Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui P. V., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas P. V. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (46-49, 66-67, 69, 76-78, 100-102 b. l.). Byloje 2015-08-13 buvo priimta nutartis dėl atsakovo P. V. paieškos. Paieška nedavė rezultatų (45, 55 b. l.), todėl atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jam pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį ir teismo posėdžius viešo paskelbimo būdu. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo užsitęsus bylos procesui dėl atsakovo skelbtos paieškos bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo procese (CPK 376 str., 378 str., 388 str. 2 d.).

Liudytoja O. V. apklausta 2016-01-14 Prienų rajono apylinkės teisme vykdant Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-29 nutartimi duotą pavedimą (82-83, 88, 91-93 b. l.), parodė, kad P. V. yra jos sūnus, šiuo metu sūnus dirba ir gyvena Rusijoje, tikslaus adreso nežino, ten yra vedęs ir turi du sūnus. S. S. buvo sūnaus draugė prieš kokius 5 metus, kartu sūnus ir ieškovė jos žiniomis negyveno. Jai nežinoma, kad jo sūnus su ieškove būtų susilaukę vaikų, tik ieškovė jai sakė, kad ji turi anūką, ar tai jos sūnaus vaikas, nežino, yra mačiusi tą berniuką, bet ar tai jos sūnaus vaikas – nežino. Kai Saida buvo atvažiavusi pas sūnų parodyti vaiką, tai sūnus berniuką priglaudė, paėmė ant rankų, pabučiavo, tai mano, kad tai gali būti ir jo vaikas. Atvežtą vaiką ieškovė pristatė ne kaip E., o kaip G. Vardai neatitinka, nes jų tautoje yra kitokie vardai.

Liudytoja R. L. parodė, kad yra ieškovės draugė, kartu mokėsi vidurinėje mokykloje, ji pažinojo ir atsakovą, kaip S. S. draugą. Jai žinoma, kad ieškovė su atsakovu išsikėlė kartu gyventi į Medelyną, ten kartu gyveno. Ji pas juos su savo draugu lankėsi gal pora kartų prieš 4-5 metus, vieno apsilankymo metu ieškovė jau laukėsi, tuo metu namuosee buvo ir P. V., visi kartu bendravo. P. V. sakė, kad jie kartu laukiasi vaikelio ir vaikelis yra laukiamas. Lankantis vėliau, maždaug po savaitės, santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo pakitę, atrodė normali šeima, kūrė ateities planus, buvo panašu į šeimyninį gyvenimą. Nuotraukoje esantis asmuo yra P. V. Ji lankė jau gimusį vaikelį ir tada sužinojo, kad S. S. ir P. V. išsiskyrė.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė J. S. nurodė, kad atsižvelgiant į neatimamą vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, remiantis byloje surinktais kitais įrodymais, yra pagrindas tenkinti ieškinį, nustatyti tėvystę ir priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo ryšį su motina - nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. 744837 jo motina įrašyta ieškovė S. S. Įrašo apie E. S. tėvą gimimo liudijime nėra (4 b. l.). S. S. ir P. V. susituokę nebuvo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad jos sūnaus E. S. tėvas yra atsakovas P. V..

