Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-462/2008

Teisėjas Jonas Špelveris Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.; 1.1.8.3.;

2008 m. vasario 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. A. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jie pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.:

Ž. A. laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką Ž. A. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. birželio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

A. K. laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, iš anksto susitarę su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, turėdami tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, 2007-06-10, apie 12 val., vienam iš nenustatytų asmenų paskambinus nukentėjusiajai N. K. į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius jos sūnumi ir melagingai pranešus apie įvykusį nelaimingą atsitikimą, kitam nenustatytam asmeniui perėmus telefoninį pokalbį, prisistačius policijos pareigūnu D. J. ir pareikalavus 17854 Lt atlyginti sūnaus padarytą žalą už tai, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir pranešus, kad pinigų paimti atvyks „nukentėjusiojo asmens sūnus A. S.“, nukentėjusiajai N. K. sutikus sumokėti pinigus – 200 JAV dolerių (511,46 Lt) ir 1600 litų, iš viso 2111,46 litų, Ž. A. su A. K. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, automobiliu „Audi 100“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Klaipėdos m., kur Ž. A., išlipęs iš automobilio, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., antros laiptinės ir iš laiptinės išėjusios nukentėjusiosios paėmė pinigus, 200 JAV dolerių ir 1600 litų. Pinigus jis įmetė pro automobilio vairuotojo pusės pravirą langą ant vairuotojo sėdynės, sėdo už automobilio vairo ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. K. 2111,46 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistųjų kaltės bei jiems paskirtų bausmių dydžio.

Dėl A. K. apeliacinio skundo motyvų

Visų pirma, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistasis tvirtina, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Šią apeliacinio skundo dalį jis motyvuoja tuo, kad nukentėjusioji jo neatpažino, nuteistasis Ž. A. ir liudytoja R. G. jį apkalbėjo, o 2007 m. rugsėjo 14 d. parodymus prieš save davė verčiamas tyrėjos ir nebenorėdamas būti suimtas.

Šie apeliacinio skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. K. dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., padaryme. Byloje esantys duomenys visiškai įrodo A. K. padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pats nuteistasis parodė, kad prisipažįsta kaltu iš dalies (b. l. 3, t. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-09-14 papildomos apklausos metu A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jam skambino asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, pasakė nuvažiuoti į Rumpiškės g. 18-ojo namo kiemą ir paimti iš moters pinigus. Tada jis suprato, kad tai daryti yra nusikaltimas. Toks skambutis, prašantis jo atlikti tokį darbą, buvo ne pirmą kartą (b. l. 118, t. 2). Nors apeliantas teigia, kad tokius parodymus jį vertė duoti tyrėja, tačiau byloje nenustatyta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad Ž. A. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo priversti duoti neteisingus parodymus ir save apkalbėti. Pats apeliantas skunde dėl minimų parodymų pažymėjo, kad tokius parodymus davė, nes norėjo greičiau išeiti į laisvę. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam A. K. nebuvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Iš byloje esančios telefoninių pokalbių garso įrašo stenogramos matosi, kad pokalbiai, buvę laikotarpiu nuo 2007-06-10 10.59 val iki 2007-06-10 13.08 val. (b. l. 80-125, t. 1), patvirtina nusikaltimo planavimą, eigą ir kaltinamųjų Ž. A. ir A. K. dalyvavimą šiame procese bei jų kaltę. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš šių pokalbių turinio išeina, kad nenustatyti byloje asmenys šią nusikalstamą veiką suplanavo su A. K., kuris į ją įtraukė Ž. A., pasiųsdamas jį nuvykti pas nukentėjusiąją, o vėliau iš jo paėmė pinigus ir juos nenustatyto asmens nurodymu perdavė nenustatytam byloje asmeniui, kuris apgaule užvaldytus pinigus turėjo perduoti nenustatytam byloje kitam asmeniui.

Nors nukentėjusioji neatpažino nuteistojo A. K., bet iš anksčiau paminėtų pokalbių turinio matyti, kad būtent A. K. įkalbėjo Ž. A. nuvykti pas nukentėjusiąją ir paimti pinigus. Tuo metu nuteistasis A. K. sėdėjo automobilyje ir stebėjo, kad viskas vyktų pagal suplanuotą nusikalstamą sumanymą.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad tardymo izoliatoriuje prabuvo tris mėnesius nuo 2007-06-21 iki 2007-09-21, tačiau apylinkės teismas neįskaitė šio laiko į paskirtos bausmės laiką. Ši apeliacinio skundo dalis taip pat yra nepagrįsta, kadangi baudžiamoje byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. šioje byloje būtų buvęs suimtas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo taikomos švelnesnio pobūdžio kardomosios priemonės: prokuroro 2007-07-03 nutarimu rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130, t. 2) bei prokuroro 2007-09-14 nutarimu įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 132, t. 2).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 34-1-00344-07 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., įtariamajam A. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-21 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (b. l. 141-142, t. 2). Todėl teismas, nagrinėsiantis šią baudžiamąją bylą ir nuspręsiantis, jog A. K. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ir priims sprendimą dėl suėmime praleisto laiko įskaitymo į bausmės laiką.

Dėl Ž. A. apeliacinio skundo motyvų

Nuteistojo Ž. A. apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis pripažino savo kaltę, yra nepagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog atmeta tuos kaltinamojo Ž. A. parodymus, kuriuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžiu metu teigiama, kad A. K. nedalyvavo užvaldant pinigus apgaule, kaip siekimą, jog A. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kiekvienos apklausos metu davė skirtingus parodymus, taip siekė suklaidinti tyrimą bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę Ž. A. pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistojo Ž. A. skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai nežinojo, jog pinigai, kuriuos paėmė, iš nukentėjusiosios buvo imami apgaulės būdu, yra taip pat nepagrįsti. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad vadovaujasi Ž. A. parodymais, duotais pirmosios apklausos metu, jie labiausiai atitinka įvykio aplinkybes. Apklausiamas kaip įtariamasis 2007-06-11 Ž. A. parodė, kad pažįstamas A. K. pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų, vėliau važiuojant automobiliu A. K. telefonu nuolat palaikė ryšį su nežinomu asmeniu iš kalėjimo (b. l. 14, t. 2). Taip pat įvertinus tai, kad Ž. A. paimti pinigų iš nukentėjusiosios nuėjo tada, kai toks nurodymas buvo perduotas telefonu asmens iš kalėjimo, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad Ž. A. suprato, kad tokiu būdu dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme (b. l. 14, t. 2).

Be to, teismo posėdžio pirmosios instancijos metu Ž. A. atsakydamas į jam pareikštą kaltinimą parodė, kad prisipažįsta kaltu (b. l. 3, t. 3).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog Ž. A. kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios N. K. ir liudytojos O. O. parodymais, telefoninių pokalbių įrašais, nukentėjusiosios ir liudytojos O. O. atpažinimo protokolais, kuriuose jos atpažįsta kaltinamąjį Ž. A., paėmusį apgaule išgautus pinigus.

Dėl Ž. A. ir A. K. paskirtų bausmių

Ž. A. ir A. K. anksčiau teisti (A. K. – 6, Ž. A. net 12 kartų), taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamas veikas daro nuolat. Nuteistasis Ž. A. teistumui neišnykus padarė naują tyčinį savanaudišką nusikaltimą nuosavybei. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistųjų Ž. A. ir A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad ši nusikalstama veika įrodo, jog nuteistieji Ž. A. ir A. K. palaiko ryšius su nuteistaisiais ir veikdami bendrai siekia daryti nusikaltimus ir nekeičia gyvenimo būdo, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia rasti teisėtą pragyvenimo šaltinį ir keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. K. skirdamas laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams, o Ž. A. atitinkamai 1 metus ir 9 mėnesius, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamas nuteistųjų A. K. ir Ž. A. asmenybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, todėl pagrįstai paskyrė didesnes negu straipsnio dispozicijoje numatytos sankcijos vidurkis bausmes.

Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. K. už šį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 1 metų ir 7 mėnesių, o nuteistajam Ž. A. - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir 56 str. 1 d. nuostatų.

Kolegija pažymi, kad nuteistajam A. K. 1 metų 7 mėnesių, o nuteistajam Ž. A. 1 metų 9 mėnesių realios laisvės atėmimo bausmės buvo paskirtos atsižvelgiant į tai, kad jie daug kartų teisti, padarė naują savanaudišką tyčinį nusikaltimą nuosavybei (Ž. A. teistumui neišnykus), be to, byloje yra duomenų, kad dėl A. K. vyksta kitas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 180 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (b. l. 140, t. 2), visa tai charakterizuoja juos kaip asmenis, linkusius daryti nusikalstamas veikas.

Kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka. Švelninti bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. K. ir Ž. A. apeliacinius skundus atmesti.