Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2385-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-19
Bylos Nr.
e1-2385-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05149-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2385-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05149-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymųsi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2020 m. sausio 29 d., apie 19.30 val., šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį E. T. į kairį žandą, dėl ko nukentėjusiajam suklupus bei prisidengus veidą rankomis, ne mažiau 3 kartų rankomis ir kojomis sudavė pastarajam smūgius į galvos sritį, ne mažiau 3 kartų spyrė į pilvo sritį, ne mažiau 2 kartų sudavė į kairės pusės nugaros sritį, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą bei padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. sausio 29 d., apie 19.30 val., būdamas vienas, atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kadangi planavo pirkti alkoholinius gėrimus ir nusipirko 2 butelius vyno „Kagor“. Kai apsipirko ir praėjo pro kasas, jį pasikvietė jo pažįstamas apsaugos darbuotojas S. (jo pavardės nežino), jis kartu su juo nuėjo į apsaugos postą ir S. jam pasiūlė pažiūrėti „filmą“, o būtent parodė kameras, kuriose jis atpažino iš matymo pažįstamą vyrą, toliau J. (Ž.), kuris 2020 m. sausio 29 d., apie 19.30 val., būdamas alkoholio skyriuje, norėjo pavogti alkoholio butelį, atrodė įtartinas, kadangi Ž. buvo paėmęs butelį alkoholio (vyno), jį ilgai vartęs, vėl padėjo į lentyną, po ko Ž. išėjo į lauką ir jau kartu su E. T. užėjo į parduotuvės vidų ir abu nuėjo į alkoholio skyrių, iš jų elgsenos galima buvo įtarti, kad pastarieji ruošiasi pagrobti alkoholį, tačiau jiems nepavyko. Mano, kad apsaugos darbuotojas minėtą įrašą jam parodė iš draugiškumo, pasijuokti bei parodyti kaip jie bus sulaikyti. Po ko jis atsisveikino su apsaugos darbuotoju bei išėjo į lauką, surūkė cigaretę ir pamatė išeinančius iš matymo pažįstamus Ž. bei E. T.. Jis kreipėsi į juos sakydamas „Ką, nepavyko?“, nes norėjo iš jų pasijuokti. E. ir Ž. pradėjo jam priekaištauti, išvadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jie apsivardžiavo. Jis, supykęs dėl jų tokio elgesio, spontaniškai ne mažiau dviejų kartų rankų kumščiais sudavė E. į galvos sritį, dėl ko galėjo pataikyti ir į veido sritį, dėl ko E. nugriuvo ant trinkelių, po to jis jam ne mažiau 3 kartų spyrė į pilvo sritį, po to norėjo suduoti smūgius Ž., tačiau nepavyko, nes pastarasis pabėgo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Po to jis niekam jokių smūgių sudavęs nebuvo. Po minėto įvykio jis su E. susitaikė, jo atsiprašė, jis jam atleido, sakė, kad pretenzijų neturi (b. l. 71).

Nukentėjusysis E. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 29 d., apie 19.30 val., jis su savo draugu Ž., kurio pavardės nežino, ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jis, atėjęs į parduotuvę, neplanavo jokių vagysčių, sulaikytas apsaugos darbuotojo nebuvo. Kartu su Ž. apsipirko ir išėjo, po ko stovėjo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Į parduotuvę užėjo iš matymo žinomas asmuo pravarde "M." (kaip vėliau sužinojo, kad jis yra J. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini)). Po keleto minučių J. S. išėjo iš parduotuvės ir jo draugui Ž. sakė kažkokius necenzūrinius grasinančius žodžius. Jie stovėjo nesupratę, dėl ko tas asmuo pradėjo žodžiais kibti. Jis „M.“ sakė, kad baigtų, atstotų nuo Ž., juk ne maži vaikai, o jis Ž. keletą kartų smogė į galvą (iš rankos), Ž. nukrito (veiksmas vyko už (duomenys neskelbtini) kampo, netoli bankomato), J. S. jam spyrė ne mažiau 3-jų kartų, kiek matė, pataikė į nugarą, taip pat mušė jį rankomis, sudavė ne mažiau 3-jų smūgių į veido bei nugaros sritį. Ž. pavyko ištrūkti ir nubėgti į parduotuvės (duomenys neskelbtini) vidų pranešti apsaugai, J. S. pribėgo prie jo ir vieną kartą trenkė jam dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį (į žandą, netoli smilkinio). Jis suklupo, prisidengė veidą rankomis, o J. S. jį suklupusį pradėto talžyti rankomis ir kojomis, t. y. trenkė kumščiu jam į galvos sritį ne mažiau 3-jų kartų, taip pat kojomis spardė į pilvo sritį ne mažiau 3-jų kartų. Kelis kartus trenkė jam į kairės pusės nugaros sritį ties šonkauliais ir inkstais. Po daugybės jo smūgių jis pajautė skausmą kairėje pusėje ties