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Bylos duomenimis atsakovas P. V. gyvena ir dirba užsienio valstybėje (Baltarusijoje ar Rusijoje), tiksli jo gyvenamoji vieta nežinoma, jam procesiniai dokumentai įteikti ir apie posėdžius pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, į posėdžius neatvyko, prašymų teisme negauta. DNR ekspertizės išvada – objektyvus, patikimas tėvystės patvirtinimo ar paneigimo įrodymas, tačiau jo specifika tokia, kad jis gali būti gaunamas tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovo Lietuvoje nėra, jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl skirti byloje DNR ekspertizę ir ją atlikti atsakovui nedalyvaujant nėra galimybės, todėl pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Tai, kad atsakovas P. V. 2010 metais gyveno su ieškove, patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojų R. L. ir O. V. parodymai. Ieškovė S. S. paaiškino, jog su atsakovu P. V. susipažino maždaug prieš 5,5 – 6 metus, susituokė pagal romų papročius, tačiau oficialiai santuoka įregistruota nebuvo, kartu buvo išvykę į Angliją, Šiauliuose apsigyveno išsinuomotame bute, kartu gyveno gal apie metus laiko, per tą laiką ją aplankė jos artimieji, draugė R. L. su draugu. Atsakovas ją paliko jai esant ketvirtą mėnesį nėščiai. Vaiką atsakovas pirmą kartą aplankė kai vaikui buvo vieneri metai, ieškovė sūnų buvo nuvežusi parodyti P. V. ir jo motinai O. V., P. V. iš pradžių vaiko laukė, o po to ją paliko, vaiką nuvežus parodyti, jį bandė paimti, priglausti, tačiau vaikas jo nepažinojo ir bijojo. Tai patvirtino liudytoja O. V., atsakovo motina, parodydama, kad ieškovė buvo jos sūnaus draugė, kelis mėnesius jie bendravo, buvo išvykę į Angliją, po to iš karto išsiskyrė. Ieškovė jai ir jos sūnui buvo atvežusi parodyti savo sūnų E. S., mano, kad gali būti jo sūnaus vaikas, nes nors P. V. jai nieko nepasakojo, nesigyrė, tačiau matė, kaip jis paėmė vaiką ant rankų, priglaudė, jį pabučiavo, matyt, kad pripažino sūnų, tačiau jo vardas buvo ne E., o G. Ieškovė patvirtino, jog čigonų tautybės asmenys turi du vardus: įprastą ir čigonišką, E. S. čigoniškas vardas yra G., kuriuo dažniausiai ji vaiką ir vadina. Liudytoja R. L. patvirtino, kad buvo pas ieškovę namuose nuomojamame bute, kur ieškovė gyveno kartu su atsakovu kaip šeima, ji žinojo, kad ieškovė laukėsi vaiko nuo atsakovo, tai patvirtino ir pats atsakovas, kuris džiaugėsi būsimu vaiku. Pati ieškovė nurodė, jog pranešus atsakovui apie būsimą kūdikį, atsakovas neginčijo, kad yra tėvas, žadėjo susituokti oficialiai, tačiau būnant jai 4 nėštumo mėnesyje išėjo pas kitą moterį. Ji pateikė teismui fotonuotraukas su atsakovo P. V. atvaizdais. Teisme apklausta liudytoja R. L. patvirtino, kad tai atsakovas, tas pats asmuo, su kuriuo kartu gyveno ieškovė. Kad atsakovas P. V. gali būti E. S. tėvas (berniuką vadimo G.), o E. S. gali būti anūkas, neneigė liudytoja O. V., tačiau to tikrai patvirtinti negalėjo. Kad atsakovas P. V. yra E. S. tėvas patvirtina ir pačios ieškovės parodymai, kurie yra logiški, nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus, fotonuotraukas, atsakovo elgesį (neveikimą), sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, įrodytas, todėl nustatytina, kad atsakovas P. V. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (LR CK 3.147 str., 3.148 str.).

Pripažinus atsakovą P. V. nepilnamečio vaiko E. S. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad sūnus E. S. yra keturių metukų amžiaus, darželio nelanko, neturi specialių poreikų, būtiniausios išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro apie 250 Eur, ji pati dar augina kitą sūnų – M. S., gim. (duomenys neskelbtini), visos jos pajamas yra socialinė 190 Eur pašalpa (13 b. l.), todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui per mėnesį po 125 Eur. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui E. S. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 110-115 Eur, vaistams ir vitaminams – 15 Eur, rūbams – 30 Eur, nes sūnus greitai išauga rūbus ir avalynę, būstui – 30 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 10 Eur, lavinimo priemonėms -15 Eur, laisvalaikiui - 30 Eur, kitoms išlaidoms: transporto išlaidoms – 7-8 Eur. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro socialinė išmoka apie 190 Eur (13 b. l.), savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kitų pajamų ir santaupų neturi (12 b. l.), nedirba, jai suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (19, b. l.). Gyvena kartu su dviem mažamečiais vaikais socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), be patogumų, būstas šildomas kietu kuru, kurį taip pat reikia įsigyti. Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui gera valia neteikia, todėl mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą.

