Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2395-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-08-04
Bylos Nr.
e1-2395-1100/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2395-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41532-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:

A. P. (duomenys neskelbtini) apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su sūnumi T. P. (T. P.), panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. sugriebęs jį iš priekio rankomis už marškinių, pargriovė ant grindų, po to gulinčiam T. P. dešinės ir kairės rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, po to rankomis suėmęs už kaklo, pradėjo jį smaugti, taip sukėlė T. P. fizinį skausmą.

A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. P. 2023 m. birželio 4 d. apie 8.35 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu tiek jis, tiek sūnus T. P. buvo neblaivūs. Jis su sūnumi kartu negyvena, kaltinamasis vienas gyvena namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), o sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), ten šis gyvena su savo motina, tai yra jo buvusia žmona Ž. B.. Sūnus pas jį atvažiuoja apsilankyti maždaug 1 kartą per mėnesį. Sūnus (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. atvyko jo pasveikinti su gimtadieniu, namuose iš viso buvo apie 15 svečių. Šventimo metu buvo vartojamas alkoholis, o visi svečiai išvažiavo maždaug apie 21.30 val. Kai sutvarkė namus, buvo maždaug apie 22 valandą, jis su sūnumi dviese sėdėjo virtuvėje ir kaltinamasis atidarė dar vieną butelį 0,7 litro talpos degtinės ir dviese pradėjo gerti degtinę. Geriant alkoholį, kilo žodinis konfliktas tarp jo ir sūnaus, nebuvo konkrečios priežasties, tiesiog žodis po žodžio. Tiek dėl girtumo, tiek dėl greitai vykusios situacijos negali nurodyti smulkmenų, bet jis tikrai puolė sūnų, atsimena, kad stumdė, taip pat ir sudavė smūgių rankomis, ar sudavė kumščiais, konkretizuoti negali, dėl smaugimo negali pasakyti, bet iš esmės nori pasakyti, kad prisipažįsta visiškai ir galėjo taip padaryti, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl įvykio labai gailisi, suprato, kad savo veiksmais gali sukelti fizinį skausmą, negali tiksliai pasakyti, kodėl taip pasielgė, matyt tiesiog susinervino dėl sūnaus kalbų. Jų santykiai su sūnumi normalūs, būna kartais ginčų dėl įvairių dalykų, bet jie būna tada, kai vartoja alkoholį. Jo ir sūnaus konflikto niekas nematė ir negirdėjo, nes jie buvo dviese (el. b. l. 103–106).

Kaltinamasis A. P., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis visiškai prisipažįsta, kad (duomenys neskelbtini) apie 23.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas su sūnumi T. P. ir konflikto metu jis labai supyko. Jis ir sūnus buvo girti. Kaltinamasis konflikto metu sugriebė jį iš priekio rankomis už marškinių ir pargriovė ant grindų, po to jam dešinės ir kairės kumščiais trenkė du kartus į veidą, po to rankomis suėmė jį už kaklo. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką (el. b. l. 181–185).

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis savo vardu turi registruotą automobilį Volvo V70, pagaminimo metai 2000 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis turi vairuotojo pažymėjimą vairuoti lengvuosius ir krovininius automobilius. Jis 2023 m. birželio 3 d. po darbo, vakare, su savo paminėtu automobiliu Volvo V70 užvažiavo pas draugą (duomenys neskelbtini). Pas draugą vakare vartojo alkoholį, gėrė degtinės ir alaus. Ryte jis atsikėlė, išgėrė kavos ir jautėsi gerai. Jis tada nutarė važiuoti į savo namus, į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant į namus jį prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį ir jam buvo nustatytas girtumas 1,76 promilių ir 1,79 promilių. Jis su alkotesterio parodymais sutiko ir nesiginčijo. Pareigūnai suformino dokumentus, jam įteikė šaukimą, o automobilį išvežė į aikštelę. Labai gailisi, kas atsitiko.

