- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1587-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18022-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- S. R., I. J., A. P.
- Ieškovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Atliekų tvarkymo centras”, E. J., J. V., A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. atskirąjį skundą ir atsakovės I. J. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų I. P., G. P. atstovaujamos įstatyminės atstovės I. P., M. P. atstovaujamo įstatyminės atstovės I. P. ieškinį atsakovams A. P., I. J., S. R. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuosavybės teisių į akcijas pripažinimo, tretieji asmenys UAB „Atliekų tvarkymo centras”, E. J. , J. V., A. B. – B., R. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2010 m. birželio 22 d. ir 2010 m. birželio 23 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atliekų tvarkymo centras“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis ab initio ir pripažinti, kad 50 vnt. UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovui A. P. ir ieškovei I. P. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei I. J. ir atsakovui S. R. valdyti ir disponuoti UAB „Atliekų tvarkymo centras“ akcijomis bei naudotis visomis akcininko teisėmis, numatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti konfidencialią informaciją apie bendrovę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ir kitas turtines ir neturtines akcininko teises, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovams I. J. ir S. R., valdyti ir disponuoti UAB „Atliekų tvarkymo centras“ akcijomis bei naudotis visomis akcininko teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti konfidencialią informaciją apie bendrovę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ir kitas turtines ir neturtines akcininko teises, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
4. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus ir ieškovų nurodytus argumentus, sprendė, kad uždraudus atsakovams valdyti ir disponuoti ginčo akcijomis, ieškinio reikalavimų vykdymas bus tinkamai užtikrintas, nes priešingu atveju, atsakovas gali ginčo akcijas perleisti, sumažinti jų vertę ar kitaip jas apsunkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas S. R. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. skundžiamoje nutartyje nėra jokių teismo motyvų dėl to, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinyje dėstomi motyvai patvirtina visiškai priešingą situaciją, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pateiktas vadovaujantis deklaratyviais teiginiais bei prielaidomis ir tik dėl prasidėjusio santuokos nutraukimo proceso. Ginčijamas akcijų pirkimo pardavimo sutartis yra pasirašiusi pati ieškovė ant kiekvieno lapo („Sutinku I. P. parašas“) dar 2010 m. birželio 23 d., t. y. prieš 10 metų ir to neginčija;
5.2. ieškovė ieškinyje nepagrindžia nė vieno savo teiginio apie ginčijamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis kaip sudarytas dėl akių ir nepateikia jokio įrodymo, kad sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys nebūtų faktiškai vykdomos. Ieškinys grindžiamas vien tik įsitikinimais bei teiginiais;
5.3. skundžiamoje nutartyje nėra jokių teismo motyvų dėl grėsmės buvimo būsimam teismo sprendimui. Ieškovė ieškinyje pati nurodė, kad neva ginčas susijęs su santuokos nutraukimu ir akcijų „susigrąžinimu“ prasidėjo dar 2015 metais. Taigi jei jau ieškovės teiginiai būtų pagrįsti, tai A. P. būtų galėjęs imtis veiksmų dėl akcijų „perleidimo/paslėpimo“ dar prieš 5 metus, tačiau taip neįvyko. Faktinė situacija įrodo ieškovės teiginių akivaizdų nepagrįstumą;
5.4. kaip grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė nurodo ir tai, kad A. P. neva privalės teikti išlaikymą vaikams po santuokos nutraukimo ir dėl to kyla grėsmė nepilnamečiams vaikams, kurie įtraukti bendraieškiais, o neva A. P. yra nesąžiningas. Tačiau nėra pateikta jokių įrodymų dėl to ar A. P. neteikia išlaikymo ar išvis dėl to yra kilęs ginčas. Nėra įrodymų ir dėl to, kad tai būtų vienintelis A. P. turtas iš kurio būtų galimybė teikti vaikams išlaikymą;
5.5. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti S. R. sąžiningumo prezumpciją;
5.6. ieškovė nepagrindė poreikio apriboti atsakovams naudojimąsi akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis, dėl ko tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra akivaizdžiai perteklinis ir neproporcingas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti spaudimo priemone kilusiems tarpusavio ginčams spręsti. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-42-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01- 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017);
5.7. pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas atsakovams naudotis visomis akcininko teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti konfidencialią informaciją apie bendrovę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ir kitas turtines ir neturtines akcininko teises, neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės, nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugojimu, pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principus. Todėl skundžiama nutartis šioje dalyje taip pat naikintina.
6. Atsakovė I. J. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo S. R. atskirojo skundo. Prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo S. R. atskirąjį skundą. Prašo atsakovo S. R. atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir teismui pateiktas be jokių įrodymų, bei pateiktas piktnaudžiaujant procesu ir tik dėl prasidėjusio santuokos nutraukimo proceso siekiant daryti neleistiną poveikį A. P., o teismo procesą naudoti „sąskaitų suvedinėjimui“.
8. Ieškovai atsiliepime į atsakovo S. R. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. teismas nutartyje trumpai aptarė ieškinio esmę ir reikalavimus, taip pat pažymėjo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones „jeigu tokį prašymą pateikiantys asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą“. Iš to darytina išvada, kad teismas įsitikino, jos ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinys yra grindžiamas dviem argumentais, pirma, sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartis už jas nebuvo sumokėti jokie pinigai bei nebuvo laikomasi įstatymų nustatytų imperatyvių reikalavimų pasiūlant akcijas įsigyti kitiems tuo metu bendrovės akcijų turėjusiems asmenims, antra, sudarant sutartis tik buvo simuliuojama šalių valia, t.y. akcijos faktiškai toliau liko atsakovo A. P. faktine nuosavybe, o atsakovai I. J. ir S. R. netapo tikraisiais akcijų savininkais. Ieškovai aiškiai nurodė tuos įrodymus, kuriuos jie turi ir tuos įrodymus, kuriuos dar ketina surinkti teismo proceso eigoje tam, kad patvirtintų kai kuriuos savo pareiškimus;
Šalies argumentai
8.2. ieškovė paaiškino ieškinyje aplinkybes ir priežastis, dėl kurių ji įrašė sutartyse sutikimą dėl akcijų perleidimo. Iš jos paaiškinimų aiškiai matyti, jog jos sutikimas buvo duotas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ir, kad ji lygiai taip pat suprato ir paties atsakovo A. P. veiksmus sudarant šias sutartis, t.y. laikinai formaliai (tik dėl akių) nebūti bendrovės akcininku. O ieškinys yra reiškiamas būtent šiuo pagrindu, t.y. pagal CK 1.86 straipsnį. Vien pats ieškovės parašo buvimas šioje byloje tik tą ir įrodo, jog sutartis, anot ieškovės, buvo sudaroma dėl akių. Jeigu ieškovės parašo sutartyje apskritai nebūtų buvę, ieškovė ieškinį būtų reiškusi visai kitais teisiniais pagrindais. Ieškovai ieškinį pareiškė nepraleidę įstatymų leidėjo nustatyto bendrojo 10 metų senaties termino, todėl ir šiuo aspektu nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl praleisto ieškinio senaties termino;
8.3. teismas nutartyje aiškiai pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, kurį apibrėžė taip: „uždraudus atsakovams valdyti ir disponuoti ginčo akcijomis, ieškinio reikalavimų vykdymas bus tinkamai užtikrintas, nes priešingu atveju, atsakovas gali ginčo akcijas perleisti, sumažinti jų vertę ar kitaip jas apsunkinti.“ Vien tokios galimybės atsakovui imtis kokių nors veiksmų, susijusių su ginčo akcijomis, egzistavimas yra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui;
Motyvuojamoji dalis
8.4. skundžiama teismo nutartis yra visiškai pagrįsta ir teisėta, nes jos tikslas yra status quo padėties išlaikymas, kiek tai susiję su ginčo akcijų savininkais ir pačiomis akcijomis bylos nagrinėjimo metu;
8.5. atsakovo S. R. abejonės dėl to, ar ieškovės nepilnamečiams vaikams yra teikiamas ar nėra teikiamas išlaikymas, neturi nieko bendro su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ar netaikymu;
8.6. atsakovas savo sąžiningumo prezumpcija negali remtis tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, t.y. siekiama uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus su ginčo dalyku, ir šiomis priemonėmis yra tiesiog siekiama išlaikyti status quo nagrinėjomos bylos dalyko atžvilgiu. Juo labiau šia prezumpcija negalima remtis, kai ieškinys yra reiškiamas CK 1.86 straipsnio pagrindu;
8.7. ieškovė prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindė poreikį apriboti atsakovams naudojimąsi akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis: “Atkreipiame teismo dėmesį į tai, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės Atsakovai bylos nagrinėjimo metu galėtų dalyvauti priimant ne vieną juridinio asmens dalyvių nutarimą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o kitiems akcininkams atsirastų teisinė galimybė skųsti visus bendrovės akcininkų susirinkimų nutarimus, kurie būtų priimti atsakovų balsais. Tokia teisinė situacija iš esmės kenktų įmonės gyvybiniams interesams, trukdytų priimti sprendimus ir valdyti įmonę, būtų pažeisti ekonomiškumo ir operatyvumo principai, nes atsirastų naujos civilinės bylos dėl galimai neteisėtai priimtų akcininkų susirinkimų nutarimų. Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, jog teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją ir teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis apribota akcininko teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.“;
8.8. nagrinėjamoje byloje ieškovė neįgijo jokio nepagrįsto pranašumo atsakovų atžvilgiu: galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ieškovė negali atvykti į bendrovės akcininkų susirinkimą ir nulemti kokį nors bendrovės sprendimą, ji negali už ieškovus gauti dividendus ir pan. Todėl pritaikyti draudimai ieškovams yra visiškai proporcingi ir teisingi ieškinio reikalavimų prasme.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovams I. J. ir S. R. valdyti ir disponuoti UAB „Atliekų tvarkymo centras“ akcijomis bei naudotis visomis akcininko teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti konfidencialią informaciją apie bendrovę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ir kitas turtines ir neturtines akcininko teises, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsakovas S. R. atskirajame skunde kvestionuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir įrodinėja, kad ieškovų reikalavimai yra prima facie nepagrįsti, nes ieškovė I. P. ginčijamas akcijų pirkimo pardavimo sutartis yra pasirašiusi pati dar 2010 m. birželio 23 d. ir to neginčija.
12. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymėtina, kad į klausimą, ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra tenkintinas, atsakoma tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovų pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išskirtinai neakcentavo ieškinio pagrįstumo, tačiau sutiko su ieškovais, kad, priėmus jiems palankų sprendimą, jo įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovų ieškinys galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.Vien apelianto teiginys, kad ginčijamas akcijų pirkimo pardavimo sutartis yra pasirašiusi pati ieškovė, nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovams palankus sprendimas, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, net negalėtų būti priimtas. Atskirajame skunde nėra nurodyta tokių aplinkybių, kurios ieškinio reikalavimus leistų vertinti kaip akivaizdžiai negalimus, pavyzdžiui, kad ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai, ieškovai pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, kartu su ieškiniu pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus.Ar yra visos sąlygos tenkinti ieškovų ieškinį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovų nurodomais pagrindais, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir jos šioje bylos stadijoje, t. y. sprendžiant tarpinį procesinį klausimą, nenustatinėjamos.
15. Remdamasis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.Todėl aktualu, ar yra kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimas.
16. Atsakovas S. R. įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Atsakovo teigimu ieškovė nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paneigti atsakovo S. R. sąžiningumo prezumpciją.
17. Ieškovai įrodinėja, jog 2010 m. birželio 22 d. ir 2010 m. birželio 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, įtvirtintoms Akcinių bendrovių įstatymo 46 ir 47 straipsniuose, bei kad 2010 m. birželio 22 d. ir 2010 m. birželio 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) tam, kad tretieji asmenys galvotų, jog atsakovas A. P. nuo 2010 m. birželio 23 d. nebėra UAB „Atliekų tvarkymo centras“ akcininkas.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.Tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.86 straipsnio 2 dalis).
19. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra ginčijamais sandoriais perleistos ir atsakovams I. J. ir S. R. šiuo metu priklausančios 50 vnt. akcijų. Ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju akcijų pirkimo-pardavimo sutartis būtų pripažintos negaliojančiomis ir pritaikyta restitucija, t. y. I. J. ir S. R. turėtų grąžinti ginčo akcijas A. P., todėl esant ginčui dėl nuosavybės teisių į ginčo akcijas, gali būti imamasi priemonių status quo išsaugoti, kad ginčo akcijos nebūtų perleistos tretiesiems asmenims, kadangi ieškovams tektų ginčyti akcijų perleidimo sutartys, tai yra atsirastų būtinybė vėl pradėti teismo procesą. Tai neatitiktų teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimo procesą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 7, 8 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Šiomis priemonėmis siekiama išsaugoti teisinių santykių status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas, taip pat užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai uždraudė atsakovams I. J. ir S. R. valdyti ir disponuoti ginčo akcijomis, nes netaikant šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovai I. J. ir S. R. turėtų galimybę perleisti ginčo akcijas ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo (įskaitant ir restituciją) įvykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra prielaidų išvadai, kad iškils grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui neapribojus atsakovų I. J. ir S. R. teisių naudotis visomis akcininko teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti konfidencialią informaciją apie bendrovę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ir kitas turtines ir neturtines akcininko teises, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
22. Akcininko teisių pobūdis lemia tai, kad jo nuosavybės teisės įgyvendinimas negali būti varžomas formaliais pagrindais, taip pat tai, kad akcininko valia dėl naudojimosi akcijų suteikiamomis teisėmis negali būti paneigiama be pakankamo pagrindo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 ir 16 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, užtikrinant šiomis procesinėmis ieškiniu pareikštų reikalavimų apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą (užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą), kai egzistuoja realus jų taikymo pagrindas – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Jų taikymas turi būti pagrįstas ekonomiškumo, proporcingumo ir kitais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais. Ir nors ABĮ 16 straipsnio 3 dalis numato teisės balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose uždraudimą ar apribojimą įstatyme numatytais atvejais, taip pat ir ginčijant nuosavybės teises į akcijas, šios bei kitų akcininko teisių neproporcingas suvaržymas ar kitoks apribojimas pažeidžia akcininko nuosavybės teisę, įtvirtintą ir ginamą Konstitucijos 23 straipsnio bei kitų įstatymų.
23. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnis).
24. Nors prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovai nurodė, kad atsakovams balsuojant visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bus priimti nutarimai, kitiems akcininkams atsiras teisinė galimybė skųsti šiuos nutarimus,o tokia teisinė situacija iš esmės kenktų įmonės gyvybiniams interesams, trukdytų priimti sprendimus ir valdyti įmonę, būtų pažeisti ekonomiškumo ir operatyvumo principai, nes atsirastų naujos civilinės bylos dėl galimai neteisėtai priimtų akcininkų susirinkimų nutarimų, tačiau jokių leistinų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog iš tiesų egzistuoja tokių veiksmų atlikimo grėsmė, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovai nepagrindė, kad atsakovai siekia bendrovei nenaudingų, akcijų vertę galinčių sumažinti sprendimų priėmimo. Be to, neturtinių teisių apribojimas neįtakoja galimo būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdomumo.
25. Skundžiama nutartimi pritaikius konservacinės paskirties laikinąją apsaugos priemonę, t. y. ne tik uždraudus atsakovams I. J. ir S. R. valdyti ir disponuoti UAB „Atliekų tvarkymo centras“ akcijomis, bet ir uždraudus naudotis visomis akcininko teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme, bendrovės įstatuose ir kituose teisės aktuose, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti konfidencialią informaciją apie bendrovę, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ir kitas turtines ir neturtines akcininko teises, pirmosios instancijos teismas taikė perteklines ieškinio užtikrinimo priemones. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui užtenka atsakovams I. J. ir atsakovui S. R. uždrausti valdyti ir disponuoti jiems priklausančiomis 50 vienetų paprastosiomis vardinėmis nematerialiosiomis UAB „Atliekų tvarkymo centras“ akcijomis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina sumažinant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo S. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Tenkinti iš dalies ieškovų I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., (duomenys neskelbtini), kuriems atstovauja įstatyminė atstovė I. P., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovų I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., (duomenys neskelbtini), ir M. P., (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdyti ir disponuoti 50 vienetų paprastosiomis vardinėmis UAB „Atliekų tvarkymo centras“ akcijomis, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti.
Kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.“
Nutarties kopiją siųsti valstybės įmonei Registrų centras, Turto arešto aktų registrui, šalims.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.