Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Init“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo A. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2012-08-24 nurodymu „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-3018(2.13) (toliau – ir Nurodymas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADATĮ) 41 str. 5 p., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-25 nutarimu Nr. 1156, 15.2 p., nurodė pareiškėjai pakeisti tipinės sutarties dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo formą ir joje atsisakyti asmens kodo, kaip privalomo nurodyti asmens duomenis (1 p.); suderinti užsakymo formos nuostatas su ADATĮ 24 str. 2 d. reikalavimais (2 p.); sudaryti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinamą galimybę duomenų subjektams išreikšti nesutikimą dėl jų asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais (3 p.).

Pagrįsdama nesutikimo su priimtu Nurodymu argumentus nurodė, kad Nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad tarp UAB „Init“ (anksčiau buvusi UAB „Vinita“) ir A. K. sutartiniai santykiai buvo nuo 2004-08-03, kai buvo sudaryta sutartis dėl Vilniaus miesto eterinių TV programų retransliavimo ir suteikta galimybė papildomai žiūrėti palydovines programas. Pažymėjo, kad A. K. asmens duomenys pareiškėjai buvo žinomi dar nuo 2004-08-03, nes pastarasis sudarydamas sutartį savo noru nurodė savo asmens duomenis. Ginčo tarp UAB „Vinita“ ir A. K. dėl 2004-08-03 sutartyje duomenų nurodymo nebuvo. A. K., 2011-09-19 sudarydamas elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį, vėl savo noru paslaugų teikėjui nurodė savo asmens duomenis, todėl atsižvelgiant į tai, kad A. K. asmens duomenis savo noru buvo nurodęs dar 2004 metais ir dėl to nekilo joks ginčas, prieštaravo Inspekcijos išvadai, jog nebuvo šio asmens sutikimo dėl jo asmens duomenų naudojimo sutartyje bei užsakymo formoje. Taip pat pažymėjo, kad ginčo situaciją vertinant ADTAĮ kontekste, nebuvo pagrindo abejoti A. K. valia, nes valią pateikti asmens duomenis jis išreiškė ne vieną kartą, be to, jokio ginčo prieš tai nebuvo kilusio. O nusiskundimas, išreikštas po aštuonerių metų, šiuo atveju negali būti laikomas sąžiningu.

Nesutinka su Nurodymo išvada dėl tipinės sutarties pakeitimo, joje atsisakant asmens kodo, pažymėjo, kad ši atsakovės išvada tiesiogiai prieštarauja ADATĮ 5 str. 1 d. 2 p. nuostatai bei kartu pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes, įgyvendinus šią nuostatą, būtų apsunkintas sutarčių vykdymas, kadangi asmenų su vienodomis pavardėmis ir vardais yra ne vienas, todėl asmens kodas šiuo atveju yra pagrindinis sutarties šalies identifikuojamasis požymis; prieš pradedant teikti kabelinės televizijos ar interneto paslaugas būtina įsitikinti, kad prašantis įvesti įvadus asmuo yra nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo, o tam taip pat yra reikalingas asmens kodas, nes kitu atveju susidarytų situacija, kai įvadai būtų pakloti ir paslauga suteikta asmeniui, nesančiam sutarties šalimi; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja telekomunikacinę įrangą įrengia bei paslaugas pradeda teikti avansu, t. y. be išankstinio apmokėjimo, asmens kodas yra reikalingas tuo atveju, jei asmuo vengtų apmokėti paslaugas, nes skolos išieškojimas iš asmens nežinant jo asmens kodo būtų labai apsunkintas.

Atkreipė dėmesį, kad duomenys apie asmens kodą yra privalomi pateikti ir kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo bei teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt. atvejais, todėl įgyvendinant Nurodymo reikalavimus būtų apsunkinta pareiškėjos teisė savo interesus ginti ir teismine tvarka.