Teismo iniciatyva nustatyta, kad atsakovas išvykimo į užsienio valstybę nėra deklaravęs (6 b. l.), Lietuvoje niekur nedirba (32, 51, 52, 55 b. l.), tą aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytoja O. V., nurodydama, jog jos sūnus gyvena Rusijoje (45 b. l.), taip pat Šiaulių apskrities VPK raštas dėl atsakovo paieškos, kur nurodyta, jog atsakovas gyvena Baltarusijoje, Bresto srityje, Baranavichy mieste (45 b. l.), jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (10 b. l.), turi registruotas transporto priemones (11-12 b. l.), apie jo gaunamas pajamas teismui nėra žinoma, Gyventojų registro tarnybos duomenimis nepilnamečių vaikų neturi, nevedęs (6 b. l.), tačiau, pasak liudytojos O. V., kitoje valstybėje yra sukūręs šeimą, turi du sūnus, kitų duomenų apie jo galimą šeimą byloje nėra. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, į posėdžius neatvyko. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą, galimai dirbantis užsienyje, tačiau apie jo pajamas teismui nėra žinoma. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kiekvienas vaikas privalo gauti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius poreikius (tinkamai maitintis, apsirengti ir pan.). Orientaciniu kriterijumi šiuo atveju laikytinas minimalus gyvenimo lygis. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jos auginamo ikimokyklinio amžiaus - keturių metų amžiaus vaiko poreikiai šiuo metu siekia iki 250 Eur per mėnesį. Ieškovė neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi, tačiau jo vardu registruotos keturios transporto priemonės (11 b.l.), apie užsienyje jo turimą turtą ar gaunamas pajamas teismas duomenų neturi. Be to, vien ieškovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai - ieškovės nurodytos šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį (apie 190 Eur, kuriuos sudaro socialinė pašalpa) yra daug mažesnės, negu ji nurodė, kad skiria savo vaiko išlaikymui (kiekvienam šeimos nariui per mėnesį gali būti skiriama tik apie 95 Eur per mėnesį). Nors ieškovė nurodė, jog vaikas turi problemų su sveikata – skundžiasi padidintu nervingumu, lankosi pas gydytojus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad ieškovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė – 100 Eur per mėnesį suma. CK 6.461 str. 2 d. nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Teisės doktrina pripažįsta, kad šis kriterijus turi būti naudojamas ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, jog CK 6.461 straipsnio 2 dalis netaikytina vaiko išlaikymo institutui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Jeigu tėvo (motinos), iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis yra labai sunki, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių ar didelių sveikatos sutrikimų, taigi atitinkamai jam nereikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas yra pajėgus teikti savo sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies ir iš atsakovo P. V. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. S. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2015-07-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, pablogėjus atsakovo turtinei padėčiai, jis galės kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad nuo pat vaiko gimimo atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis tuo metu prisidėjo prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (LR CPK 178 str., 185 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 100 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius), į tai, kad suma yra protinga, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis neįgalumo ir galintis gauti didesnes pajamas, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą ir priteisia išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2015-06-30, skaičiuojant išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį, viso 3600 Eur.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su vaiku ją sieja tvirti ryšiai, ji vaiką augina nuo gimimo ir visą laiką jį augina ir prižiūri viena, atsakovas nuo pat vaiko gimimo matė vaiką tik vieną kartą, su vaiku nebendrauja, neišreiškė noro jo aplankyti, su juo susitikti. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Teismas taip pat mano, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku, nei tėvo.

Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (11-12 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2016-02-09 pažymą Nr. NTP-1539 sudaro 162,12 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, paskyrus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (19-20 b. l.), iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 96 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 307 str., 392 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2015-07-01 iki vaiko pilnametystės ir 3600,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2015-06-30.

Nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo motiną S. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo motinos S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta.

Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 155,91 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus, 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 236,00 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus, 00 centą) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nustatymo įregistravimui.