šonkauliais ir inkstais. J. S. atsitraukė nuo jo ir jie pamatė (duomenys neskelbtini) link išėjimo einantį Ž.. J. S. pradėjo kažką rėkti Ž., necenzūrinius žodžius, sakydamas „tau bus viskas“, pagrūmojo kumščiais, toliau kažką rėkavo ir užėjo į parduotuvės vidų. Tuo metu jis atsikėlė ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), sustojo prie ten esančių spintelių daiktams pasidėti. Ž. priėjus arčiau išėjimo, J. S. griebė jį ir pradėjo mušti, sudavė jam nemažai smūgių, kiek tiksliai, pasakyti negali, nuvertė jį ant grindų, pro šalį einantys žmonės sakė, kad kvies policiją ir tuomet prie jų priėjo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, kuris J. S. atskyrė nuo jo draugo Ž.. J. S. išėjo į lauką ir vaikščiojo palei (duomenys neskelbtini) langus. Ž. išėjo namo, o jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) tualetą nusiprausti veido, kadangi jis buvo kruvinas. Po to, sėdėdamas ant suoliuko (duomenys neskelbtini) viduje, laukdamas atvykstančių policijos pareigūnų, girdėjo ir matė kaip J. S. iš lauko pusės, priėjęs prie lango, daužo jį, kol galiausiai (duomenys neskelbtini) kasininkė jį išvarė iš ten. Jis skundžiasi tuo, kad jam yra sunku kvėpuoti, jaučia skausmą kairėje pusėje ties inkstais, tas skausmas kartais pereina ir dešiniau. Taip pat yra jaučiamas „traškesys“ šonkauliuose, sunku atsikosėti, įtaria, kad gali būti lūžę. Taip pat prakirto dešinės kojos, ties blauzda, odą (dešinė koja yra silpna, dėl jos turi neįgalumą ir, jeigu būtų patyręs lūžį, koją tektų nupjauti). Iš karto po įvykio nesikreipė į gydymo įstaiga, kadangi tikėjosi, kad skausmas praeis, tačiau planuoja užsiregistruoti išsamesniems tyrimams. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą, kurį vertintų 10 balų (iš 10-ties). Po įvykio jis buvo susitikęs su J. S., kuris jo atsiprašė, jis jam atleido, todėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš, pretenzijų jam neturi (b. l. 4-7, 12-13, 20).

Liudytojas J. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykis buvo senokai, buvo vakaras, prie parduotuvės stovėjo jam pažįstamas žmogus, kuris po įvykio parašė pareiškimą. Nors kartais bendrauja su juo, jo vardo ir pavardės nežino. Prie anksčiau minėto asmens priėjo dviese, pradėjo „kabinėtis“. Tie asmenys gali būti nevietiniai, jų neatpažintų, kadangi buvo tamsu ir jis nelabai kreipė į juos dėmesį. Abu asmenys iš pradžių pradėjo mušti pareiškėją. Tuomet jis jų paklausė, „kas yra“, po ko jis pats porą kartų „gavo“. Minėti asmenys nukentėjusįjį spardė kojomis. Veiksmas vyko apie pusę minutės. Po įvykio jis kartu su nukentėjusiuoju nuėjo į parduotuvę, nes ten yra vaizdo stebėjimo kameros. Jiems stovint parduotuvėje, skriaudėjai į parduotuvę neužėjo, stovėjo šalia parduotuvės, šaukė, tačiau jis su nukentėjusiuoju vis tiek į lauką neišėjo. Kai minėti asmenys apsisuko ir kažkur išėjo, jis su nukentėjusiuoju nuėjo savais keliais. Dėl įvykio jis nesikreipė į policiją, nes nenorėjo, jam pačiam nieko tokio ir nebuvo, jokių sužalojimų ar mėlynių. Pravardę „M.“ yra girdėjęs, jo iš veido nepažįsta, galbūt matytas, tačiau su juo nebendrauja ir kas jis toks gali būti, nežino. Įvykio metu buvo išgėręs. Ar įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus, nežino. Viskas įvyko jam išeinant iš parduotuvės, kai nukentėjusysis stovėjo prie parduotuvės ir tarp nukentėjusiojo bei kitų asmenų kilo konfliktas, asmenys pradėjo stumdyti nukentėjusįjį. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino, nukentėjusysis su kitais asmenimis kažko nepasidalino, kažką pasakė. Pats veiksmas vyko prie pat įėjimo į parduotuvę, ant kampo. Kas vyko už parduotuvės kampo, jis nematė. Jis kažkuriuo metu nuėjo pas (duomenys neskelbtini) apsauginį, apsauginis pasakė, jog nieko nežino ir liepė kviesti policiją. Tada jis apsisuko ir nuėjo namo, mažai dalyvavo veiksme. Kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, nežino, nes nelabai matė, bet nukentėjusysis vėliau sakė, kad jam skaudėjo šonkaulius. Į kurias vietas tiksliai nukentėjusiajam buvo suduota, jis nematė. Jis tik pasakė asmenims „kam jūs jį stumdot“, tie asmenys buvo kažkokie nesveiki, tačiau jis nuo jų gavo tik porą kartų, o nukentėjusįjį truputį mušė, jis ant žemės gulėjo. Po įvykusio asmenys labai greitai pasišalino, t. y. jam ir nukentėjusiajam užėjus į parduotuvę, tie asmenys šiek tiek jų palaukė, pažiūrėjo, kad nėra, ir nuėjo (b. l. 26-27).

