- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1661-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17407-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. B. ieškinį atsakovei E. T. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 24 000 Eur skolos, 619,20 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumą. Tokių bylų teismingumo klausimus reglamentuoja tarptautinio civilinio proceso normos (CPK 780-792 straipsniai). CPK 782 straipsnis įtvirtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnyje numatančiam teismų kompetencija nurodyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Iš pateiktos 2014-12-11 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovės E. T. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), todėl teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas ieškovui išaiškino, kad su šiuo ieškiniu ieškovas turi teisę kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai pripažįstama, kad būtent Lietuvos teismų jurisdikcijai yra priskiriamos bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti vykdoma Lietuvoje. Piniginė prievolė turi būti vykdoma kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje (CK 6.52 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus (ieškovo) buveinės vieta yra Lietuvoje, dėl ko čia ir turi būti vykdoma atsakovės prievolė sumokėti 24 000 Eur įsiskolinimą.
Šalies argumentai
2. CPK 30 straipsnio 9 dalyje numatyta galimybė pateikti ieškinį dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pagal sutarties įvykdymo vietą. Tačiau pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Todėl teismas negali įpareigoto pasirinkti teismingumą, kai ieškovas tokį pasirinkimą jau yra padaręs.
3. Ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir remiantis CPK 30 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytas bylos teismingumas pagal atsakovo turto buvimo vietą. Ieškovas pateikė ieškinį pagal atsakovo registruoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvimo vietą.
4. Ieškovas ieškinį galėjo teikti ir pagal CPK 32 straipsnyje numatytas sutartinio teismingumo taisykles, kadangi 2014-12-11 pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad bet koks šios sutarties pagrindu kylantis ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra negalimumas ginčą nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) tuomet, kai ginčas pagal pateiktą ieškinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti skolą iš atsakovės, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė. Skola kildinama iš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovė nupirko iš ieškovo butą Vilniuje, netinkamo vykdymo. Iš ieškinio reikalavimo bei faktinio pagrindo matyti, kad pagal šį ieškinį keltina byla turi užsienio (tarptautinį) elementą. Dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) sprendžiama pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles. Minėto skyriaus pirmajame straipsnyje nurodyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.). Todėl darytina išvada, kad tarptautinių sutarčių nuostatoms yra suteikiamas prioritetas.
Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudarę tarptautinę dvišalę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“, kurios 21 straipsnyje, reglamentuojančiame teismų kompetenciją, nurodyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip (1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl pagal bendrą dvišalės sutarties teismingumo taisyklę, išdėstytą 21 straipsnio 1 dalyje, byla nagrinėtina Rusijos Federacijos teisme, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Tačiau dvišalės sutarties 21 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad Susitariančiųjų Šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui; Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos (2 dalis). Taigi šalims suteikta teisė pakeisti teismų kompetenciją savo raštišku sutarimu, išskyrus išimtinės teismų kompetencijos atvejus.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, įsiskolinimas kildinamas iš 2014-12-11 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovė iš ieškovo įgijo nekilnojamąjį turtą. Sutarties 6.3 punkte šalys nustatė, kad šalims nepavykus taikiai susitarti, ginčas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduodamas spręsti teismui. Todėl darytina išvada, kad šalys nustatė, kad teismo kompetencija nustatytina remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti principai, kuriais remiantis bylos, turinčios tarptautinį elementą ir nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka, priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai: jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti vykdoma Lietuvoje ir kt. (1 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovė yra įgijusi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, o ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado ir turi būti vykdoma Lietuvoje. Todėl remiantis šalių valia dėl taikytinos teisės bei teisiniu reglamentavimu, byla nagrinėtina Lietuvos teismuose.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą ir bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.