- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N-444-2466-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. rugsėjo 2 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 01.00 val., Vilniaus raj., Buivydiškių k., vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis 1,92 promilės girtumo laipsnis) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio draudimo ir techninės apžiūros dokumento. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarime A. K. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir skyrė 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams bei pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir skyrė 20 litų baudą, kurias subendrinęs, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė galutinę nuobaudą – 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pažeidimai be A. K. paaiškinimo teisme, yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pažeidėjas prisipažino ir gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, A. K. asmenybę - nebaustas administracine tvarka, yra jo atsakomybę lengvinančių ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skyrė sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų numatytą minimalią nuobaudą.
III.
Apeliantas A. K. (toliau – apeliantas) skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimą iš dalies - palikti galioti tik piniginę baudą, o vairuotojo pažymėjimą grąžinti, nes jis jam yra būtinas kasdieniame gyvenime. Apeliantas nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, išvadas padarė, mokosi Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakultete 3 kurse, vykdamas į paskaitas automobiliu iš darbo sutaupydavo laiko. Pažymėjo, kad dirba UAB „Sodo gidas“ apželdintoju, automobilis reikalingas darbe, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, netekęs teisės vairuoti, prarastų darbą. Apeliantas taip pat nurodė, kad teisė vairuoti automobilį jam yra reikalinga rūpinantis neįgaliai tėvais, teikiant jiems nuolatinę priežiūrą. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis yra išklausęs paskaitą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą. Mano, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti ir neskyrus specialiosios teisės atėmimo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą. Pažymėjo, kad A. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą, todėl turėjo ir galėjo iš anksto numatyti daromo pažeidimo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja : IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis nurodo, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, - užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
Skundžiamame nutarime A. K. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikui, kuris numatytas ATPK 126 straipsnyje 4 dalyje. Dar labiau šis terminas galėtų būti trumpinamas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskiriamas tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose niekada nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (yra studentas (b.l. 26), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 27), rūpinasi neįgaliais tėvais (b.l. 28-29), yra išklausęs paskaitą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai (b.l. 17) ir kt.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažeidimą A. K. padarė būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 1,92 promilės girtumo laipsnis, todėl turėjo suvokti, kad už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jam gali būti skiriamas 24 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis. Apeliantas, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, vairavo neblaivus. Esant tokiai situacijai negali būti teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas už pažeidimą, kuris buvo padarytas per neatsargumą ar dėl kažkokių ypatingai susiklosčiusių aplinkybių.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kita vertus, kaip matyti, teismo sprendimas, grąžinti automobilį, tik po to, kai A. K. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į paminėtą ir į tai, kad pagal šioje byloje A. K. inkriminuotų teisės pažeidimų (ATPK 124¹ str. 6 d., 126 str. 4 d.) sankcijas nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „Peugeot 406“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - A. K.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.