- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- N-525-918-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio teritorinė muitinė (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. K. skyrė 200 Lt baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Minėtas pažeidimas padarytas tuo, kad A. K., UAB „Tarpa“ deklarantas, atstovaudamas UAB „Litsofa“, pateikė deklaracijoje neteisingus duomenis, t.y. nurodė neteisingą kombinuotosios prekių nomenklatūros kodą Bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) Nr. 7PR20401111 rinkinio prekės Nr. 2 33 langelyje, ir tuo nesilaikė Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatos) 5–14 straipsnių reikalavimų, Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-340, bei BAD pildymo instrukcijos (patvirtinta 2004-04-13 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329) 34.1 1 punkto reikalavimų.
II.
A. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti.
Nurodė, kad, pildydamas BAD duomenis, jis vadovavosi tik prekės siuntėjo ir gavėjo pateiktais duomenimis, o patikslinti UAB „Lisofa“ įvežamos iš Norvegijos prekės „Sintetiniai kuokšteliniai pluoštų audiniai“ TARIC kodą, kuris buvo nurodytas siuntėjo Invoice Nr. 204020, nebuvo galimybės. Pažymėjo, kad muitinio įforminimo metu paimti visų deklaruojamų prekių pavyzdžius ir atlikti laboratorinius tyrimus nėra galimybės ir ekonomiškai netikslinga. Sąskaitoje nurodytas prekės kodas ir prekės aprašymas jam įtarimo nesukėlė, o pasinaudoti 2007 m. vasario 12 d. prekių klasifikavimo aktu Nr. 7P0027 bei Institucijos sprendimu Nr. T1-085 jis neturėjo teisinio pagrindo, nes prekių klasifikavimo aktų rezultatai galioja tik tai konkrečiai siuntai, o BAD nurodžius informaciją, neturinčią juridinės galios ir jai nepasitvirtinus, jam būtų teisėtai taikoma administracinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, o Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimą padarė dėl neatsargumo, jo padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Pabrėžė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o atsakomybę sunkino tai, kad pareiškėjas pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, todėl jam skirta maksimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 19 d. skundo nepatenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą.
Remdamasis Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsniu, pabrėžė, kad, pareiškėjas, pasirašydamas muitinės įstaigai pateiktą BAD, patvirtinto, jog šiame dokumente pateikti duomenys, tarp jų ir išleidžiamos į laisvą apyvartą prekės pavadinimu „Sintetiniai kuokšteliniai pluoštų audiniai“ kodas, yra teisingi. Iš Institucijos 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T1-085 matyti, jog, pasirašant ir pateikiant muitiniam įforminimui BAD Nr. 7PR20401235, kuriuo deklaruotos prekės analogišku pavadinimu ir kodu, A. K. turėjo pagrįstai kilti abejonių dėl nurodyto prekės kodo teisingumo ir jis turėjo tokias abejones pašalinti. Pabrėžė, kad byloje nepateikta duomenų, jog asmuo, būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, ėmėsi reikiamų organizacinių priemonių laiku pasirūpinti, kad jam, prekių deklaravimo apslaugąs teikiančiai UAB „Tarpa“ ar prekę iš Norvegijos įvežusiai UAB „Litsofa“ taptų žinomas teisingas išleidžiamos į laisvą apyvartą prekės kodas. Pažymėjo, kad pareiškėjui tinkamai paskirta administracinė nuobauda.
III.
A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį, panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Taip pat pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja jo, kaip muitinės tarpininko atstovo, kiekvieną kartą deklaruojant prekes imti prekių mėginius, o privalomi teisės aktai išduodami juridinio asmens pageidavimu paprastai tokių pačių prekių importui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ar jis, pateikdamas prekės TARIC kodą pagal jam pateiktus dokumentus, padarė pažeidimą ir ar privalėjo imtis papildomų priemonių prekės TARIC kodo patikslinimui. Nurodo, kad turtinė žala valstybei nepadaryta, aiškinantis aplinkybes jis visokeriopai padėjo muitinės pareigūnams ir teismui, nuoširdžiai gailisi, o netikslumai, pildant BAD, atsirado dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia tokius pačius nesutikimo su skundu motyvus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas administracinėn atsakomybėm patrauktas pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį už tai, kad jis Institucijai deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, t.y. pildydamas BAD netinkamai nurodė prekės kombinuotosios prekių nomenklatūros kodą.
Nutarimo apeliantui surašymo metu galiojusio ATPK 209² straipsnio 5 dalis nustatė, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui, užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.
Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnis aiškiai įtvirtino principą kad, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Todėl akivaizdu, jog, apeliantui, kaip deklarantui, pasirašius ir Institucijai pateikus BAD, jis tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą.
Apeliantas neginčija, kad neteisingai deklaracijoje nurodė duomenis, tačiau teigia, kad pats patikrinti pateiktų duomenų teisingumo negalėjo, tokius duomenis nurodė pagal jam siuntėjo pateiktus dokumentus. Pabrėžtina, kad minėta Įgyvendinimo nuostatų norma aiškiai įtvirtina deklaranto atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, todėl faktas, kad jis veikė pagal jam siuntėjo pateiktus dokumentus, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės. Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaracijoje nurodyto prekės kodo, kadangi jau ankstesniu sprendimu (2007-04-02) Institucija buvo konstatavusi, jog analogiškos prekės kodas nurodytas netinkamai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad deklarantas, būdamas atsakingu už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, privalo imtis visų galimų priemonių tokiems duomenims nustatyti, tačiau nagrinėjamu atveju tokių veiksmų nebuvo imtasi. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nustatyta, jog apeliantas padarė ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis, tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Byloje nenustatytos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi 2006 m. rugsėjo 28 d. ir 2007 m. vasario 13 d. nutarimais jis jau buvo baustas už analogiškus administracinės teisės pažeidimus, kvalifikuotus pagal ATPK 209² straipsnio 2 ir 5 dalis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas vėl pakartotinai padarė analogišką administracinį teisės pažeidimą, daro išvadą, jog anksčiau jam paskirtos baudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės ir nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl konstatuoja, kad Institucija, tiek parinkdama administracinės nuobaudos rūšį, tiek ir nustatydama jos dydį, tinkamai taikė teisės aktų reikalavimus, atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į faktą, kad byloje nėra įrodymų, jog nutarimą surašiusios Institucijos atstovai, nustatydami nuobaudos rūšis ir dydį būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus, o A. K. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra būtina, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, daro išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ATPK nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pagrindo juos naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.