23201138882, I. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje padarymą paskirta 2325 Eur bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 200 Eur bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 150 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 2325 Eur bauda.
2. I. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. kovo mėn. 16 d., 15 val. 28 min. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, taip pat pagal Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalį turėdamas teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam vairuotojo darbo procesui, tiek ir jo daliai, organizuodamas krovinio vežimą nenustatė tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad jam pavaldus vairuotojas S. T. vykdytų Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus V. Aliuko reikalavimą pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Be to, nenustatė tinkamų organizacinių priemonių, kad transporto priemonių junginiu vežama mediena rietuvėse būtų sutvirtinta tvirtinimo diržais (keturiose rietuvėse sukrauti rąstai, kurių ilgis trys metrai, nebuvo sutvirtinti diržais). Be to, neužtikrino tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad vežant krovinį jo lydimajame dokumente „Medienos gabenimo važtaraštyje“ būtų nurodyta informacija: dokumento surašymo vieta, vežėjo adresas.
3. Nutarime nurodyta, kad šiais savo veiksmais I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalį; N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 49-5 p. 2.1 p.; Krovinių vidaus vežimo kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300, 19.2.1., 19.2.2 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2023 m. gegužės 30 d. gautas Pareiškėjo skundas, 2023 m. lapkričio 23 d. patikslintas skundas, kuriais buvo prašoma 2023 m. gegužės 3 d. Nutarimo dalį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 459 straipsnio 1 ir 6 dalis I. S. atžvilgiu nutraukti.
5. Skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas atmestas. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad I. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir asmeniu, atsakingu už krovinių vežimo veiklą, įmonei vykdant krovinio vežimą savo sąskaita, yra tinkamas subjektas atsakyti pagal 459 straipsnio 1 ir 6 dalis, jo veiksmuose yra šių administracinių nusižengimų požymiai, todėl jis nubaustas pagrįstai.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą I. S. atžvilgiu nutraukti.
6.1. Pareiškėjo įsitikinimu, I. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse, subjektas yra šių normų sankcijose nurodytas alternatyvus subjektas – atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas R. M.. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. M. vadovavo tik licencijuotai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, o už įmonėje vykdomą krovinio pervežimą savo sąskaita nebuvo atsakingas. Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. sausio 8 d. įsakyme „Dėl paskyrimo eiti transporto vadybininko pareigas“, kuriuo R. M. skiriamas eiti transporto vadybininko pareigas, nenumatyta išlygų, išimčių, kad R. M. vadovaus tik licencijuojamai ar kuria kitai įmonės veiklos daliai, o ne visai UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinių pervežimo veiklai.
6.2. Skunde nurodyta, kad ANK 459 straipsnio 6 dalis yra blanketinė norma, kurios turinys turi būti atskleistas kitame įstatyme ar jo lydimajame akte. Pasak Pareiškėjo, nei Institucijos nutarime, nei skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokiame teisės akte numatytos techninės organizacinės priemonės, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. S. turėjo nustatyti, kad jam pavaldus vairuotojas S. T. vykdytų Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus V. Aliuko reikalavimą pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Kadangi minėtuose procesiniuose sprendimuose nėra nurodyta, kokio teisės akto reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį patrauktas I. S., pasak Pareiškėjo, teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į skundo ir patikslinto skundo argumentus, pažeidė asmens teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, todėl padarė esminius procesinius pažeidimus, sąlygojusius neteisėtos nutarties priėmimą.
6.3. Pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė I. S. ir liudytojais apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų parodymus ir išimtinai rėmėsi neįtikinamais Administracijos pareigūnų parodymais, neva patvirtinančiais, kad I. S. buvo įvykio vietoje ir nurodė vairuotojui nesisverti. Pasak Pareiškėjo, apylinkės teismas, kategoriškai konstatuodamas teisiškai svarbias aplinkybes iš esmės rėmėsi prielaidomis, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nekaltumo prezumpcijos principą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Administracijos atstovė A. Stankevičiūtė-Klimavičienė prašo I. S. atstovo skundo netenkinti.
7.1. Atsiliepime pažymima, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tais atvejais, kai licencijuojama įmonė vykdo krovinio vežimą savo sąskaita (kaip kad buvo nagrinėjamu atveju), už tokį vežimą ir už administracinius nusižengimus, padarytus vykdant transporto veiklą, gali būti atsakingas ne tik transporto vadybininkas, bet ir kitas asmuo (šiuo atveju - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nusprendė, kad už krovinių vežimą savo sąskaita yra atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. S., nes būtent jis buvo administracinio nusižengimo padarymo vietoje, kurioje davė aiškų nurodymą vairuotojui nepaklusti Administracijos pareigūnų teisėtiems nurodymams pasverti vairuotą transporto priemonių junginį.
7.2. Anot Administracijos atstovės, ANK 459 straipsnio 6 dalis įtvirtina elgesio standartą, ši teisės norma nėra blanketinė, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn nustatyti ją detalizuojantį teisės aktą nėra teisinio poreikio. Konkrečių techninių ir organizacinių priemonių parinkimas, kad tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai nebūtų daromi yra įmonės vadovo (arba kito atsakingo asmens) pareiga - tai iš esmės patenka į Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto apimtį (vadovas yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą).
7.3. Atsiliepime nurodyta, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįsta nuosekliu ir visapusišku įrodymų vertinimu ir išsamia konkrečias išvadas patvirtinančia argumentacija.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdyje I. S. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliota atstovė Aida Stankevičiūtė - Klimavičienė - atmesti. Advokatas D. Žiedas papildomai pateikė prašymą dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų 1512,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo jo atstovaujamam administracinėn atsakomybėn patrauktam I. S.. Teismo posėdyje nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją R. M.. Liudytojas R. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo transporto vadybininku. Dirbdavo 10 valandų per savaitę nuotoliniu būdu, o kada reikėdavo, atvažiuodavo į darbo vietą. Pareiginės instrukcijos, kurioje būtų nurodytos jo pareigos ir su ja būtų supažindintas, nežino. Jo darbo funkcijos buvo - transporto vadyba, transporto techninės būklės priežiūra, išimdavo licencijas. Už krovinių vežimą, jų techninę priežiūrą ir organizavimą nebuvo atsakingas, kas buvo atsakingas - nežino. Nežino, ar įmonėje buvo transporto vadybininkas kroviniams. Kas jam priklausė, tą ir darė, tam mokėsi. Yra transporto vadybininkas, baigė kursus, yra vietiniai maršrutai ir tarptautiniai, turi abi licencijas. Pareigas vykdė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Darbo įmonėje metu kontaktų su konkrečiais vairuotojais neturėjo, į jo darbo apimtį tai neįėjo. Ar įmonėje buvo kalbama su vairuotojais dėl teisės aktų reikalavimų laikymosi, dėl nurodymų kontrolės metu vykdymo, nežino, ne jo pareiga aiškinti vairuotojams kaip jiems elgtis. 2023 m. kovo 16 d. Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai su juo nebuvo susisiekę.
Motyvuojamoji dalis
9. Apeliacinis skundas atmetamas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. S. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse, sudėties, kadangi ne jis, o nusižengimų padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininko pareigas ėjęs R. M. yra šių nusižengimų subjektas. Pasak Pareiškėjo, ANK 459 straipsnio 6 dalis yra blanketinė norma, o I. S. atžvilgiu priimtame Institucijos nutarime nenurodžius, kokį teisės aktą jis pažeidė, buvo pažeista jo teisė žinoti kuo jis kaltinamas ir tokiu būdu apribota teisė į tinkamą gynybą. Skunde taip pat nesutinkama su skundžiamoje nutartyje pateiktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.
11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
12. Kaip matyti iš ANK 450 straipsnio 1 dalies ir 459 straipsnio 6 dalies, padarius jų dispozicijose įtvirtintas veikas administracinė atsakomybė be išimties kyla vairuotojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Taigi, šios teisės normos sukonstruotos taip, kad administracinė atsakomybė visais atvejais kiltų dviem subjektams, t. y. vairuotojui, kuris faktiškai atliko veiką ir juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, t. y. asmeniui, kuris turėjo užtikrinti, kad vairuotojas faktiškai tos veikos neatliktų. Už ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atsakomybėn gali būti traukiamas vairuotojas ir (ar) krovinį pateikę ir juos pakrovę asmenys, ir (ar) juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn už ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1 ir 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo patrauktas transporto priemonės vairuotojas S. T. ir juridinio asmens, kuriam priklauso transporto priemonė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. S.. Pareiškėjo įsitikinimu, I. S. nėra tinkamas šių administracinių nusižengimų subjektas, kadangi jų padarymo metu įmonė turėjo transporto vadybininką, kuris buvo atsakingas už visą krovinių pervežimo veiklą.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 23 d. iki 2024 m. sausio 23 d. turėjo licenciją tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį (b. l. 86). Leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla Bendrijos rinkoje reguliuojamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1071/2009 (toliau – Reglamentas) nuostatomis, nustatančiomis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 patvirtintomis Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Pagal Reglamentą profesinė krovinių vežimo kelių transportu veikla – bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veikla. Pagal Reglamento 4 straipsnį įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, turi paskirti ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, atitinkantį Reglamente nustatytus reikalavimus (tarp jų ir turintį reikalaujamą profesinę kompetenciją). Pagal Reglamento 2 straipsnio 5 punktą transporto vadybininkas – įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai.
14. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. S. 2014 m. sausio 8 d. įsakymu eiti transporto vadybininko pareigas paskyrė R. M. (b. l. 87). Iš 2014 m. sausio 8 d. darbo sutarties Nr. 4 (b. l. 88-89), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. 1.3 punkto matyti, kad jis buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ eiti transporto vadybininko pareigas ir jam pavestos funkcijos: pagal Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 2 dalį faktiškai ir neterminuotai vadovauti vežėjo transporto veiklai, t. y. vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms ir prižiūrėti eismo saugos procedūras. Atsižvelgiant į pastarąjį R. M. darbo sutarties 1.3 punktą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovėje R. M. buvo pavesta vadovauti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1071/2009 licencijuojamai krovinių vežimo veiklai, t. y. krovinių pervežimams už atlygį. Būtent tokio pobūdžio pareigų ir atsakomybės apimtį patvirtino ir buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas R. M.. Pasak R. M., įmonėje darė tą, kas jam priklausė pagal įgytą transporto vadybininko kvalifikaciją, turi licencijas ir vietiniams, ir tarptautiniams maršrutams. R. M. nurodė, kad įmonėje dirbo 10 valandų per savaitę nuotoliniu būdu, o esant reikalui, atvažiuodavo į vietą, įmonėje iš esmės prižiūrėjo transporto priemonių techninę būklę, rūpinosi licencijomis. Buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas akcentavo, kad įmonėje nebuvo atsakingas už krovinių vežimą, jų organizavimą ir techninę priežiūrą. Anot R. M., jis taip pat nebuvo atsakingas už vairuotojus ir su konkrečiais vairuotojais kontaktų neturėjo. Tai, kad R. M., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nekontaktavo su vairuotojais, patvirtina ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto S. Z. parodymai dėl to, kad nepažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančio asmens R. M.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. M. buvo paskirtas vadovauti visai įmonės krovinių vežimo veiklai, tačiau pats Pareiškėjas taip pat pažymi, kad darbdavio veiksmai, kuriais šis įgalioja kitą asmenį atlikti įstatyme įtvirtintą pareigą, turi būti nekeliantys abejonių ir būti realūs, o ne deklaratyvūs. Kaip jau minėta, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M. sudarytos darbo sutarties turinio matyti, kad R. M. buvo pavesta koordinuoti licencijuojamą krovinių vežimo veiklą, kitų dokumentų – R. M. pareiginių nuostatų, pareigybės aprašymo ar pan., kuriuose R. M. pareigos įmonėje būtų aprašytos plačiau nei darbo sutartyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nepateikė nurodydamas, kad tokių dokumentų nėra.
15. Iš byloje esančio Medienos gabenimo važtaraščio (b. l. 18), matyti, kad 2023 m. kovo 16 d. vykusio krovinio vežimo metu (nusižengimų padarymo metu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė krovinio vežimą savo sąskaita (krovinio vežėjas, siuntėjas ir gavėjas sutampa - UAB „(duomenys neskelbtini)“), o ne krovinių vežimą už atlygį, t. y. I. S. inkriminuoti administraciniai nusižengimai padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu atliekant krovinio pervežimą, kuris nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 pagrindu licencijuojamos profesinės krovinių vežimo veiklos sritį. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytą aplinkybę, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas buvo atsakingas tik už licencijuojamą įmonės krovinių vežimo veiklą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. S., net ir įmonei turint transporto vadybininką, tačiau šiam realiai kuruojant tik pervežimus už atlygį, buvo atsakingas už įmonės vykdomus krovinių vežimus savo sąskaita. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. S. yra tinkamas administracinių nusižengimų, numatytų ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse, subjektas.
16. Pasak Pareiškėjo, apylinkės teismas I. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, kontekste netinkamai vertino įrodymus ir, remdamasis prielaidomis, nusprendė, kad I. S. buvo įvykio vietoje ir nurodė vairuotojui S. T. nesisverti. Aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.
17. Kaip minėta aukščiau, I. S. nubaustas administracine tvarka pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, taip pat pagal Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalį turėdamas teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam vairuotojo darbo procesui, tiek ir jo daliai, organizuodamas krovinio vežimą nenustatė tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad jam pavaldus vairuotojas S. T. vykdytų Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus V. Aliuko reikalavimą pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. I. S. kategoriškai neigia buvęs įvykio vietoje ir davęs įmonės vairuotojui neteisėtus nurodymus. Nustatydamas įvykio faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino rašytinę bylos medžiagą ir teisme duotus liudytojų parodymus. Lietuvos transporto saugos administracijos vyr. inspektoriai V. Aliukas ir R. Vyšniauskas teisme patvirtino V. Aliuko tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, ir paaiškino, kad jiems sustabdžius patikrinimui krovininį automobilį „Volvo FH 16 7506X4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendraujant su jo vairuotoju S. T., maždaug po 10-15 min. nuo minėtos transporto priemonės sustabdymo, prie jų privažiavo asmuo, kuris išlipęs ir priėjęs prie jų, vairuotojui S. T. pasakė, kad neleidžia jam važiuoti sverti transporto priemonės. Abu pareigūnai nurodė, kad paklausus vairuotojo, kas šis asmuo, vairuotojas S. T. atsakė, kad čia jo vadovas – I. S.. Patikrinę duomenis duomenų bazėje, nustatė, kad minėto asmens vairuotas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. T. teisme teigė, kad jį sustabdžius pareigūnams, jis nematė, ar jo vadovas I. S. buvo privažiavęs. Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas S. Z. teigė, kad tai jis buvo privažiavęs su VW Transporter autobusiuku prie S. T. sustabdyto vilkiko ir jokių nurodymų nedavė, tačiau pats S. T. neminėjo, kad prie jo buvo privažiavęs kolega S. Z.. Apylinkės teismas liudytojų S. T. ir S. Z. parodymus, atsižvelgdamas į jų prieštaringumą ir aplinkybę, kad S. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, įvykio metu ėjo analogiškas pareigas kaip ir S. T., todėl neturėjo jokių įgaliojimų duoti kitam vairuotojui nurodymus „nesisverti“, vertino kaip aiškiai neteisingus ir prieštaraujančius nustatytoms bylos aplinkybėms, galimai siekiant padėti jų tiesioginiam darbdaviui I. S. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jais nesirėmė ir atmetė kaip nepatikimus. Tuo tarpu pareigūnų parodymus, atsižvelgdamas į jų logiškumą, išsamumą, nuoseklumą, nenustačius jokių pagrindų, dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti melagingas aplinkybes ar nepagrįstai apkalbėti I. S., teismas laikė patikimais ir pagrindžiančiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
18. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas byloje atliko išsamų įrodymų vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju I. S. buvo įvykio vietoje, t. y. jis automobiliu atvyko prie sustabdyto krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo įmonės vairuotojas S. T., ir tiesiogiai minėtam transporto priemonės vairuotojui davė nurodymą nevažiuoti svertis ant svarstyklių, sąmoningai tokiais savo veiksmais siekdamas, jog vairuotojas atsisakytų pasverti įmonei priklausantį transporto priemonių junginį ir taip kliudytų kontroliuojantiems pareigūnams pasverti transporto priemonę ar jų junginį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais ir vidiniu įsitikinimu, motyvuotai konstatavo, kad I. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ir atsakingas asmuo įmonei vykdant krovinio vežimą savo sąskaita, ne tik neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirbantis vairuotojas vykdytų valstybės pareigūnų teisėtus ir privalomus nurodymus važiuoti pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį, bet ir tiesiogiai pats nurodė vairuotojui, kad neleidžia jam važiuoti ant svarstyklių, tokiu būdu nesudarė galimybių ir sąlygų transporto priemonės pasvėrimui, todėl jo veika atitinka ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
19. Kaip jau minėta, I. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, taip pat pagal Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalį turėdamas teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam vairuotojo darbo procesui, tiek ir jo daliai, organizuodamas krovinio vežimą nenustatė tinkamų techninių organizacinių priemonių, kad jam pavaldus vairuotojas S. T. vykdytų Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus V. Aliuko reikalavimą pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Pasak Pareiškėjo, kadangi nei Institucijos nutarime, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokiame teisės akte numatytos atitinkamos techninės organizacinės priemonės ir kokio teisės akto reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį patrauktas I. S., buvo pažeista asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir galimybė tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu. Šiuo atveju sutiktina su Institucijos pozicija, kad parinkti konkrečias technines ir organizacines priemones, užtikrinančias, kad įmonės darbuotojai krovinių vežimo veikloje laikytųsi teisės aktų ir vykdytų teisėtus pareigūnų nurodymus, yra įmonės vadovo (arba kito atsakingo asmens) kompetencija ir pareiga - tai iš esmės patenka į Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto apimtį (bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą), todėl nėra pagrindo jų numatyti atskirame teisės akte. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nekvestionuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai buvo supažindinti su pareiginiais nuostatais ir instruktuoti, t. y. neneigiama, kad buvo imtasi organizacinių techninių priemonių vairuotojus informuoti apie tinkamą jų pareigų vykdymą, tačiau įmonės vadovui inkriminuota veika, susijusi su tuo, kad nebuvo imtasi tinkamų organizacinių techninių priemonių, kad vairuotojai savo veikloje vykdytų teisės aktų reikalavimus. Taigi, šiuo atveju svarbus atitinkamų priemonių, kurių ėmėsi bendrovės vadovas, tinkamumo ir pakankamumo aspektas. Nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad I. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tiesiogiai žodžiu nurodė vairuotojui S. T. nesisverti ir vairuotojas atsisakė vykdyti teisėtą valstybės įgaliotų pareigūnų nurodymą pasverti vairuotą transporto priemonių junginį, akivaizdu, kad I. S. tokiais savo veiksmais ne tik tiesiogiai įtakojo jam pavaldaus vairuotojo neteisėtą elgesį, bet tokiu būdu formavo ydingą jo vadovaujamos įmonės praktiką. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad I. S. nesiėmė tinkamų organizacinių techninių priemonių, kad vairuotojas S. T. vykdytų teisėtus Lietuvos transporto saugos administracijos nurodymus pasverti transporto priemonių junginį, kas jam ir buvo inkriminuota Institucijos nutarime. Beje, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. S. buvo inkriminuota viena iš ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytų alternatyvių veikų – sąlygų patikrinti transporto priemonės junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas, pasireiškęs tuo, kad dėl jo tiesioginių žodinių nurodymų nesisverti vairuotojui S. T., pastarasis atsisakė vykdyti teisėtą valstybės įgaliotų pareigūnų nurodymą – pasverti vairuotą transporto priemonių junginį. Institucijos nutarime aiškiai pateikta teisės akto, kurio reikalavimai tokiais veiksmais buvo pažeisti, nuoroda – Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalis. Pastarojoje teisės normoje įtvirtinta eismo dalyvių pareiga vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose. Kadangi I. S. vairuotojui S. T. davė nurodymą nevykdyti teisėtų pareigūnų nurodymų pasverti transporto priemonių junginį, o I. S. pavaldus S. T. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, abu pažeidė pastarąją teisės normą, todėl abu pagrįstai buvo nubausti pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. S. nuo pat administracinės teisenos pradžios buvo tinkamai informuotas, kokių administracinių nusižengimų padarymu yra kaltinamas ir turėjo visas galimybes realizuoti savo teisę į gynybą.
20. 2024 m. kovo 13 d. teismo posėdžio Panevėžio apygardos teisme metu Pareiškėjas pateikė prašymą dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų 1512,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisimo jo atstovaujamam administracinėn atsakomybėn patrauktam I. S.. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas ANK neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (iš lot. klb. – su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 106 straipsnio (Advokato darbo apmokėjimas) 1 dalyje nurodyta, kad kai nuteistajam (nagrinėjamu atveju – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnis nenumato galimybės nuteistajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad I. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama galioti, taigi, administracinio nusižengimo teisena I. S. atžvilgiu nėra nutraukiama. Dėl to nėra pagrindo spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.
21. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nemato pagrindo Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracine tvarka nubausto I. S. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.