Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-405/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-23
Bylos Nr.
1-48-405/2011
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03058-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Nukentėjusysis
J. N.
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-48-405/2011Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03058-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; (S) 1.2.14.10.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 23 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo,nukentėjusiajam J. N.,kaltinamojo gynėjai adv. Rimutei Giruckienei,vertėjai Jelenai Malinauskienei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. (duomenys neskelbtini), gimęs Švenčionių r., LR pilietis, 10 kl. išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1) 2011-05-31 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, paleistas 2011-08-01 atlikęs bausmę, 2) 2011-10-14 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., bausmę subendrinus su 2011-10-14 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu vieneriems metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P. pažeidė viešėją tvarką: laikotarpyje nuo 2010-08-27 17 val. iki 2010-08-31 14 val., būdamas nepilnametis, be apibrėžtų tikslų ir motyvų akmenimis išmušdamas J. N. priklausančios medinės pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. 8634/0002-0117), 3000 Lt vertės langų stiklus, šiais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Taip pat kaltinamasis R. P. sugadino svetimą turtą – nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas nepilnametis, atsineštais akmenimis išmušęs J. N. nuosavybės teise priklausančios medinės pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. 8634/0002-0117), langų stiklus, padarydamas nukentėjusiajam J. N. 3000 Lt dydžio žalą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino, kad 2010-08-27 kartu su E. P. ir D. N. be jokios priežasties išmušė netoli ežero stovėjusios pavėsinės langus. Kam priklauso pavėsinė, jis nežinojo, užrašo, kad tai privati valda, nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. P. parodė pavėsinę, kurios langų stiklus išmušė (Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, b.l. 51-53).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis J. N. paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). prie Ungurinio ežero. Žemės sklype pastatyta medinė pavėsinė, kurios sienos buvo įstiklintos. Vienoje sienoje buvo 3,20 m x 1,60 m dydžio dvigubas stiklas, kiti stiklai buvo 40 cm x 30 cm dydžio, jų buvo 80. 2010-08-31 atvykęs į jam priklausantį žemės sklypą pamatė, kad išmušti visi pavėsinės langų stiklai. Bendra stiklų vertė 3000 Lt, į šią sumą neįskaičiuota rėmų vertė, gabenimo išlaidos.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 10-13), esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas turtas, kurio Nekilnojamojo turto registro Nr. 86/7430. Nurodoma, kad objektas yra 20 m atstumu nuo ežero kranto, pavėsinė rakinama. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų matyti, kad pavėsinės langų stiklai išmušti.

Iš Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad J. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. 8634/0002-0117), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-24).

Byloje gauta objektyvių įrodymų apie tai, kad kaltinamasis R. P., išmušdamas pavėsinės langų stiklus, sunaikino svetimą turtą, taip pat tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje – iš įvykio vietos apžiūros protokole esančių duomenų nustatyta, kad pavėsinė yra 20 m atstumu nuo ežero, kuriuo turi teisę naudotis kiti asmenys, žemės sklypas, kuriame pastatyta pavėsinė, neaptvertas, todėl kaltinamojo veiksmus galėjo pamatyti pašaliniai asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis sunaikino 3000 Lt vertės turtą, todėl jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 1 d.

