Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teisme posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui D. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (31-32 b. l.), kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą dukrai iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį atitinka mažamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Iš santuokos liudijimo (16, 17 b. l.), gimimo liudijimo (9 b. l.) matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra G. Š..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, vienas iš tokių atvejų – kai sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. 2015 m. balandžio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą realia penkerių metų laisvės atėmimo bausme (51-63 b. l.). Taigi, atsakovas nuteistas už tyčinių, smurtinių nusikaltimų padarymą, atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę galutinai, jiems išsaugoti šeimą nėra galimybės, todėl jų santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, nurodydama, kad jos dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga 400 Eur suma, jokių įrodymų, pagrindžiančių tokią sumą, nepateikė. Ji pati niekur nedirba, gauna socialinę pašalpą (71 b. l.), atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, kad abiejų tėvų išlaikymo galimybės yra ribotos, be to, šalių dukrai šiuo metu yra tik dveji metai amžiaus, todėl darytina išvada, kad ieškovė vaiko išlaikymui iš atsakovo reikalauja per didelių periodinių išmokų 200 Eur kas mėnesį). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nutrūkus šalių bendram gyvenimui, nuo 2014 m. sausio 16 d. dukra rūpinasi, augina ir auklėja viena ieškovė. Ji suteikia vaikui būstą, rūpinasi namų buitimi, gamina jai valgyti, perka rūbus ir pan., kas neabejotinai reikalauja ne tik piniginių lėšų, bet fizinės energijos, laiko sąnaudų, kas neabejotinai vertinama sprendžiant vaiko išlaikymo klausimus. Priteisus pernelyg mažą išlaikymą iš atsakovo, iš esmės vaiko išlaikymo pareiga būtų perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas – jaunas, darbingas, duomenų apie kitus išlaikytinius jis nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 150 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką, tokiu būdu kas mėnesį šalių vaikui tektų 300 Eur suma (iš kiekvieno tėvo po 150 Eur), kuri yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, susirgus – medikamentams.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, ši diena laikytina ieškinio pareiškimo diena – 2016 m. gegužės 13 d.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (31-32 b. l.), šalių nepilnametė dukra G. Š. gyvena su savo mama - ieškove G. Š., ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, aplinkybių, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas ar vaikui nesugebėtų sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų, nenustatyta, todėl šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką nei vienas iš sutuoktinių nepareiškė, todėl tokia tvarka nenustatoma.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų (11, 12 b. l.) matyti, kad šalys gyvendami santuokoje turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir būtų dalintinas tarp sutuoktinių, neįgijo. Duomenų apie šalių kreditorius nepateikta, turtinių pretenzijų vienas kitam sutuoktiniai nereiškia.

Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį iš esmės patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 14 p.), priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 41 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (150x12x3%=54) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 5,17 Eur (1 b. l.), taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (13-15 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (70 b. l.), šioje byloje yra 116,52 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.60 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 435, tarp D. Š., a. k. ((duomenys neskelbtini), ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę Š. pavardę.

Nepilnametės dukters G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. gegužės 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-680-446/2016, panaikinti, laikiną išlaikymą G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), nutraukti, lėšas, išieškotas ir sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.

Nustatyti, kad vaiko G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. Š. 216,69 Eur (du šimtus šešiolika eurų 69 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 116,52 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 52 euro centus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė