- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- AN2-461-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00053-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Audrius Cininas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. (toliau ir – pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas E. P. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT_ANR_N-815-2020 panaikinimo, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. NZT_ANR_N-815-2020 E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį 430 Eur bauda už tai, kad jis užimdamas ir savavališkai naudodamasis, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, 863,39 kv. m. didesniu plotu nei jam priklauso nuosavybės teise pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazę bei valstybinėje žemėje įveisdamas 8,06 m. ilgio vynuogių tvorelę, pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2020 m. liepos 13 d. nutarimo netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba bylą nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas atsisakė atlikti pareiškėjo ir jo atstovo prašomus procesinius veiksmus, o byla išnagrinėta skubotai ir atmestinai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
3.2. Skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atstovo prašymą apklausti Institucijos pareigūnę K. K. bei kaimyninio sklypo savininką S. S., dalyvavusius atliekant faktinio patikrinimo veiksmus. Tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kas ir kada valstybinėje žemėje pastatė Institucijos nutarime nurodyti objektus ir kas jais naudojosi.
3.3. Skunde nurodoma, kad teismas, kvalifikuodamas pareiškėjo veiksmus pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal minėtą straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Pabrėžia, kad jokių įrodymų, kad minėtus objektus įrengė bei jais naudojosi pareiškėjas, byloje nėra. Teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku buvo ne vienas asmuo. Namas turėjo tris butus ir tris savininkus, tačiau kitų asmenų atsakomybės klausimas sprendžiamas nebuvo, šie asmenys nebuvo apklausti kaip liudytojai. Skunde teigiama, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog apeliantas namo dalį paveldėjo po motinos mirties 2016 m, o iki tol gyveno (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, tvoros, mediniai sandėliukai, mazuto statinė ir kiti augalai sklype atsirado gerokai anksčiau nei jis pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), o sandėliukais jis niekada nesinaudojo, net neturi nuo jų raktų. Taip pat nurodo, kad kitoje namo dalyje gyvena kitas savininkas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino objektų būklės, kuri patvirtina, kad jie įrengti anksčiau, nei jis tapo namų valdos savininku, todėl juos įrengė byloje nenustatyti asmenys.
3.4. Apeliantas pabrėžia, kad teismas nepagrįstai faktą, jog jo motina 2011 m. kovo 15 d. gavo raštą, kuriame nurodyta, kad ji gali padidinti žemės sklypo plotą apie 320 kv. m. iš pietvakarinės pusės, interpretavo kaip aplinkybę, kad jis siekė įgyti valstybinę žemę, nes suvokė, kad ja naudojasi savavališkai. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė traktuotina kaip teisėtas ketinimas įsigyti žemę.
3.5. Skunde pažymima, kad 2019 m. spalio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas surašytas pareiškėjui nedalyvaujant, tačiau dalyvaujant kaimynui S. S., kuris konfliktuoja su pareiškėju. Apelianto teigimu, teismas nurodė, kad jis 2020 m. balandžio 29 d. kategoriškai atsisakė pasirašyti jam įteiktą šaukimą, tačiau lieka neaišku, kaip jam buvo įteiktas šaukimas bei kelia versiją, kad šaukimo įteikimą galėjo inicijuoti ir suklastoti S. S., kuris iki Institucijos nutarimo priėmimo aktyviai dalyvavo procese. Skunde aiškinama, kad apeliantas nedalyvavo atliekant tyrimą ir surašant administracinio nusižengimo protokolą. Jam nebuvo žinomas Institucijos priimto nutarimo surašymo laikas ir vieta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo E. P. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Nurodo, kad apeliantas posėdžio metu patvirtino, kad jam yra žinomos jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos, jis aplinkui esančią teritoriją šienavo, prižiūrėjo.
4.2. Pažymi, kad pareiškėjo motina A. P. 1994 m. vasario 4 d. sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurios neatskiriamoji dalis buvo žemės sklypo planas, todėl jau sutarties sudarymo metu jai, kaip pirminei savininkei, turėjo būti žinomos sklypo ribos, o E. P., paveldėjęs šį sklypą, negali gintis tuo, kad nežino ką paveldi. Be to, E. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis, kaip teisėtas įpėdinis, įgyvendino motinos valią įgyti nenaudojamą žemės sklypo dalį, taigi tokiais savo argumentais patvirtino, kad jis supranta, jog užima ir naudoja valstybinę žemę. Jo argumentai, kad jis siekia įsigyti valstybinę žemę, taip pat įrodo, jog jis suvokia, kad savavališkai užima ir naudojasi valstybine žeme.
4.3. Nesutinka su apelianto argumentais, kad institucija ne laiku ir netinkamai pranešė apie protokolo ir nutarimo surašymą, nes skyriaus specialistai ėmėsi visų priemonių, siekdami tinkamai pranešti apie priimtą protokolą ar nutarimą bei rėmėsi viešuose registruose esančiais duomenimis apie jo deklaruojamąją gyvenamąją vietą, papildomai duomenis siuntė jo nurodytu el. paštu. Asmuo, nurodęs savo adresą viešuose registruose, prisiima atsakomybę atsiimti dokumentus nurodytu adresu, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie bylos nagrinėjimą Institucijoje jam buvo žinoma, tačiau jis sąmoningai į Instituciją neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamos nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatyta byloje surinktų įrodymų visuma.
7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ar juo labiau, kad tokie teismo veiksmai suponuoja jo šališkumą.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Teismų praktikoje nurodyta, kad atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
9. Remiantis byloje esančia 1994 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (1 t. b. l. 118) A. P. nusipirko žemės sklypą. esantį (duomenys neskelbtini). Iš prie sutarties pridėto žemės sklypo ribų plano (1.t b. l. 119) matyti, kad iš pradžių A. P. nebuvo vienintelė šio sklypo savininkė. Šiame plane nurodyta, kad viso žemės sklypo plotas yra 1164 m². Taškais 1-8-9-10-11-5-2 pažymėta teritorija sudaro 437m² ir yra A. P. nuosavybė, taškais 16-17-18-5-11-12-13-14-15-7 pažymėta teritorija, kurią sudaro 454 m², yra S. A. ir M. Z. nuosavybė, o taškais 16-7-15-14-13-12-11-10-9-8 pažymėta teritorija yra bendro naudojimo plotas. Visgi šie dokumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad neteisėtus statinius, už kurių įrengimą nubaustas pareiškėjas, įrengė tretieji asmenys. Visų pirma, iš aptarto plano (taip pat ir iš kito plano, kurį į bylą pateikė pareiškėjas (1t. b. l. 177)) matyti, kad A. P. nuo pat sklypo įsigijimo pradžios priklausė pietrytinė, pietinė bei pietvakarinė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, o iš byloje esančio Institucijos pateikto priedo prie 2019 m. spalio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto (1 t. b. l. 43) matyti, kad didžioji dalis Institucijos patikrinimo metu užfiksuotų neteisėtų statinių yra valstybinėje žemėje, būtent šalia sklypo pietrytinės – pietvakarinės pusės. Antai tvora (C), prijungianti valstybinę žemę prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo, įrengta valstybinėje žemėje nuo pietrytinės iki pietvakarinės sklypo dalies, tvora (pažymėta taškais 1-2-3), tujų gyvatvorė (taškai 4-5-6) yra šalia pietvakarinės sklypo dalies. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo versija, kad statinius, taip pat ir tuos, kurie prijungia valstybinę žemę prie sklypo dalies, kuri nuo 1994 m. priklausė jo motinai, galėjo įrengti kiti sklype gyvenę asmenys, yra atmestina kaip nelogiška.
10. Kita vertus, aplinkybė kada ir kas tiksliai įrengė neteisėtus statinius, neturi reikšmės sprendžiant dėl E. P. atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra ginčo, kad Institucijos patikrinimo metu visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1164 ha, priklausė E. P.. Tai nurodyta tiek Institucijos patikrinimo akte (b. l. 39-40), tiek nutarime (b. l. 65), to neginčija ir pareiškėjas. Nors pareiškėjas teigia, kad sklype gyvena palyginti neseniai, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. P. visą žemės sklypą nuosavybės teise valdė ne vėliau nei nuo 2011 m. ir pareiškėjui ši aplinkybė buvo žinoma. Tokia išvada darytina atsižvelgus į 2011 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad neprieštaraujama, jog būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 320 kv. m iš pietvakarinės pusės (1 t. b. l. 117). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad motina prieš mirtį norėjo įsigyti žemės, kad mažiau konfliktuoti su kaimynu, jie nelabai tikėjosi, kad tam bus duotas leidimas, tačiau nors pabandė (t.1 b. l. 194), taigi pareiškėjas patvirtino, kad žinojo apie motinos norą nusipirkti su jos sklypu besiribojantį valstybei priklausantį žemės sklypą. E. P. 2015 m. spalio 9 d. prašyme dėl valstybinės žemės dalies pirkimo nurodyta, kad jo motina iki mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jam tapo žinoma, kad ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą su prašymu leisti nusipirkti dalį žemės, esančios iš vakarinės namų valdos pusės (1t. b. l.116). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad visas žemės sklypas jau mažiausiai apie 10 metų priklausė pareiškėjo motinai, o po jos mirties jį paveldėjo pareiškėjas. Nors skunde nurodoma, kad tai, jog E. P. motina, o vėliau ir pats pareiškėjas, ketino įsigyti valstybinę žemę, besiribojančią su jo žemės sklypu pietrytinėje-pietvakarinėje dalyje, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis savavališkai užėmė valstybinę žemę, tačiau E. P. 2015 m. spalio 9 d. prašymas patvirtina, kad vėliausiai nuo 2015 m. spalio 9 d. jam buvo gerai žinoma, jog minėtoje dalyje jo sklypas ribojasi su valstybine žeme. Be to pastebėtina, kad teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog prižiūri ne tik savo sklypą, tačiau ir toliau esančią teritoriją, todėl akivaizdu, kad jis suprato, kur yra jo sklypo ribos, taigi ir aplinkybę, jog statiniai, be kita ko prijungiantys valstybinę žemę prie jam priklausančio sklypo, įrengti neteisėtai ir tokiu būdu jis savavališkai užima valstybinę žemę. Taigi, nepaisant to, kas ir kada įrengė statinius valstybinėje žemėje, E. P. suprato, kad savavališkai naudoja valstybinę žemę, priskiria ją sau ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmai, pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
11. Nors pareiškėjas tvirtina, kad nedalyvavo surašant 2019 m. spalio 23 d. patikrinimo aktą, administracinio nusižengimo protokolą ir Institucijos 2020 m. liepos 23 d. nutarimą, kuriuo jis patrauktas atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo tinkamai informuotas apie šių dokumentų priėmimą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis buvo tinkamai informuojamas apie jo atžvilgiu atliekamus veiksmus.
12. Byloje nustatyta, kad Institucija 2019 m. liepos 26 d. raštu informavo E. P., jog 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliks sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų (1 t. b. l. 25, 101). 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (1 t. b. l. 26). 2019 m. rugsėjo 16 d. Institucija informavo, kad 2019 m. spalio 23 d. numatytas pakartotinis patikrinimas ir prašoma jame dalyvauti. 2019 m. spalio 23 d. atliekant patikrinimą pareiškėjas nedalyvavo, tačiau dalyvavo S. S., kuris prie pastabų nurodė, kad mazuto statinė priklauso (duomenys neskelbtini) esančio namo savininkui (1 t. b. l. 41). 2020 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo informuotas apie patikrinimo metu užfiksuotus pažeidimus bei kviečiams atvykti į skyrių 2020 m. vasario 3 d., tačiau kvietimas nebuvo atsiimtas pašte. Institucija 2020 m. vasario 4 d. raštu papildomai informavo pareiškėją bei kvietė į skyrių 2020 m. vasario 26 d. Minėtas kvietimas išsiųstas su įteikimu į rankas, tačiau nebuvo atsiimtas. Pažymėtina, kad remiantis Institucijos raštu (1 t. b. l. 102), pareiškėjui 2020 m. balandžio 29 d. policijos pareigūnai įteikė šaukimą atvykti į Instituciją 2020 m. birželio 3 d., tačiau ant šio dokumento pareiškėjas pasirašyti atsisakė. Į patį administracinio nusižengimo nagrinėjimą 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjas neatvyko, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirtas bylos svarstymas 2020 m liepos 13 d., kuris buvo siunčiamas tiek registruotu paštu, tiek el. paštu (duomenys neskelbtini). Į bylos nagrinėjimą pareiškėjas neatvyko, 2020 m. liepos 13 d. Institucija priėmė nutarimą ir paskyrė nuobaudą. Apie priimtą nutarimą jis taip pat buvo informuotas registruotu paštu ir el. paštu. Pastebėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas, dėstydamas aplinkybes dėl pašto dėžutės ir su tuo susijusio jam siųstų pranešimų negavimo, nebuvo nuoseklus. Perklausius 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdžio, kurio metu buvo apklausiamas pareiškėjas, garso įrašą, girdėti, kad 56 min. teisėjui nurodžius, jog, pasak Institucijos atstovės, apie patikrinimus savininkas yra informuojamas, pareiškėjas nurodė, kad apie atliktus patikrinimus nieko nežinojo, teigė, kad turi bendrą pašto dėžutę su kaimynais, todėl jie, kaip norintys jam pakenkti asmenys, galimai jam siųstus pranešimus išvogė, jis jokių pranešimų negavo. Vėliau jau nurodė, kad dėžutė puikiai matoma kaimynams, todėl jie, matydami ateinantį paštininką, galėjo dokumentus išvogti. Taigi, iš pradžių jis teigė, kad turi bendrą pašto dėžutę, vėliau, kad dėžutė visgi nėra bendra, tiesiog kaimynams puikiai matoma. Teisėjui paklausus, kodėl tuomet jis 2020 m. spalio 27 d. prašyme Institucijai pateikti visus dokumentus, susijusius su jam paskirta bauda, nurodė siųsti registruotu laišku (1 t. b. l. 85), atsakė, kad tuo metu jau susitvirtino pašto dėžutę, nes ji buvo kiek supuvusi, ją apkalė, įdėjo spyną ir pradėjo gauti jam siunčiamus dokumentus, o kaimynų pašto dėžutės tebeliko kiauros. Taigi, pareiškėjas iškėlė dar vieną versiją, kad dokumentai galėjo jo nepasiekti ne tik dėl jų vagystės, tačiau ir blogos pašto dėžutės būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas posėdyje taip pat nurodė, kad dokumentai jo nepasiekdavo ir anksčiau, kartais negaudavo sąskaitų už vandenį. Taigi, manydamas, kad dėl pašto dėžutės būklės ne visi jam siunčiami pranešimai jį pasiekia, galėjo daug anksčiau imtis veiksmų ją sutvarkyti juolab, kad duodamas parodymus jis teigė, kad pats apskundė kaimyną dėl kalno nukasimo ir nurodė laukęs atsakymo iš institucijos. Taigi, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad apelianto teiginiai, kad jis nežinojo apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą, nepagrįsti.
13. Nors skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo atstovo prašymo apklausti patikrinimą atlikusią K. K. bei patikrinime dalyvavusį S. S., tačiau remiantis teismo posėdžio protokolu, tokio prašymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo atstovas nereiškė (t. b. l. 191-194).
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.