- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- A17.-580-373/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00156-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Pažeidėjas
- A. K.
išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 16.14 val. paskambinusi skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pranešdama apie nebūtą pažeidimą, melagingai iškvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad jų pagalba nereikalinga, t. y. pranešė, kad jos sūnus R. K. prieš ją naudoja fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą, nes policijos be reikalo nekvietė. Ji parodė, kad jos vieno kambario bute kartu su ja gyvenantis sūnus R. K. nuolat girtauja. Jis girtas ją keikia įvairiais necenzūriniais žodžiais, naktimis vaikšto po butą ir trukdo ilsėtis. 2019-09-18 ji paskambino Bendrojo pagalbos cento (toliau – BPC) numeriu 112 ir iškvietė policiją, nes neblaivus R. K. nedavė jai ramybės, rėkė, keikė visokiais žodžiais. Jai iškvietus policiją, R. K. atsigulė į lovą ir miegojo.
Motyvuojamoji dalis
ANK 493 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už <...> policijos <...> iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
A. K. parodymus, kad jos sūnus 2019-09-18 grįžo neblaivus patvirtino pats R. K. Jis parodė, kad tą dieną grįžo į motinos butą neblaivus ir nuėjo miegoti. Neatsimena ar motinai ką nors sakė, tačiau jeigu ji jam priekaištauja dėl girtavimo, būna kad jis ją keikia.
Liudytoja A. D. parodė, kad ji kaip policijos pareigūnė pagal A. K. pranešimą buvo nuvykusi į jos butą. A. K. sakė, kad sūnus nuolat girtauja ir triukšmauja. Ji teigė, kad R. K. jai fizinio skausmo nesukėlė. R. K. kambaryje miegojo, jį pažadino. Jo blaivumo netikrino, nes jis rišliai kalbėjo ir neįtarė, kad gali būti neblaivus. Nepamena ar A. K. sakė, kad sūnus ją keikė, gal ir sakė, bet tuo metu psichologinio smurto neįžvelgė ir jokių priemonių R. K. atžvilgiu nesiėmė.
Iš A. K. pokalbio su BPC darbuotoju turinio matyti, kad ji prašė policijos pagalbos dėl to, kad neblaivus sūnus ją keikia. Ji BPC nenurodė, kaip teigiama protokole, kad jos sūnus R. K. prieš ją naudoja fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą (b.l.10-11).
Surinktais įrodymais, t.y. A. K., liudytojos A. D. parodymais, BPC įrašo duomenimis paneigta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad jos sūnus R. K. prieš ją naudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą.
A. K. ir liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad pastarasis įvykio dieną buvo neblaivus. A. K. teigia, kad ji iškvietė policiją, nes neblaivus R. K. rėkė, keikė ją visokiais žodžiais. R. K. pripažino buvęs neblaivus, tačiau neatsimena ar keikė motiną. Jis teigė, kad jei motina jam neblaiviam priekaištauja dėl girtavimo, būna kad jis ją keikia.
R. K. nuolatinį girtavimą patvirtina daugybė jo padarytų administracinių nusižengimų, kurie didelė dalis užfiksuoti jo gyvenamojoje aplinkoje ir padaryti jam esant neblaiviam (b.l.24-36).
Esant šioms aplinkybėms nepaneigta, kad A. K. pagrįstai skambino į BPC ir kvietė policiją.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, 2011 m. gegužės 26 d. Nr. XI-1425 2018-07-01 redakcija, 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta smurto sąvoka: smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
R. K. elgesys motinos atžvilgiu, kai jis girtas ją keikė, gali būti vertinamas kaip tyčinis psichinis poveikis, dėl kurio ji patyrė neturtinę žalą. A. K. dėl tokio sūnaus elgesio turėjo teisę kreiptis policijos pagalbos, tačiau atvykę pareigūnai rado R. K. miegantį, jo girtumo netikrino, įvykio aplinkybių nesiaiškino.
Nepaneigus A. K. versijos, kad neblaivus sūnus ją keikė, negalima tvirtinti, jog ji policijos pareigūnus iškvietė žinodama, kad pagalba jai nereikalinga.
Administracinio nusižengimo sudėčiai būdingi keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Šioje byloje nenustatytas vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties elementų - subjektyvioji pusė, t.y. asmens tyčia. Nesant bent vieno elemento, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos bei nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Dėl išdėstytų aplinkybių administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. K., remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.