- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- I-959-426/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjai I. L., jos atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. L. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 10-TE-154 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei I. L.“ 1 puntą kaip nepagrįstą.
Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad pagrindiniai tarnybinio nusižengimo požymiai yra priešingi teisei veiksmai (neveikimas) ir kaltė. Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tvarkos 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Taigi, tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Pabrėžia, kad kiekvienais metais vykdavo į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau Vilniaus apskrities VMI) ir laiku pateikdavo metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusius metus, atsižvelgiant į turto deklaravimo tvarką, nustatytą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau Įstatymas) 5 str. 2 d., ir pajamų deklaravimo tvarką, nustatytą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 4 d.
2008 m. balandžio 30 d. apie 13 val. 30 min. kartu su kolege vyresniąja tyrėja V. T. nuvyko į Vilniaus apskrities VMI, esančią Žalgirio g. 122, Vilniuje. Jai pajamų ir turto deklaracijas užpildė Vilniaus apskrities VMI darbuotoja N. D.. Pasirašiusi abi deklaracijas, paliko jas N. D. kabinete.
Pažymi, kad N. D., pildydama turto ir pajamų deklaracijas, buvo pasipiktinusi ir jai priekaištavo, kad dokumentus ji galėjo pateikti elektroniniu paštu, o ne vykti į Vilniaus apskrities VMI ir šiais darbais apkrauti mokesčių inspekcijos darbuotojus. Mano, kad N. D. piktybiškai galėjo sunaikinti jos pateiktą turto deklaraciją. Akivaizdu, kad negalėjo atsitikti taip, kad 2008 m. balandžio 30 d. atvykusi užpildytų tik pajamų deklaraciją, o turto deklaracijos nepildytų.
Akcentuoja, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neįrodė jos kaltės. Atsakovas nesikreipė į Vilniaus apskrities VMI ir nesiaiškino, ar 2008 m balandžio 30 d. darbuotojos N. D. kompiuteryje yra duomenų apie tai, kad buvo pildyta ne tik pajamų, bet ir jos turto deklaracija.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 13-14) paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 20 d. komisariate buvo gauta I. L. administracinio teisės pažeidimo (toliau ATP) bylos medžiaga. Pagal ją nustatyta, kad 2008 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė surašė pareigūnei ATP protokolą už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, pavėluotai (2008 m. spalio 21 d.) pateikė metinę turto deklaraciją už 2007 m., t. y. pažeidė Įstatymo 5 str. 2 d. nustatytą reikalavimą pateikti deklaraciją iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turtas, gegužės 1 d. Vilniaus apskrities VMI viršininko pavaduotojas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 172¹ str. 1 d., 15 str. 3 d. ir 287 str. 1 d. 3 p., 2008 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą perduoti ATP bylą darbovietei spręsti klausimą dėl jos patraukimo drausminėn atsakomybėn.
Vilniaus apskrities VMI apklausta I. L. nurodė, kad su pažeidimu kategoriškai nesutinka, nes deklaracijos nepateikimas įvyko dėl mokesčių inspekcijos darbuotojos N. D. neprofesionalios konsultacijos. Tačiau duomenų apie tai, kad mokesčių inspekcijai būtų paduotas skundas dėl šios darbuotojos neprofesionalios konsultacijos, nėra. I. L. netinkamai realizavo teisę skųsti mokesčių inspekcijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes skundą ji pateikė praleidusi nustatytą dešimties dienų terminą. Objektyvių duomenų, kad deklaracija buvo užpildyta, pasirašyta ir priduota ar prarasta dėl mokesčių inspekcijos kaltės, negauta. 2008 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus I. L. surašytas ATP protokolas galiojantis ir juo privaloma vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Iš Vilniaus apskrities VMI pateiktos I. L. ATP bylos medžiagos matyti, kad metinę turto deklaraciją už 2007 m. pareigūnė pateikė pažeisdama Įstatymo 5 str. 2 d. reikalavimus. Šių reikalavimų nevykdymą mokesčių inspekcija įvertino kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹ str. 1 d., už kurį I. L. surašė ATP protokolą bei priėmė sprendimą perduoti ATP bylą darbovietei spręsti klausimą dėl pareigūnės patraukimo drausminėn atsakomybėn, nes pagal ATPK 15 str. 1 d. policijos pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 16 d. nutartyje adm. byloje Nr. N16-573/2007 pasisakė, kad nutarimas dėl teisės skirti administracinę nuobaudą delegavimo institucijai, įgaliotai patraukti pažeidėją drausminėn atsakomybėn, yra pakankamas ir privalomas tai institucijai teisinis pagrindas svarstyti konkrečios drausminės nuobaudos paskyrimo klausimą. Komisariato viršininkas įvertino visą surinktą medžiagą ir priėmė sprendimą skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė remiamosios jame nurodytais motyvais.
Teisminio nagrinėjimo atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Administracinėje byloje ginčas dėl administracinio akto, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus įgaliota tarnautoja 2008 m. spalio 21 d. I. L., Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjai, surašė ATP protokolą už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, pavėluotai, t. y. 2008 m. spalio 21 d., pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2007 m., tuo pažeisdama Įstatymo 5 str. 2 d. reikalavimą pateikti deklaraciją iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 d.(b. l. 29).
Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas, vadovaudamasis ATPK 172¹ str. 1 d., 15 str. 3 d. ir 287 str. 1 d. 3 p., 2008 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą perduoti I. L. ATP bylą darbovietei spręsti klausimą dėl jos patraukimo drausminėn atsakomybėn (b. l. 27-28).
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti minėtą nutarimą. Teismas 2008 m. lapkričio 14 d. nutartyje (b. l. 34) konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta pilietė praleido įstatyme numatytą dešimties dienų skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jos skundą.
Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl I. L. administracinio teisės pažeidimo. 2008 m. lapkričio 27 d. išvadoje Nr. 10-7-IS-46 (b. l. 19-20) buvo pasiūlyta pareiškėjai už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą.
2008 m. gruodžio 15 d. komisariate buvo gautas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2008 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 01-10-302 dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą (b. l 17), kadangi pareiškėja yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narė (b. l. 9).
Vilniaus apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. ir atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjos I. L. administracinio teisės pažeidimo 2008 m. lapkričio 27 d. išvadą Nr. 10-7-IS-46, 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 10-TE-154 (b. l. 16) skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Minėto straipsnio 1 d. nurodytos ir kitos valstybės tarnautojo pareigos. Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 2 d. numato, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, kreipiantis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo arba piniginės socialinės paramos skyrimo. Pagal Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. turtą deklaruoja valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai. Įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad deklaracija pateikiama kasmet iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 d.
Taigi, pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, privalėjo vykdyti Įstatymo 5 str. 2 d. nustatytą pareigą ir iki 2008 m. gegužės 1 d. pateikti turto deklaraciją už 2007 m.
Tarnybinio nusižengimo sąvoka yra pateikta Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 12 d., pagal kurią tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl tarnybinio nusižengimo fakto nustatymo yra būtina nustatyti ne tik tarnautojo pareigų neatlikimo faktą, bet ir tarnautojo kaltę.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
I. L. skunde nurodė, kad kartu su kolege V. T. 2008 m. balandžio 30 d. apie 13 val. 30 min. nuvyko į Vilniaus apskrities VMI, esančią Žalgirio g. 122, Vilniuje, ir ten jai pajamų bei turto deklaracijas užpildė mokesčių inspekcijos darbuotoja N. D.. Pasirašiusi abi deklaracijas, paliko jas minėtos mokesčių inspekcijos darbuotojos kabinete. Analogiškas aplinkybes L. L. nurodė 2008 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 24) ir 2008 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 33).
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tvirtina, kad tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrįsta objektyviais įrodymais.
Nei Vilniaus apskrities VMI, nei Vilniaus apskrities VPK, nei teismui pareiškėja nepateikė įrodymų (pvz., dokumento (deklaracijos) kopijos su gavimo mokesčių inspekcijoje žyma), kad 2008 m. balandžio 30 d. jos teigimu užpildytą turto deklaraciją ji paliko mokesčių inspekcijoje ir kad tą deklaraciją dėl vienokių ar kitokių priežasčių galėjo sunaikinti Vilniaus apskrities VMI darbuotoja N. D., kuri, pareiškėjos teigimu, priekaištavo jai dėl to, kad deklaracijų nesiuntė elektroniniu paštu.
N. D. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad turto deklaraciją turi užpildyti pats deklaraciją teikiantis asmuo, o ne mokesčių inspekcijos darbuotojas. Taigi, laikytina, kad atsakovas, nesikreipdamas į Vilniaus apskrities VMI dėl šios darbuotojos kompiuteryje esančių duomenų, esminio pažeidimo atliekant tarnybinį patikrinimą nepadarė.
Pajamų deklaracijos užpildymas savaime neapsprendžia, kad pareiškėja neabejotinai laiku buvo užpildžiusi turto deklaraciją ir ją pateikusi mokesčių inspekcijai.
Taigi, I. L. skunde iškelta versija, jog N. D. piktybiškai galėjo sunaikinti jos pateiktą turto deklaraciją, šiuo atveju nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytina nepagrįsta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėta mokesčių inspekcijos darbuotoja neprofesionaliai atliko savo tarnybines pareigas ir būtent tai lėmė, kad turto deklaracija buvo pateikta nesavalaikiai.
Skunde buvo akcentuota, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neįrodė pareiškėjos kaltės. Toks argumentas, teismo manymu, taip pat nepagrįstas.
Įstatymo 5 str. 2 d. nustatytas terminas (iki gegužės 1 d.) reikalauja tarnautojo apdairumo. I. L. šiuo atveju nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Pavėluotas turto deklaracijos pateikimas (2008 m. spalio 21 d.) šiuo atveju aiškiai įrodo pareiškėjos kaltę (nevykdomas imperatyvus įstatyminis reikalavimas laiku deklaruoti turimą turtą); byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tokį pavėluotą veiksmą (pvz., liga ar pan.).
Teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. T. parodymai šiuo atveju pareiškėjos kaltės neeliminuoja, kadangi, kaip nurodė minėta liudytoja, teikdama deklaracijas, ji buvo kitame kabinete nei pareiškėja, todėl nematė, ar tikrai 2008 m. balandžio 30 d. buvo pildoma I. L. turto deklaracija ir ar ji tą dieną buvo paliekama mokesčių inspekcijoje.
Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės taip pat neįrodo jos skundo pagrįstumo. Byloje nėra duomenų apie masinį deklaracijų dingimą, kurį teisminio nagrinėjimo metu akcentavo pareiškėja.
Pareiškėjai skundžiamu įsakymu buvo skirta švelniausia įstatyme numatyta tarnybinė nuobauda (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 1 p.). Atsižvelgiant į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, laikytina, kad minėta priemonė yra proporcinga padarytam nusižengimui.
Konstatuotina, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymas dalyje dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. L. yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.
Pareiškėjos skundas atmestina kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėja
nusprendė:
pareiškėjos I. L. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.