Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1956-553/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
2A-1956-553/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04913-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Atsakovas
I. K.
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Trečiasis asmuo
UAB „Vilko pėda“
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1956-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04913-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2, 116.1, 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, trečiasis asmuo UAB „Vilko pėda“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. K. reikalaudamas: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo faktiškai susiklosčiusius nuomos santykius dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2) iškeldinti atsakovą I. K. su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; 3) priteisti iš atsakovo I. K. 2 344,02 Lt už buto nuomą bei 146,61 Lt dydžio delspinigius, iš viso – 2 490,63 Lt, ieškovo naudai; 4) priteisti iš atsakovo I. K. 3 407,24 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ieškovo naudai; 5) priteisti iš atsakovo I. K. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio Vilniaus (duomenys neskelbtini), savininkė. Savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir ginčo butą. 2007-05-31 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N07/0285 pagrindu butas buvo išnuomotas S. K.. Minėtos sutarties pagrindu nuomininkės S. K. šeimos nariui, atsakovui – I. K., buvo suteikta teisė gyventi šiame bute. 2008-05-03 S. K. mirė. Bute liko gyventi atsakovas I. K.. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.602 straipsniu, atsakovas per 2 mėnesius nuo S. K. mirties galėjo kreiptis į ieškovą dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau nesikreipė, todėl laikoma, kad 2007-05-31 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0285, pasirašyta su S. K. yra nutrūkusi jai mirus, o po jos mirties su I. K. susiklostė nuomos faktiniai santykiai, kadangi atsakovas minėtame bute ir toliau gyveno, juo naudojosi, nuo 1995-06-22 deklaravo jame savo gyvenamąją vietą bei kelis kartus mokėjo už buto nuomą ir šiais savo veiksmais pripažino nuomos santykius. Nuomininkui nevykdant pareigos mokėti už buto nuomą, CK 6.611 straipsnis suteikia teisę iškeldinti nuomininką iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2011-04-30 susidariusi skola už gyvenamųjų patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-04-30 sudarė 2 344,02 Lt bei 146,61 Lt dydžio delspinigiai, iš viso – 2 490,63 Lt. Atsakovo skola ieškovui už UAB „Vilniaus energija“ teiktą šilumos energiją ir karštą vandenį yra 3 407,24 Lt. Atsakovas taip pat yra įsiskolinęs UAB „Vilko pėda“ 1 359,78 Lt už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2011-04-30 (b. l. 2-8).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė iš dalies ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra skolingas ieškovui už naudojimąsi butu. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad butas kuriame gyvena yra privatizuotas ir už jo nuomą mokėti nereikia. Su juo nuomos sutartis dėl būsto nuomos nebuvo sudaryta, todėl tikrosios padėties nežinojo. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų jis ne kartą lankėsi atsakovo name ir žinojo, kad pagrindinė buto nuomininkė mirusi, tačiau vis tiek jai siuntė pranešimus, bet ne atsakovui. Atsakovas panešimų siuntimo laikotarpyje nebuvo namie, todėl nieko ir negavo. Be to yra patyręs sunkią traumą, komplikuotą kojos lūžį ir jo keldinimas tikrai nėra galimas ir nėra būtinas. Atsakovas ginčijo savo pareigą atsiskaityti su ieškovu už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Atsakovas nurodė, kad yra invalidas, be darbo ir šiai dienai jam yra sunku apmokėti šias skolas. Iškeldinimas iš būsto būtų nesąžiningas jo atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias gana svarbias aplinkybes ir šiuo metu Lietuvoje esantį sunkmetį patikslinta ir rašytiniais dokumentais patvirtinta skola turėtų būti atidėta ir išdėstyta trejiems metams, kas būdų teisinga ir sąžininga, o reikalavimas iškeldinti turėtų būti atmestas (b. l. 71-72).

Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašo jį tenkinti (b. l. 75-76).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-22 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir nutraukti faktiškai susiklosčiusius nuomos santykius tarp ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovo I. K. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovą I. K. su jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovo I. K. 2 344,02 Lt už buto nuomą bei 146,61 Lt delspinigius, iš viso – 2 490,63 Lt, ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai, priteisti iš atsakovo I. K. 3 407,24 Lt skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ieškovo naudai, priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 897,87) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad su atsakovo motina S. K. 2007-05-31 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (b. l. 9, 14). Nuomininkės sūnus atsakovas I. K. 1995-06-22 deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute (b. l. 26). Mirus buto nuomininkei, atsakovo motinai, jis neinformavo apie tai nei ieškovo, nei Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau liko gyventi nuomojamame bute, naudodamasis visomis teikiamomis paslaugomis. Vadovaujantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turėjo pareigą mokėti mokesčius už buto nuomą bei mokesčius už teiktas paslaugas butui. Teisme atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas linkęs ginčą baigti taikiai ir sumokėti ieškovui susidariusį įsiskolinimą. Atsakovo atstovo teigimu, skolą ieškovui atsakovas sumokėtų per pusę metų, nes gauna pajamas – invalidumo pensiją. Ieškovo atstovė su tokiais teiginiais nesutiko ir prašė teismo atsakovą iškeldinti. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo buto nuomininkams ieškovas siuntė 2009-12-18, 2010-06-09, 2010-10-14, 2011-01-10 raštus (b. l. 28-31) apie įsiskolinimo padengimą, tačiau ten gyvenantis atsakovas į juos nereagavo, skolos nesumokėjo, nesikreipė į ieškovą dėl klausimo sprendimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas sąmoningai vengė vykdyti savo prievolę – mokėti už nuomojamą butą bei komunalines paslaugas. Atsakovui nemokant už buto nuomą bei komunalines paslaugas, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komitetas 2011-01-25 posėdyje nusprendė pritarti dėl I. K. iškeldinimo iš socialinio būsto adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojant, esant prašymui, apgyvendinti atsakovą Nakvynės namuose (b. l. 27). Atsakovo skola yra pagrįsta ieškovo teikiamais paskaičiavimais (b. l. 19-24), kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, juolab, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, atsakovo atstovas ir neginčija susidariusios skolos ar jos dydžio. Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kadangi nustatyta, jog atsakovas, po motinos mirties, nemokėjo ieškovui nei buto nuompinigių, nei mokesčio už paslaugas, pastarasis pagrįstai pareiškė ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo bei skolos priteisimo (b. l. 111-114).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas I. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą pakeisti: sprendimo dalį dėl atsakovo iškeldinimo panaikinti, priteistą teismo skolą išdėstyti trims metams, mokant lygiomis dalimis, kitą sprendimo dalį palikti galioti. Nurodo, kad sutinka su priteista skola. Tačiau teismas pasielgė neteisingai iškeldindamas atsakovą. Apeliacinio skundo argumentai sutampa su atsiliepimo argumentais, todėl jei nebekartojami (b. l. 117).

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas vengia ir ateityje vengs tinkamai vykdyti savo prievolę reguliariai, sutartu ar nustatytu laiku mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Socialinio būsto paskirtis apgyvendinti šiame būste teisę į tokio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimą, tačiau teisė apsigyventi socialiniame būste nėra siejama su neatlygintinu gyvenimu jame. Be to, nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjimas laikytinas piktnaudžiavimu teise į socialinį būstą (b. l. 125-126).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies dėl skolos už buto nuomą, šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo iš atsakovo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apelianto argumentų, susijusių su teismo sprendimu iškeldinti atsakovą iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos, bei apelianto prašymo išdėstyti priteistą skolą trejiems metams.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp atsakovo ir ieškovo faktiškai susiklostė socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Byloje nustatyta ir apeliantas to neginčija, kad apelianto skola už 1 metų ir 9 mėnesių buto nuomą (laikotarpis nuo 2009-08-01 iki 2011-04-30) sudaro 2 490,63 Lt (2 344,02 Lt skola bei 146,61 Lt delspinigiai), o skola už laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2011-05-31 teiktą šilumos energiją ir karštą vandenį sudaro 3 407,24 Lt. Byloje taip pat nustatyta ir apeliantas to neginčija, kad ginčo buto nuomininkams ieškovas siuntė 2009-12-18, 2010-06-09, 2010-10-14, 2011-01-10 raštus (b. l. 28-31) apie įsiskolinimo padengimą, tačiau ginčo bute gyvenantis atsakovas į juos nereagavo, skolos nesumokėjo, nesikreipė į ieškovą dėl klausimo sprendimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis sumokėjo bent dalį susidariusios skolos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 konstatavo, jog nustatęs pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39 – 6.40 straipsniai). Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas su ieškovu nėra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, atsakovas įsiskolinęs ieškovui už beveik 2 metus teiktas paslaugas, ieškovas ne kartą informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą, atsakovas niekada nesikreipė į ieškovą su prašymu atidėti ar išdėstyti susidariusį įsiskolinimą. Apelianto teiginys, kad teismas neįgalų asmenį „išmetė“ į gatvę, nesudaro pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantas teismui nepateikė įrodymų, jog dėl sveikatos būklės jam būtų suteikta teisė gyventi ginčo bute. Vien ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis yra neįgalus, nesudaro pagrindo spręsti, kad vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, jis įgyja teisę į valstybės paramą išsinuomoti ginčo butą. Be to, pastebėtina, kad aplinkybė, jog neįgalus asmuo išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo reglamentavimą socialinės paslaugos teikiamos ne tik tam tikrų socialinių sunkumų turinčiam asmeniui, bet ir dėl amžiaus ar neįgalumo negalinčiam savarankiškai rūpintis ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrąsias, tiek specialiąsias socialines paslaugas, užtikrina tokiam asmeniui saugią ir sveiką aplinką, atitinkamą pagalbą, suderintą su jo priežiūra, nuolatinę slaugą ir kt., tačiau nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos socialinės paslaugos, kurios yra teikiamos derinant jas su socialinio būsto suteikimu (Socialinių paslaugų įstatymo 4 straipsnio 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, pagrįstą bei proporcingumo ir sąžiningumo principams neprieštaraujantį sprendimą iškeldinti atsakovą iš ieškovo patikėjimo teise valdomo socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl apelianto prašymo išdėstyti priteistą skolą trims metams, mokant lygiomis dalimis, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės A. S. pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bylos Nr. 3K-3-1113/2001). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas nuo 2011-01-01 iki 2012-01-18 Lietuvoje niekur oficialiai nedirba, nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 120). Apeliacinės instancijos teismas neturi informacijos, kad minėti duomenys būtų pasikeitę, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto turtinė padėtis beveik du metus (t. y. 1 metai iki skundžiamo teismo sprendimo ir 1 metai po to) išlieka tokia pati ir ji nėra laikina. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į apelianto atstovo advokato I. M. paaiškinimus 2011-09-15 teismo posėdžio metu, kad atsakovas (apeliantas) susidariusią skolą galėtų sumokėti per pusę metų. Prie apeliacinio skundo atsakovas nepridėjo jokių jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi informacijos apie realias atsakovo pajamas ir išlaidas. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas užtikrins tokio sprendimo tinkamą įvykdymą. Teismas pažymi, kad nuo sprendimo priėmimo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo praėjo beveik vieneri metai, tačiau atsakovas įrodymų apie neginčijamos skolos sumokėjimą teismui nepateikė. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas dėl priteistos skolos išdėstymo yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nepažeidžia nei CPK 284 straipsnio nuostatų, nei CPK 3 ir 17 straipsniuose numatytų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principų.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino į bylą ginčo šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto I. K. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Apelianto I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Andrius IgnotasLiuda Uckienė