Nukentėjusysis T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 23 val. (duomenys neskelbtini), jam atvažiavus pas tėvą A. P. švęsti jo gimtadienio, šventės metu tarp jų su tėvu A. P. kilo konfliktas dėl per daug išgerto alkoholio, žodinio konflikto metu tėvas pradėjo jį įžeidinėti, sakydamas („kusok gavna, gandonas, gavno, šakalas“), į jo tėvo išsakytus įžeidinėjimus jis nereagavo, dėl to šis dar labiau supyko, pasidarė agresyvus, bei jiems būnant svetainėje, šis atsistojo nuo kėdės ir prieš jį pradėjo naudoti fizinį smurtą, naudodamas prieš jį fizinę jėgą pargriovė jį ant žemės bei kumščiais pradėjo smūgiuoti jam į veidą, taip pat apėmęs jo kaklą abejomis rankomis jį smaugė. Po A. P. smūgių ant jo veido atsirado smurto žymės (nubrozdinimai, patinimai). Prašo dėl šių tėvo A. P. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. l. 1–8).

Nukentėjusysis T. P., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo tėvas nėra blogas žmogus. Bet kai išgėrė, tai kažkas jam užėjo ir jis tapo agresyvus. Jis civilinio ieškinio nereiškia, nors patyrė fizinį skausmą. Jis tėvui atleidžia, neturi jam jokių pretenzijų. Nors jis ir patyrė fizinį skausmą, bet į medicininę apžiūrą eiti atsisako. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius (el. b. l. 186–190).

2022 m. lapkričio 15 d. T. P. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu nukentėjusysis T. P. parodė savo veide sužalojimo pėdsakus dėl (duomenys neskelbtini) sumušimo, t. y. ant kaklo matomas iš dešinės pusės paraudimas (Foto Nr. 1), taip pat jis parodė, kaip A. P. jį smaugė (Foto Nr.2), t. y. kakle matomas iš kairės pusės paraudimas, o iš dešinės pusės – mėlynė (Foto Nr. 3) (el. b. l. 191–198).

Liudytojas M. D. parodė, kad jis 2023 m. birželio 4 d. nuo ryto dirbo kartu su kolega Z. R.. Dirbo pagal prevencinių priemonių planą Nr.10-IL-6160 adresu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, siekiant nustatyti, ar transporto priemonių vairuotojai vairuoja transporto priemones neapsvaigę. Apie 8.30 val. buvo sustabdytas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai buvo nustatyta nuotolinio alkotesterio pagalba. Buvo nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo A. P.. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vartojo vakar vakare. Minėto automobilio vairuotojui A. P. alkotesteriu „Alcotest 75160“ apie 8.35 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Vėliau 8.53 val. antru pūtimu A. P. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas. Iš automobilio vairuotojo buvo paimtas automobilio užvedimo raktelis ir vairuotojo pažymėjimas. A. P. su alkotesterio parodymais sutiko ir neprieštaravo apie girtumo nustatymą.

2022 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašytas susitaikymo protokolas tarp A. P. ir T. P. (el. b. l. 199–205).

2023 m. birželio 4 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, taip pat alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0161“, patikros sertifikatas Nr. 1935653, A. P. 2023 m. birželio 4 d. 8.35 val. buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas, o 8.53 val. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. P..

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volvo V70, 2000 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1590 Eur.

2023 m. birželio 22 d. nutarimu 22 d. nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. P.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiojo T. P., kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. lapkričio 15 d. T. P. asmens apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuotos aplinkybės, kurios patvirtina išoriškai matomus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad A. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam T. P. fizinį skausmą.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi A. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

A. P. ir T. P. yra tėvas ir sūnus, todėl juos sieja giminystės ryšys.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo V70, kai jo iškvėptame ore yra 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. P. vairavo automobilį Volvo V70, be kita ko, patvirtina liudytojo (policijos pareigūno) M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis), kitą – transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Duomenų apie A. P. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus:

1) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su atitinkamu įpareigojimu (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų);

2) už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – 75 MGL dydžio baudą (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) su 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

A. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo V70 konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

A. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį ryte (8.35 val.), sekmadienį, kai tokiu metu kelyje yra eismo dalyvių. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. birželio 6 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

A. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volvo V70, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. P. priklausantis automobilis Volvo V70 konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1590 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jos paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

A. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. 1 val. iki 2022 m. lapkričio 1 d. 12.52 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. birželio 5 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. priklausančiam automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 5 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) su 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) su 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityti A. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 1 d. 1 val. iki 2022 m. lapkričio 1 d. 12.52 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti –palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. birželio 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

A. P. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. P. taip pat išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. P. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis