Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti R. C. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėjos Aušros Mikšienės 2012 m. sausio 6 d. nutarimo, kuriuo R. C. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. jai paskiriant 500 (penkių šimtų) litų baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėjos Aušros Mikšienės 2012 m. vasario 3 d. nutarimu R. C. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. ir nubausta už tai, kad 2011 m. gruodžio 10 d., apie 20.56 val. šuo patelė, vardu (duomenys neskelbtini), Neapolio mastinų veislės, viešoje vietoje, gatvėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vedžiojama savininkės R. C. be antsnukio, šuns savininkė R. C. nesugebėjo užtikrinti šuns saugų vedžiojimą viešoje vietoje (šuo, pamatęs kitą šunį, išrovė, ištraukė pavadėlį iš savininkės rankų, tapo nevaldomas), todėl šuo įbėgo į privačias valdas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir užpuolęs ten esantį šunį, vardu (duomenys neskelbtini), jį sužalojo. Tuo savo veiksmais R. C. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-630 „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 14, 19 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d.

Atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn patrauktos R. C., nukentėjusiosios A. C. bei jos artimų šeimos narių G. C. ir S. D. parodymais. Kadangi A. C. ir G. C. yra sutuoktiniai, o S. D. yra A. C. motina, jų parodymai yra šališki.

Pažymi, kad A. C. pažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 36 p., kuris numato, kad privačioje uždaroje teritorijoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į privačią teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti, bet 6.8 p., kuris nustato, kad gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Dėl šių pažeidimų buvo sužalotas apeliantės šuo.

Teigia, kad pripažįsta, jog vedžiojo šunį be antsnukio, bet mano, kad dėl to, jog šunys apkandžiojo vienas kitą, yra ne tik jos, bet ir A. C. kaltė, kadangi ji nesugebėjo nepažeisti savo augintinio laikymo taisyklių.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d., kurioje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, padariusį žalos asmens sveikatai ar turtui. Už šio pažeidimo padarymą numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Kad pažeidimas būtų kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. spendimu Nr. 1-630 patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galiojo iki 2010 m. sausio 1 d. ir buvo pakeistos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės. Pažeidimo padarymo metu galiojusių Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 24 p. nustatyta, kad viešose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus šių taisyklių 25 ir 26 p. nurodytas išimtis. 6.8 p. nustatyta, kad gyvūnų savininkai ar juos prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, R. C. 2011 m. gruodžio 10 d., apie 20.56 val. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), vedžiojo savo Neapolio mastinų veislės šunį vardu (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo uždėtas antsnukis. Šuns savininkė nesugebėjo užtikrinti saugų vedžiojimą viešoje vietoje. Šuo ištraukė pavadėlį iš savininkės rankų, įbėgo į privačias valdas, esančias (duomenys neskelbtini), ir užpuolęs ten esantį vokiečių aviganių veislės šunį, vardu (duomenys neskelbtini), jį nemirtinai sužalojo. Šias šunų grumtynes patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) išduotos pažymos apie šunų sužalojimus.

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta R. C. paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 10 d. apie 19.00 val. ėjo namo po pasivaikščiojimo su šunimis. Praeinant pro A. C. sklypą pamatė, kad jo vartai atidaryti, kieme buvo žmonių. A. C. atidarė automobilio bagažinę ir paleido savo šunį, kuris užpuolė R. C. šunį. R. C. nurodė, kad šuns pavadėlis atsikabino likus 2-3 metrams iki vartų.

Nukentėjusioji A. C. apylinkės teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 10 d. apie 19.10 val. ruošėsi išvažiuoti. Užvedė automobilį, atidarė bagažinę ir vartus. Tuo metu į kiemą įbėgo kaimynės R. C. šuo (duomenys neskelbtini) ir šoko ant automobilio bamperio. Tuomet A. C. šuo (duomenys neskelbtini) iššoko iš automobilio ir kieme prasidėjo šunų grumtynės.

Liudytojas G. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. C. šuniui pribėgus prie automobilio, šis puolė draskyti jų šunį. Grumtynės vyko kieme.

Liudytoja S. D. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. gruodžio 10 d. apie 19 val. jos dukra A. C. ruošėsi važiuoti pas tėvą. Atidariusi automobilio bagažinę įleido šunį, po to atidarė kiemo vartus. Tuomet grįžo prie automobilio ir ruošėsi išvažiuoti, tačiau tuo metu į kiemą įbėgo R. C. šuo ir prasidėjo šunų grumtynės.

Liudytojas G. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną kartu su R. C. vedžiojo šunis. Jai nusprendus eiti namo, G. M. liko laukti A. C. tikėdamasis, kad ji ateis pavedžioti savo šunį. Teigė nematęs šunų grumtynių, tik girdėjęs, jog A. C. keikėsi. Pažymėjo, jog R. C. einant namo, jos šuo buvo be pavadėlio.

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. C. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių reikalavimus ir dėl to pastarajai pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tokia išvada grindžiama nustatytomis byloje aplinkybėmis, t. y., kad R. C. neužtikrino, jog sugebės suvaldyti savo šunį, dėl ko šiam įbėgus į A. C. privatų kiemą buvo užpultas ir sužalotas jos šuo. Šios pasekmės atsirado dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 24 p. nesilaikymo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė skundžiamą nutartį. Abejoti tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų G. C. ir S. D. parodymų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo, jie ne tik nuoseklūs, bet juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. C. teiginys, kad dėl šunų grumtynių kalta ne tik ji, bet ir A. C., yra nevertintinas, kadangi, kaip nustatyta bylos medžiaga, įvykio metu šunys buvo A. C. privačiame kieme.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl padaryto pažeidimo konstatuoti, todėl apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.