Apibendrindama nurodė, kad sistemiškai vertinant ADATĮ 5 str. 1 d. 6 p. ir 5 str. 1 d. 2 p. nuostatas, akivaizdu, jog asmens kodo nurodymas sutartyje ir užsakyme neprieštarauja ADATĮ nuostatoms.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog neatitinka tikrovės Inspekcijos išvada, kad nebuvo A. K. sutikimo dėl jo asmens kodo naudojimo sutartyje bei užsakymo formoje, nurodė, kad iš faktinių aplinkybių buvo nustatyta, kad pareiškėja Inspekcijai pateikė pageidaujamų paslaugų užsakymo užpildytą formą, kurioje jau buvo nurodytas trečiojo suinteresuoto asmens kodas. Taip pat buvo nustatyta, kad A. K. nesutikus, kad būtų rašomas jo asmens kodas, įmonės darbuotojas jam paaiškino, kad tai yra standartinė sutartis ir jis neturintis įgaliojimų nieko keisti. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjos teigimu, ji turėjo A. K. sutikimą dėl asmens kodo naudojimo, nes asmuo savo valia pasirašė sutartį bei užsakymo formą, o A. K. vienareikšmiškai išreiškus nesutikimą, asmens kodas nebūtų nurodytas.

Pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ (95/46/EB) 29 str. duomenų apsaugos darbo grupė Nuomonėje 15/2011 dėl sąvokos „sutikimas“ apibrėžties nurodė, kad „Sutikimas galioja tik tuomet, jei duomenų subjektas gali iš tikrųjų pasirinkti, ir nesutikimo atveju nekyla apgaulės, bauginimo, prievartos ar reikšmingų neigiamų padarinių grėsmės. Jei sutikimo padariniai kenkia asmenų pasirinkimo laisvei, sutikimas nelaikomas savanorišku“. Pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju A. K. sutikimas dėl asmens kodo nurodymo nelaikytinas savanorišku.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog asmens duomenys galėjo būti tvarkomi, nes buvo sudaryta sutartis (ADTAĮ 5 str. 1 d. 2 p.), nurodė, kad ši teisės norma nurodo teisėtus asmens duomenų kriterijus, tačiau sąlygos, kurioms esant duomenų valdytojai gali panaudoti asmens kodą, yra reglamentuotos ADTAĮ 7 str. 2 ir 3 dalyse. Įvertinus tai, kad pareiškėja naudoti asmens kodą leidimo neturėjo, bei tai, kad pareiškėjai ADTAĮ 7 str. 3 d. nesuteikta teisė naudoti asmens duomenis be sutikimo, priėmė pagrįstą išvadą, kad asmens kodas sutartyje ir užsakymo formoje buvo nurodytas neteisėtai.

Atsakovė pareiškėjos argumentus dėl kitos sutarties šalies identifikavimo taip pat laikė nepagrįstais, nes, kaip matyti, asmenys sudarydami sutartį nurodo ne tik asmens kodą, tačiau ir vardą, pavardę, telefono numerį, adresą bei bendrosios atsiskaitymo knygelės numerį, o tai yra pakankami duomenys asmeniui identifikuoti.

Nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais, kad asmens kodas yra reikalingas ir tam, kad teikiant paslaugas būtina įsitikinti, ar prašantis teikti paslaugas asmuo yra nekilnojamojo turto savininkas, nurodė, kad tuo įsitikinti galima ir asmeniui pateikus nuosavybę patvirtinančius dokumentus.

Paneigdama pareiškėjos argumentus, kad, teikiant skundą teismui, kaip būtiną rekvizitą reikia nurodyti asmens kodą, pabrėžė, kad, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 433 str. 1 d., 147 str. 5 d., asmens kodą būtina nurodyti tuo atveju, jei jis yra žinomas.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog užsakymo forma neprieštarauja ADTAĮ 24 str. 2 d. reikalavimams, pažymėjo, kad užsakymo formos nuostata dėl sutikimo, kad pareiškėja prireikus galės kreiptis į valstybines ir / ar privačias organizacijas dėl duomenų apie asmenį gavimo, yra nedetalizuota, kokiu tikslu, iš kokių institucijų ir kokius duomenis pareiškėja ketina rinkti apie asmenį, todėl dėl šios priežasties buvo pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėja užsakymo formoje įtraukdama šią nuostatą pažeidė ADTAĮ 24 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir 2012-08-24 priėmė nurodymą pareiškėjai UAB „Init“ (b. l. 7):

1. Pakeisti tipinės sutarties dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo formą ir joje atsisakyti asmens kodo kaip privalomo nurodyti asmens duomens.

2. Suderinti užsakymo formos nuostatas su LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimais.

3. Sudaryti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinimą galimybę duomenų subjektams išreikšti nesutikimą dėl jų asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais.

Pareiškėja UAB „Init“ nesutinka su 2012-08-24 nurodymu „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. 2R-3018 (2.13) ir prašo jį panaikinti.

Pareiškėja teigia, kad UAB „Init“ turėjo trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą dėl jo asmens kodo naudojimo, kadangi savo valią dėl asmens kodo nurodymo patvirtino pasirašydamas sutartį bei užsakymo formą ir kad jam vienareikšmiškai nesutikus minėtuose dokumentuose asmens kodas nebūtų nurodomas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutiko, kad Sutartyje būtų rašomas asmens kodas ir kad įmonės darbuotojas išaiškino, kad tai yra standartinė tipinė sutartis ir jis neturi įgaliojimų joje nieko keisti.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804; 2011, Nr. 65-3046) 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, kai asmens kodą naudoti draudžiama.

ADTĮ 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik jeigu tokia teisė yra nustatyta šiame ir kituose įstatymuose; atliekant mokslinį arba statistinį tyrimą šio įstatymo 12 ir 13 straipsniuose nustatytais atvejais; valstybės, žinybiniuose registruose, jeigu jie yra įteisinti Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka, ir informacinėse sistemose, jeigu jos yra įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka; juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje. Šiame Įstatyme nurodyti juridiniai asmenys asmens kodą gali naudoti tik tuo tikslu, kuriuo jis buvo gautas, ir tik tais atvejais, kai tai yra būtina teisėtam ir apibrėžtam asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti, įstatymų nustatytais atvejais tvarkant įslaptintus duomenis (ADTAĮ 7 str. 3 d. 4 p.).

Inspekcija nurodo, kad sutikimas galioja tik tuomet, jeigu duomenų subjektas gali iš tiktųjų pasirinkti, ir nesutikimo atveju nekyla apgaulės, bauginimo, prievartos ar reikšmingų neigiamų padarinių grėsmės. Jeigu sutikimo padariniai kenkia asmenų pasirinkimo laisvei, sutikimas nelaikomas savanorišku. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ (95/46/EB) 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė (toliau – 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė) Nuomonėje 15/2011 dėl sąvokos „sutikimas“ apibrėžties (skelbta interneto tinklalapyje http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion recommendation/files/2011/wp187_lt.pdf ) (toliau – Nuomonė) pažymėjo, kad „Sutikimas galioja tik tuomet, jeigu duomenų subjektas gali iš tikrųjų pasirinkti, ir nesutikimo atveju nekyla apgaulės, bauginimo, prievartos ar reikšmingų neigiamų padarinių grėsmės. Jeigu sutikimo padariniai kenkia asmenų pasirinkimo laisvei, sutikimas nelaikomas savanorišku“.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pažymėtina, kad asmuo, norėdamas, jog jam būtų teikiamos elektroninių ryšių paslaugos, tiek Sutartyje, tiek užsakymo formoje privalėjo nurodyti asmens kodą, tai yra tipinėje sutarties formoje vienas iš privalomų pateikti asmens duomenų yra asmens kodas, todėl Inspekcija pagrįstai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju trečiojo suinteresuoto asmens sutikimas dėl jo asmens kodo naudojimo nelaikytinas savanorišku, vadinasi, UAB „Vinita“ (UAB „Init“) jo asmens kodą naudojo neturėdama duomenų subjekto (trečiojo suinteresuoto asmens) sutikimo.

Pažymėtina, kad įmonei vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsnio 3 dalimi nesuteikiama teisė naudoti asmens kodą be asmens sutikimo. Inspekcija priėjo prie pagrįstos išvados, kad UAB „Vinita“ (UAB „Init“) trečiojo suinteresuoto asmens kodą naudojo, taip pat Sutartyje bei užsakymo formoje nurodė neteisėtai.

Pareiškėja skunde nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo davė sutikimą tvarkyti savo asmens duomenis, pats nurodydamas savo asmens kodą tiek 2004-08-03, tiek 2011-09-19 sutartyse (tai yra duomenų subjektas davė sutikimą). Asmens duomenys galėjo būti tvarkomi, nes buvo sudaryta ir vykdoma sutartis (ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagrįsti Inspekcijos atsiliepimo į skundą argumentai, kad ADTAĮ 5 straipsnis nustato asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, tačiau konkrečios sąlygos, kurioms esant duomenų valdytojai gali panaudoti asmens kodą, yra reglamentuotos ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

ADATĮ 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, kai asmens kodą naudoti draudžiama. Jau minėta, kad ADTAĮ 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik jeigu tokia teisė yra nustatyta šiame ir kituose įstatymuose ir t. t.; atliekant mokslinį arba statistinį tyrimą šio įstatymo 12 ir 13 straipsniuose nustatytais atvejais; valstybės žinybiniuose registruose, jeigu jie yra įteisinti Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka, ir informacinėse sistemose, jeigu jos yra įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka; juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje. Įstatyme nurodyti juridiniai asmenys asmens kodą gali naudoti tik tuo tikslu, kuriuo jis buvo gautas, ir tik tais atvejais, kai tai yra būtina teisėtam ir apibrėžtam asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti; įstatymų nustatytais atvejais tvarkant įslaptintus duomenis.

Pažymėtina, kad ADTAĮ 7 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį ir išimtinį atvejų sąrašą, kai asmens kodą galima panaudoti be duomenų subjekto sutikimo. Pareiškėja sutikimo naudoti trečiojo asmens kodą neturėjo, o įmonei vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsnio 3 dalimi nesuteikiama teisė naudoti asmens kodą be asmens sutikimo.

Inspekcija nustatė, kad užsakymo formoje yra nurodyta nuostata „Sutinku, kad UAB „Vinita“ prireikus kreiptųsi į valstybinės ir/ar privačias organizacija (įmone, įstaigas, institucijas) dėl informacijos apie mane gavimo“ (b. l. 12).

ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad duomenų valdytojas, kuris asmens duomenis gauna ne iš duomenų subjekto, privalo apie tai informuoti duomenų subjektą pradėdamas tvarkyti asmens duomenis. Šiuo atveju duomenų valdytojas privalo duomenų subjektui suteikti šią informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi): 1) savo (duomenų valdytojo) ir savo atstovo, jeigu šis yra, tapatybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra fizinis asmuo) arba nurodyti pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinę (jeigu duomenų valdytojas ar jo atstovas yra juridinis asmuo); 2) kokiais tikslais tvarkomi ar ketinami tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenys; 3) kitą papildomą informaciją (iš kokių šaltinių ir kokie duomenų subjekto asmens duomenys renkami ar ketinami rinkti; kam ir kokias tikslais teikiami duomenų subjekto asmens duomenys; apie duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo duomenis), kiek jos reikia, kad būtų užtikrintas teisingas asmens duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių.

Pažymima, kad atsižvelgusi į tai, kad nurodyta užsakymo formos nuostata („Sutinku, kad UAB „Vinita“ (UAB „Init“) prireikus kreiptųsi į valstybines ir / ar privačias organizacijas (įmones, įstaigas, institucijas) dėl informacijos apie mane gavimo“) nedetalizuoja, kokiu tikslu, iš kokių šaltinių ir kokius konkrečiai asmens duomenis UAB „Vinita“ (UAB „Init“) ketina rinkti, Inspekcija priėjo prie pagrįstos išvados, kad UAB „Vinita“ (UAB „Init“) įtvirtindama minėtą nuostatą užsakymo formoje pažeidė ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjos teigimu, užsakymo forma neprieštarauja ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nes trečiojo asmens informacija apie duomenų valdytoją, jo asmens kodą ir buveinę buvo pateikta sudarytoje sutartyje. Taip pat trečiajam asmeniui buvo išaiškinta, kad jo asmens kodas yra reikalingas, siekiant identifikuoti asmenį, sudarant sutartį bei užtikrinant šios sutarties vykdymą.

Atsakant į tai, nurodytina, kad 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė minėtoje Nuomonėje pažymėjo, kad „Sutikimas turi būti duotas dėl įvairių aiškiai nustatytų tvarkymo aspektų. Visų pirma šie aspektai apima tai, kokie duomenys tvarkomi ir kokias tikslais. Kad sutikimas galiotų, jis turi būti konkretus. Kitaip tariant bendras sutikimas nenurodant konkretaus duomenų tvarkymo tikslo nėra tinkamas. Kad būtų konkretus, sutikimas turi būti suprantamas, turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyta duomenų tvarkymo aprėptis ir padariniai. Jis negali būti tvarkomas neapibrėžtai tvarkymo veiklai“.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis darytina išvada, kad UAB „Vinita“ (UAB „Init“), įtvirtindama minėtą nuostatą užsakymo formoje, pažeidė ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalį, todėl įmonei pagrįstai buvo paskirtas nurodymas suderinti užsakymo formos nuostatas su ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kokią informaciją duomenų valdytojas privalo suteikti duomenų subjektui, kurio asmens duomenis renka tiesiogiai iš jo, pažeidimas nustatytas nebuvo.

Inspekcija taip pat nustatė, kad užsakymo formoje yra įtvirtinta nuostata, kuria vadovaudamasis asmuo sutinka, kad jo nurodytu telefono numeriu, gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu būtų pateikiami UAB „Vinita“ (UAB „Init“) bei bendri su partneriais reklaminiai pasiūlymai.

ADATĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenų valdytojas privalo sudaryti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinamą galimybę duomenų subjektui išreikšti sutikimą ar nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais.

Pažymėtina, kad asmuo, pasirašydamas užsakymo formą, automatiškai išreiškia sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais. Kadangi anksčiau nurodyta užsakymo formos nuostata asmeniui nesuteikiama teisė atsisakyti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų, Inspekcija priėjo prie pagrįstos išvados, kad UAB „Vinita“ (UAB „Init“), įtvirtinusi minėtą nuostatą užsakymo formoje, pažeidė ADTAĮ 14 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėja skunde nurodė, kad nenurodant asmens kodo paslaugų teikimo sutartyse nukentėtų sutarčių vykdymas bei paslaugų teikėjo interesai. UAB „Init“, priimdama užsakymą bei sudarydama sutartį, pirmiausia turi identifikuoti kitą sutarties šalį. Asmenų su vienodomis pavardėmis ir vardais yra ne vienas, todėl asmens kodas yra pagrindinis šalį identifikuojantis požymis. Atsakydama į šį pareiškėjos argumentą Inspekcija atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys, sudarantys sutartis su UAB „Vinita“ (UAB „Init“), sutartyse nurodo ne tik savo vardą, pavardę, bet ir telefono numerį, adresą bei bendrosios atsiskaitymo knygelės numerį. Remiantis šių asmens duomenų visetu, asmenį galima vienareikšmiškai identifikuoti ir tam nėra būtina naudoti asmens kodą.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad UAB „Init“ prieš pradėdama teikti kabelinės televizijos ar interneto paslaugas turi pakloti savo kabelius paslaugos gavėjo (vartotojo) nurodytame būste. UAB „Init“ yra būtina įsitikinti, kad prašantis įvesti įvadus asmuo yra nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo, o tam reikalingas asmens kodas. Teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos atsiliepimo į skundą argumentais, kad asmeniui, nurodžius ne savo adresą sutartyje, tenka atsakomybė, tai yra, jeigu paslauga bus įvesta trečiajam asmeniui, UAB „Init“ įgyja teisę iš tokio asmens išsiieškoti patirtus nuostolius. Įsitikinti, kad prašantis įvesti įvadus asmuo yra teisėtas nekilnojamojo turto valdytojas, galima vietoje, prieš klojant kabelius, asmeniui pateikus nuosavybę patvirtinančius dokumentus ir, jei reikia, įgaliojimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo su UAB „Vinita“ (UAB „Init“) sudarė ne naują sutartį, poreikio nustatyti kabelių klojimo vietą nebuvo.

Skunde nurodyta, kad UAB „Init“ savo telekomunikacinę įrangą įrengia avansu, neimdama išankstinio apmokėjimo, savo paslaugas taip pat teikia be išankstinio apmokėjimo, todėl asmens kodo nurodymas užsakyme bei sutartyje yra reikalingas tuo atveju, jei kita sutarties šalis vengtų vykdyti sutartį ir sumokėti už gautą įrangą bei suteiktas paslaugas. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo reikia užpildyti specialios formos pareiškimą, kur skolininko asmens kodas yra nurodomas kaip būtinas elementas. Be to, asmens kodas yra būtinas rekvizitas ir teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat kitais atvejais.

CPK (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 433 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi).

CPK 147 straipsnio 5 dalis nustato, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma: asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas).

Atsižvelgiant į šias CPK nuostatas, kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, asmens kodas teismui pateikti nėra privalomas. Taigi anksčiau nurodyti pareiškėjos argumentai dėl būtinybės naudoti asmens kodą atmestini kaip nepagrįsti.

Netenkindamas pareiškėjos skundą, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys būtų pareiškėjos perduoti pašaliniams, nesuinteresuotiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Init“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.