Kaltinamajam R. P. pareikštas kaltinimas dėl to, kad minėtas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrai su D. N. (D. N.), gim. 1995-06-06, ir E. P. (E. P.), gim. 1995-11-12, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Kaltinamasis R. P. pripažino, kad nusikalstamas veikas padarė su minėtais asmenimis, tačiau liudytojais apklausti D. N. ir E. P. kategoriškai neigė padarę nusikalstamas veikas. Liudytojai paaiškino, kad kaltinamąjį R. P. pažįsta, tačiau su juo artimiau nebendrauja, prie minėtos pavėsinės niekada nebuvo buvę ir langų stiklų kartu su kaltinamuoju neišmušė, ikiteisminio tyrimo metu pripažino padarę nusikalstamas veikas, nes policijos pareigūnai pasakė, kad jiems dėl to nebus jokių pasekmių. Iki tol buvo girdėję apie tai, kad išmušti kažkokios pavėsinės langai, bet kas tai padarė ir kurioje konkrečioje vietoje yra pavėsinė, jiems nebuvo žinoma, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami nedalyvaujant tėvams, buvo pasimetę, todėl pasirašė tai, ką parašė tyrėja. Nors prokurorė kaltinimą dalyje dėl nusikalstamų veikų padarymo kartu su D. N. ir E. P. grindžia tuo, jog kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu visą laiką vienodai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat tuo, kad nepilnamečiai E. P. ir D. N. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino išmušę pavėsinės langų stiklus, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje negauta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog kaltinamasis R. P. nusikalstamas veikas padarė kartu su D. N. ir E. P.. Byloje esančiame 2010-11-15 tyrėjo tarnybiniame pranešime (b.l. 15) nurodoma, kad operatyvinių priemonių pagalba buvo nustatytas asmuo, galimai padaręs tiriamą nusikalstamą veiką – R. P.. Nei minėtame tarnybiniame pranešime, nei kituose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad nusikalstamas veikas padarė ir nepilnamečiai D. N. ir E. P., todėl iš ikiteisminio tyrimo medžiagos neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu ikiteisminio tyrimo metu 2010-11-18 liudytojais buvo apklausti nepilnamečiai E. P. (b.l. 31) ir D. N. (b.l. 36), kurie apklausiami pripažino padarę nusikalstamą veiką. Vadovautis nepilnamečių E. P. ir D. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo, kadangi jie, būdami nepilnamečiais, tyrimo metu nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo (BPK 186 str.), apie jų apklausą nebuvo žinoma jų tėvams, kurie dėl to negalėjo pasinaudoti teise dalyvauti apklausos metu – tėvai apklausti vėliau (b.l. 28, 34). Be to, vadovautis minėtais nepilnamečių liudytojų duotais parodymais nėra pagrindo atsižvelgiant ir į tai, kad jų abiejų parodymai užrašyti vienodomis frazėmis ir tais pačiais žodžiais, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad liudytojai būtent taip galėjo nupasakoti jiems žinomas aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į tai, jog dėl savo amžiaus, tėvų nedalyvavimo apklausos metu, jų apklausos ne jiems pažįstamoje aplinkoje, o policijos komisariate, nepilnamečiai nevisiškai suvokė savo padėtį ir nesugebėjo tinkamai paaiškinti aplinkybes bei vertinti užfiksuotus jų parodymus. Vadovautis minėtų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 32-33, 37-39) užfiksuotais duomenimis taip pat nėra pagrindo, kadangi, kaip nustatyta iš liudytojų paaiškinimų, parodymai buvo tikrinami dalyvaujant abiems liudytojams, vietovė, į kurią važiavo, jiems nebuvo žinoma, kelią į ją rodė ne liudytojai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta Pabradės Žeimenos gimnazijos socialinė pedagogė S. K., kuri paaiškino, kad dalyvavo atliekant gimnazijos moksleivių E. P. ir D. N. parodymų patikrinimą vietoje, į įvykio vietą policijos tarnybiniu automobiliu važiavo ji, abu moksleiviai ir du pareigūnai, kelio į vietą moksleiviai nebuvo klausiami. Vertinant liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atsižvelgiama ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausiami nepilnamečiai buvo tik 15 m. amžiaus, dėl to socialiai pažeidžiamesni ir jų apklausa bei parodymų patikrinimas vietoje turėjo būti atliekami laikantis baudžiamojo proceso normų ir skiriant ypatingą dėmesį tam, kad nebūtų pažeidžiamos nepilnamečių asmenų teisės bei interesai. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad iki apklausiant nepilnamečius liudytojais nebuvo surinkta absoliučiai jokių jų kaltę patvirtinančių įrodymų, tokie įrodymai, išskyrus kaltinamojo R. P. parodymus, nebuvo gauti ir vėliau, teisiamojo posėdžio metu liudytojai E. P. ir D. N. aplinkybes nurodė visiškai skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, jas iš dalies patvirtino liudytoja S. K., o liudytoja apklaustos tyrėjos N. P. parodymais nepilnamečių liudytojų parodymai nepaneigti, kadangi tyrėja konkrečių apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje aplinkybių neprisiminė. Nesant pagrindo vadovautis liudytojų E. P. ir D. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir nesant kitų įrodymų, aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta kartu su minėtais nepilnamečiais, negali būti grindžiama vien tik kaltinamojo duotais parodymais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju R. P. apklaustas tik po to, kai buvo apklausti liudytojai D. N. ir E. P. (b.l. 50), kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas tik vieną kartą, be to, jo parodymai užfiksuoti tomis pačiomis frazėmis ir žodžiais kaip ir liudytojų parodymai. Ta aplinkybė, kad liudytojų E. P. ir D. N. tėvai 2011-01-26 buvo nubausti pagal LR ATPK 181 str. 1 d. už tėvų valdžios nepanaudojimą jų vaikams išmušus pavėsinės langų stiklus, negali būti įrodymu vertinant nepilnamečių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Byloje nesant objektyvių įrodymų apie tai, kad R. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su D. N., gim. 1995-06-06, ir E. P., gim. 1995-11-12, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ši kaltinimo dalis iš pareikšto kaltinimo pašalinama.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, po šio nusikaltimo padarymo padarė nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas, pradėta eilė ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų padarymo, dalis bylų perduota į teismą, taip pat į tai, kad administracinių nuobaudų neturi, ir manoma, kad yra pagrindas paskirti kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Nustatyta, kad kaltinamasis R. P. nuteistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurios padarymą teisiamas, padarė iki Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinama (kiekvienas dvi laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (2:1)) su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant. Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitoma pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendį atlikta bausmė.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo J. N. ieškinys kaltinamajam R. P. dėl 3000 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka atlyginti mažesnio dydžio žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo išmuštas vienas 3,20 m x 1,60 m dydžio dvigubas stiklas, kurio vertė 2000 Lt ir aštuoniasdešimt 40 cm x 30 cm dydžio stiklų, kurių bendra vertė 1000 Lt. Nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį paneigiančių įrodymų negauta, todėl ieškinys tenkinamas. Prokurorė prašė žalos atlyginimą priteisti solidariai iš kaltinamojo R. P. bei D. N. ir E. P., o iš E. P. ir D. N. - subsidiariai su tėvais. Sutinkamai su BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamas veikas atsakingiems asmenims. Toks ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 str. 1 d. nustato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Visa tai reiškia, kad baudžiamojoje byloje ieškinys gali būti pareikštas tik įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas atsakingiems asmenims, patenkinti civilinį ieškinį teismas gali tik priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, o žalos atlyginimas tokiu nuosprendžiu gali būti priteistas tik iš už kaltais pripažintų žalą padariusių ar už jų veikas materialiai atsakingų asmenų. Tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis R. P. nusikalstamas veikas padarė kartu su E. P. ir D. N., be to, šie asmenys byloje nebuvo įtariamaisiais ir nėra kaltinamieji, jie buvo apklausti tik liudytojais, jiems civilinis ieškinys nebuvo ir negalėjo būti pareikštas, todėl nuosprendžiu negali būti priteisiamas žalos atlyginimas nei iš šių asmenų, nei iš už jų veikas materialiai atsakingų kitų asmenų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 303-305 str., 307-308 str., BK 63 str.,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams,

pripažinti kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendį atliktą bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. N. civilinį ieškinį patenkinti. Išieškoti iš R. P. J. N. 3000 (trijų tūkstančių) Lt dydžio žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, nuteistojo R. P. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono

apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Lisauskienė