Liudytojas S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba saugos tarnyboje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Jo darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 29 d., apie 19.50 val. jis sėdėjo apsaugos poste, kuomet ten atbėgo asmuo, kurio vardo nežino. Jis buvo apsirengęs žalią striukę. Asmuo pasakė jam, kad jis iškviestų policijos pareigūnus. Ar jis buvo sužalotas, kruvinas, netvarkingais rūbais – nepastebėjo. Išėjęs iš apsaugos posto, jis išėjo į lauką ir pamatė ten stovinčius tris asmenis, vienas iš jų buvo tas, kuris buvo atbėgęs į apsaugos postą, kitas buvo stambus, o trečias buvo tamsia striuke. Asmenų bruožų neatsimena, vardų nežino. Jie tarpusavyje nesimušė, tuo metu konfliktavo, todėl jis, pažiūrėjęs, išėjo atgal į apsaugos postą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, su kuriais trumpai pabendravo ir jie išvyko, nieko apie įvykį nebežino, konflikto ir muštynių nematė (b. l. 23).

2020 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti vaizdo įrašai. Iš pirmo vaizdo įrašo pavadinimu „03 (29-01-20 19‘48’22).avi“ nesimato, ką tiksliai daro jame matomi žmonių siluetai, taip pat neaišku, kiek jame yra žmonių. Antrajame vaizdo įraše pavadinimu „03 (29-01-20 19‘51’19).avi“ matoma gatvė, augantys medžiai, dešiniau jų- šaligatvis. Dešiniajame kampe matomas stovinčio žmogaus siluetas, jam dešiniau – klūpintis siluetas. Stovintis žmogus spiria su koja klūpinčiajam, po to dingsta iš vaizdo kameros ribų. Po kelių sekundžių prie klūpinčio asmens iš dešinės pusės ateina žmogus, kuris spiria kūpinčiam asmeniui, tuomet rankomis nuverčia jį ant žemės ir dešine ranka smūgiuoja, ir vėl dingsta iš vaizdo kameros ribų. Trečiajame vaizdo įraše pavadinimu „01 (29-01-20 19‘53’16).avi“ matosi automobilių stovėjimo aikštelė, dešinėje – šiukšlių dėžė, prekių vežimai, šalia kurio eina žmogus. Centre matomas vyras šviesiais plaukais, raudonu megztiniu ir tamsiu kombinezonu, kuris stovi susidėjęs rankas į kombinezono vidų. Jam iš dešinės matomas nueinantis žmogus, iš kairės stovi vyras tamsiais plaukais, apsirengęs tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis bei tamsiais batais. Minėtas tamsiai apsirengęs asmuo pradeda eiti pro vyriškį raudonu megztiniu, tačiau šis kaire ranka griebia vyriškiui už viršutinių rūbų šalia kaklo bei dešine ranka užsimoja, trenkia tamsiai apsirengusiam asmeniui į veido sritį. Vyriškis tamsiais rūbais rankomis bando gintis, stumti asmenį nuo savęs. Vyras raudonu megztiniu dar stumteli tamsiai apsirengusio vyriškio ranką ir išeina į kairę pusę, o tamsiai apsirengęs vyriškis įeina dešiniau per duris (b. l. 31-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 479/2020 (01), kurioje nurodyta, kad E. T. padarytas odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas padaryta vienu trauminiu poveikiu, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51-53).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo J. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis sudavė nukentėjusiajam E. T. kumščiais į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ir jis dar gulinčiam nukentėjusiajam kelis kartus spyrė. Tai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. T., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo E. T. bei liudytojų J. C. ir S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. S., 2020 m. sausio 29 d., apie 19.30 val., šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios P(duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį E. T. į kairį žandą, dėl ko nukentėjusiajam suklupus bei prisidengus veidą rankomis, ne mažiau 3 kartų rankomis ir kojomis sudavė pastarajam smūgius į galvos sritį, ne mažiau 3 kartų spyrė į pilvo sritį, ne mažiau 2 kartų sudavė į kairės pusės nugaros sritį, tokiu būdu sukeldamas pastarajam fizinį skausmą bei padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 94-96, 99), nukentėjusysis E. T. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiojo skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusysis apklausos metu patvirtino, kad kaltinamajam pretenzijų neturi civilinio ieškinio nereikš, o byloje pareikštas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 105,15 Eur dydžio civilinis ieškinys buvo atlygintas, tokiu būdu nusikalstama veika padarytos žalos klausimas šioje byloje yra išspręstas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta), į J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nedirbantis (b. l. 80), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 79) , anksčiau teistas 8 kartus, taip pat ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai (b. l. 85-89), administracine tvarka baustas, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 82-84).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, J. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, saugoma voke prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėneių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu J. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti J. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti J. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė