Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-26 · Administracinė byla Nr. I-529-289/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
I-529-289/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01644-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“
Atsakovas
Šiaulių teritorinės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-529-289/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01644-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 29.9; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ atstovui,nedalyvaujant atsakovės Šiaulių teritorinės darbo biržos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mandela“ (toliau – ir UAB „Mandela“) 2017 m. spalio 7 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-239 priimtą sprendimą UAB „Mandela“ VUI projektą „Autoservisas“ neįtraukti į VUI projektų sąrašą kaip neatitinkantį LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aprašo, panaikinti 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos raštą Nr. (9.13)SD-6959.

Pareiškėjos skunde (b. l. 2–7) nurodoma, kad pareiškėja UAB „Mandela“ elektroniniu paštu gavo Šiaulių teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 7 d. raštą, kuriame informuojama, kad šio rašto originalas nebus siunčiamas ir informuojama, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-239 UAB „Mandela“ projektas „Autoservisas“ neįtrauktas į sąrašą tolesniam vertinimui. 2017 m. vasario 8 dieną įmonė UAB „Mandela“ pateikė Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriui paraišką „Autoservisas“ 81000 eurų subsidijai gauti. 2017 m. vasario 14 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau - VUI) projektų konkurso komisijos nutarimu buvo priimtas sprendimas, kad projektas „Autoservisas“ dalyvauja tolimesnėje vertinimo procedūroje kaip atitinkantis keliamus reikalavimus. 2017 m. vasario 17 d. VUI projektų atrankos komisijos nutartimi nustatyta, kad projektas „Autoservisas“ taip pat atitinka keliamus reikalavimus pateikiant įmonei UAB „Mandela“ pataisyti smulkias klaidas - tai, ką leidžia teisės aktai (aritmetines klaidas ir kt.). 2017 m. vasario 28 d. VUI komisijos posėdyje buvo atliktas patikslintos paraiškos „Autoservisas“ kokybės vertinimas ir įvertinus 78 balais iš 100 galimų, nutarta patvirtinti paraiškos kokybės vertinimą ir projektą pateikti Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriui patvirtinti VUI visų pripažintų tinkamais projektų sąrašą (t. t. ir UAB „Mandela“ projektą „Autoservisas“). 2017 m. kovo 3 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus raštu buvo nurodyta VUI komisijai pakartotinai įvertinti paraišką „Autoservisas“ ir ją atmesti. 2017 m. kovo 3 d. neeiliniu VUI komisijos posėdžio metu nuspęsta, kad paraiška „Autoservisas“ neatitinka Aprašo 12 punkto reikalavimų, t. y. 3 steigiamos darbo vietos viršija nustatytą subsidijos vienai darbo vietai steigti dydį. 2017 m. kovo 6 d. raštu Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyrius informavo įmonę apie Komisijos priimtą sprendimą paraišką „Autoservisas" atmesti. 2017 m. balandžio 5 d. įmonė „Mandela“ patikslintu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą nesutikdama su aukščiau minėtu 2017 m. kovo 3 d. neeilinio posėdžio sprendimu atmesti paraišką „Autoservisas“ ir prašė 2017 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti. 2017 m. birželio 29 dieną Šiaulių Apygardos Administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1017-394/2017 panaikino Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus VUI projektų atrankos komisijos 2017 m. kovo 3 d. neeilinio posėdžio sprendimą Nr. VDD-1369. Teismo sprendimas įsiteisėjo per vieną mėnesį. 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių teritorinė darbo birža elektroniniu paštu persiuntė 2017 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (9.13)SD-6959 „Dėl UAB „Mandela“ VUI projekto „Autoservisas“, kuriame pateikiama informacija apie 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. V-239, kuriuo priimtas sprendimas UAB „Mandela“ VUI projekto „Autoservisas“ neįtraukti į VUI projektų paraiškų sąrašą, kaip neatitinkančią LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. Al-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 12 punkto nuostatų, t. y. trys planuojamos steigti naujos darbo vietos viršija subsidijos vienai darbo vietai dydį, kuris negali būti didesnis kaip 40 Vyriausybės patvirtintų minimalios mėnesinės algos dydžių sumos paraiškos teikėjo dieną. Prie 2017 m. rugsėjo 7 d. informacinio rašto pridėti 2 priedai, iš kurių matyti, kaip Šiaulių teritorinė darbo birža skaičiavo subsidijos dydį vienai darbo vietai pagal įmonės UAB „Mandela“ pateiktą paraišką „Autoservisas“ - pateikti du skaičiavimo būdai, metodikos. 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos rašte pateiktame elektroniniu paštu buvo pažymėta, kad originalas nebus siunčiamas. UAB „Mandela“ negavo originalo 2017 m. rugsėjo 7 d. informacinio rašto. UAB „Mandela“ negavo nei elektroniniu, nei paštu 2017 m. rugsėjo 7 d. informaciniame rašte minimo Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-239 priimto sprendimo, kur UAB „Mandela“ VUI projektas „Autoservisas“ pripažintas neatitinkantis Aprašo reikalavimų. Tiek Šiaulių teritorinė darbo birža, tiek Lietuvos darbo birža neaiškina administracinių teisės aktų. Šiuo atveju ginčo esmė, kaip turėtų būti suprantamas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. Al-499 patvirtinto Aprašo 12 punkto nuostatos ir kaip turėtų būti vertinamos verslininkų pateiktos paraiškos subsidijai gauti. Pareiškėja UAB „Mandela“ mano, kad pagal aukščiau pateiktas faktines aplinkybes susiklostė tokia situacija tarp pareiškėjos ir atsakovės (viešojo administravimo subjekto), kuri neužtikrina teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Pareiškėjas nesutikdamas su 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos raštais pateikia motyvus: 2.1. UAB „Mandela“ nėra gavusi nei elektroniniu paštu 2017 m. rugsėjo 5 dienos Šiaulių teritorinės darbo biržos įsakymu Nr. V-239 priimto sprendimo, kuris tiesiogiai įtakoja pareiškėjos teises ir kurį pareiškėjas turi teisę apskųsti. Apie tokį 2017 m. rugsėjo 5 d. darbo biržos sprendimą sužinojo tik gavę elektroniniu paštu informacinį 2017 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (9.13)SD-6959. Kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 7 d. rašto atsakovas 2017 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos „Autoservisas“ atmetimo, bet pareiškėjai UAB „Mandela“ savo administracinio akto patvirtinto originalo nepateikė nei elektroniniu paštu, nei originalo. Atsakovė netinkamai informavo pareiškėją apie priimtus sprendimus, įtakojančius pareiškėjos veiklą. 2017 m. birželio 29 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu pripažintus 2017 m. kovo 3 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos VUI atrankos komisijos sprendimą Nr. VDD-1369 neteisėtu, jau 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius nedelsdamas privalėjo pateikti Lietuvos darbo biržai UAB „Mandela“ paraišką 81000 eurų subsidijai gauti arba surašyti motyvuotą pranešimą, dėl ko įmonei atsisakyta suteikti subsidiją. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių Šiaulių teritorinė darbo birža pareiškėją informavo tik 2017 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paštu - t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1017-394/2017. Viešojo administravimo objektas (Šiaulių teritorinė DB) laiku nepriėmė sprendimo dėl paraiškos „Autoservisas“ subsidijavimo, laiku neinformavo, nepateikė pareiškėjai jos teises tiesiogiai įtakojančio 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu patvirtinto sprendimo, kuris galimai pažeidė pareiškėjos teises arba įtakojo jos lūkesčius. Skundžiamame viešojo administravimo akte (2017 m. rugsėjo 5 d. darbo biržos įsakymu patvirtintas sprendimas) ir 2017 m. rugsėjo 7 d. informaciniame rašte elektroniniu būdu nėra pateikta aktų priėmimo teisinio bei faktinio pagrindo. Pareiškėja nesupranta, kodėl Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius pateikia dvi darbo vietų skaičiavimo metodikas, nepateikdamas kokiu pagrindu jai skaičiuojama, kad 3 darbo vietos viršija nustatytą subsidijos dydį. Pabrėžtina, kad sprendžiant minėtą administracinę bylą Nr. I-1017-394/2017 jau buvo išsiaiškinta, kad nėra nei teisės aktų, nei metodikos, kaip skaičiuoti subsidiją vienai darbo vietai. Administracinėje byloje taip pat buvo pateikta ir išaiškinta, kad paraiškoje „Autoservisas“ šešioms darbo vietoms kurti prašoma 81000 eurų subsidija neviršija nustatytos sumos. Jau minėtoje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad VUI komisija jau buvo pripažinusi trijuose posėdžiuose, kad paraiška atitinka Aprašo reikalavimus, t. y. subsidija neviršija leistinos. Apraše yra reikalavimas nurodyti kiekvienai darbo vietai prašomas subsidijos dydis įrangai įsigyti ir tai pateikta paraiškos 11 punkto sąmatos lentelėje. Nėra Apraše jokio reikalavimo išskirstyti remonto lėšas kiekvienai darbo vietai, nėra Apraše jokių kitų reikalavimų, lentelių, nei pateikė pareiškėjas paraiškoje „Autoservisas“. Kaip matyti Aprašo patvirtintoje paraiškos formoje aiškiai įvardijama projekto įgyvendinimo sąmatos lentelės grafos - Darbo priemonių (jas išskirstant pagal darbo vietą) lėšų paskirstymas procentaliai valstybės lėšų ir projekto teikėjo lėšų) ir patalpų remontas tik pateikiant bendrą sumą, neskiriant kiek lėšų tektų vienai ar kitai kuriamai darbo vietai. Pareiškėjas mano, kad įstatymo leidėjas (Aprašo kūrėjas, tvirtintojas) jau numatė, kaip pateikti paraišką, kaip išskirstyti, paskirstyti lėšas, subsidijas ir tai pateikė paraiškos lentelėje 11 (Projekto įgyvendinimo sąmata) ir to turėtų būti laikomasi, o ne sukuriamos kažkokios tai naujos lentelės, metodikos, kurios verslininkui nėra žinomos. Pateiktoje paraiškoje pagal Aprašą matyti, kad kuriamos šešios vietos bendrai „Autoserviso“ veiklai ir prašoma 81000 eurų bendros subsidijos. Aprašo reikalavimas nepažeidžiamas, nes Apraše įvardijama, kad vienai vietai galima prašyti 15200 eurų, o šešioms 91200 eurų. Pareiškėjos nuomone, jokia Šiaulių darbo biržos sukurta verslininkui nežinoma paraiškos vertinimo metodika neteisėta ir pagal tai priimti kokie nors aktai neteisėti. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių darbo birža jau pateikė tris darbo vietos vertinimo kriterijus, metodikas - 81 000 eurų dalino šešioms darbo vietoms, 81000 eurų dalijo statybos remonto darbus dalijant kiekvienam po lygiai ir dalijo kiekvienam pagal preliminarų reikalingą darbo įrangos plotą. Kaip matyti iš paraiškos „Autoservisas“ kuriamas šešių darbo vietų kompleksas, kur tik preliminariai galima numatyti darbo vietos dydį pagal įrangos išdėstymą. Mano, kad darbo biržos abu skaičiavimai (lentelės) nepagrįsti ir pertekliniai. Įmonė teikdama paraišką pateikė pagal Aprašo reikalavimus, kur jau iš anksto vertinimui yra pateiktos lentelės, kur matyti prašomos lėšos (subsidija) darbo priemonėms ir kur matyti, kad remonto darbams prašomos lėšos nėra niekaip priskiriamos kiekvienam darbuotojui. Iš Aprašo matyti, kad vertinant paraiškas (pagal 132 punktą), kad vertinama visa paraiška, o ne atskiri elementai. Iš Aprašo 24 ir 25 punktų matyti, kad vertinama taip pat visa paraiška, o Apraše kitų vertinimo nuostatų nėra. Aprašo 12 punkte nurodoma, kad subsidijos vienai darbo vietai steigti dydis negali viršyti 40 minimalių mėnesinių algų dydžių. Įmonė skaičiuoja, kad tai yra 15200 eurų. Skaitant Aprašą suprantama, kad vienai vietai steigti subsidijos dydis negali būti didesnis nei 15200 eurų, o steigiant šešias darbo vietas negali būti didesnis nei 91200 eurų (15200 eurų x 6 darbo vietų). Minėto Aprašo 12 punkte nenurodoma, kad paraiškoje nurodyta prašoma subsidija turėtų būti išskirstyta. Kaip minėta aukščiau Aprašas reikalauja išskirstyti tik įrangos sumas darbuotojams, o remonto darbai pridedami bendrai visiems darbuotojams, kaip patvirtinta Aprašo 12 punkte (projekto įgyvendinimo sąmata). Taip galima prieiti prie absurdo, galima skaičiuoti subsidijos dydį ir pagal įrangos svorį, užimamą vietą, vertę ir viešojo administravimo subjekto (Šiaulių darbo biržos) pateiktas administracinis aktas nėra pagrįstas nei paraiškos „Autoservisas“ duomenimis, nei teisės aktų normomis. Įmonei nesuprantama, kokie teisės aktai reikalauja statybos remonto darbų sumas vertinti subsidijos sumas dalinat kiekvienai steigiamai vietai po lygiai ir kokie teisės aktai reikalauja statybos remonto sumas padalinti pagal paraiškoje pateiktą preliminarią įrangos išdėstymo schemą. Įmonei nesuprantama, kodėl atsakovas nesivadovauja paraiškos „Autoservisas“ duomenimis ir Apraše patvirtinta paraiškos 11 punkte Projekto įgyvendinimo sąmatos lentele, jos duomenimis. Pareiškėja mano, kad Šiaulių teritorinės darbo biržos sukurta subsidijos skaičiavimo metodika neteisėta, neatitinkanti nei minėto Aprašo normų, nei Viešojo administravimo įstatymo normų. Viešojo administravimo subjektas negali naudoti savo sukurtų skaičiavimo metodikų, vidinių aktų verslininkui nežinant apie juos, taip įtakojant teisėtų interesų pasikeitimą, teisėtų lūkesčių panaikinimą. Viešojo administravimo subjektas negali sugalvoti savo metodikos, negali bet kokia forma, bet kaip ir bet kada informuoti verslininką apie priimtus savo sprendimus, kurie tiesiogiai įtakoja verslininko lūkesčius, verslininko investicijas, planuojamas pajamas.

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių teritorinės darbo biržos atsiliepime (b. l. 51–54) nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos rašte Nr. (9.13) SD-6959 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mandela" vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“ (toliau - Raštas) yra pakankamai motyvuotai ir pagrįstai pateikiamas Atsakovės sprendimas dėl UAB „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto (toliau – VUI) projekto „Autoservisas“. Kaip matyti iš Rašto turinio, Pareiškėjai buvo pateikta išsami informacija, susijusi su jos keliamu klausimu, teisinis pagrindas bei motyvai, paskaičiavimai, nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka. Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl UAB „Mandela“ VUI projekto „Autoservisas“ (toliau - Įsakymas) kopijos nepateikimas Pareiškėjai tėra formalumas, o šio akto kopijos nebuvimas nesutrukdė Pareiškėjai kreiptis į teismą. Atsakovė negali sutikti su Pareiškėjos teiginiu, kad Atsakovė netinkamai informavo Pareiškėją dėl jos atžvilgiu priimto sprendimo t. y. UAB „Mandela“ projekto „Autoservisas“ (toliau - Projektas) neįtraukimo į sąrašą tolimesniam vertinimui. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Įsakymu buvo priimtas sprendimas Pareiškėjos Projekto neįtraukti į Šiaulių teritorinės darbo biržos Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų paraiškų, teikiamų tolesniam vertinimui į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sąrašą, nes VUI projektas neatitinka Aprašo 12 punkto nuostatos, t. y. trys planuojamos steigti naujos darbo vietos viršija subsidijos vienai darbo vietai dydį, kuris negali būti didesnis kaip 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos paraiškos teikimo dieną. Apie tai Pareiškėja išsamiai buvo informuota 2017 m. rugsėjo 7 d. Raštu, kuriame aiškiai nurodytas Atsakovės priimtas sprendimas, jame nurodytas teisinis pagrindas, t. y. kokiu teisės aktu vadovaujantis Projektas neįtraukiamas į Šiaulių teritorinės darbo biržos Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų paraiškų, teikiamų tolesniam vertinimui į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sąrašą, taip pat, motyvai dėl ko Projektas neįtraukiamas į minėtą sąrašą bei Rašto apskundimo tvarka. Įvertinus minėtą Raštą matyti, kad pareiškėjui buvo pateikta išsami informacija, susijusi su jo keliamu klausimu (papildomai pateikti skaičiavimai), ir ji buvo tinkamai informuota apie jos teises ir pareigas, o Rašto turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėja ir padarė pateikdama skundą administraciniam teismui (LVAT administracinė byla Nr. eA-1096-858/2017). Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Atsakovė „netinkamai informavo apie priimtus sprendimus, įtakojančius Pareiškėjo veiklą“, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1411/2011 ir kt.). Svarbu pabrėžti, kad teismas nenaikina individualaus administracinio akto vien formaliu pagrindu, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, tai yra, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-682-14 ir kt.). Be to, savo Skunde Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad „Šiaulių teritorinė darbo birža laiku nepriėmė sprendimo dėl paraiškos „Autoservisas“ subsidijavimo, laiku neinformavo, nepateikė Pareiškėjui jo teises įtakojančio 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu patvirtinto sprendimo, kuris galimai pažeidė Pareiškėjo teises arba įtakojo jo lūkesčius". Su tokiais nepagrįstais Pareiškėjos teiginiais Atsakovė nesutinka ir savo nesutikimą grindžia jau aukščiau paminėtais teisiniais argumentais bei pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Įsakyme nėra jokios papildomos informacijos, nei pateiktame Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 7 d. Rašte, todėl minėto Įsakymo nepateikimas neturėjo jokios įtakos Pareiškėjos teisėms ir pareigoms bei lūkesčiams, todėl pilnai galima teigti, kad Pareiškėjai buvo žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, apskundimo tvarka. Taip pat pažymėtina, kad Aprašo 133 punktas nurodo: „Darbo biržos direktoriui patvirtinus paraiškų, tinkamų subsidijai skirti, sąrašą, paraiškų teikėjai per 3 darbo dienas nuo sąrašo patvirtinimo dienos raštu informuojami, kad jų paraiškos bus perduotos Lietuvos darbo biržai“. Šiuo konkrečiu atveju, Pareiškėja apie 2017 m. rugsėjo 5 d. priimtą sprendimą neįtraukti jo Projekto į sąrašą buvo informuotas 2017 m. rugsėjo 7 d. t. y. per 3 darbo dienas, kaip ir numatyta Apraše. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-1017-394/2017 yra pasisakęs: „<...> „Teismo vertinimu, Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriui nustačius, jog Komisija pareiškėjo paraišką įvertino neatsižvelgiant į Apraše nustatytus reikalavimus, teritorinės darbo biržos direktorius galėjo paraiškos neįtraukti į paraiškų, tinkamų subsidijai skirti, sąrašą, kadangi, kaip minėta Komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio (Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atrankos komisijos darbo reglamento 25 punktas)“. Atsižvelgiant į paminėtą, nagrinėjamu atveju Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius taip ir veikė, visiškai teisėtai ir pagrįstai priimdamas Įsakymą bei vadovaudamasis Aprašo 133 punktu, per 3 darbo dienas (2017 m. rugsėjo 7 d. Raštu) apie tai pranešdamas Pareiškėjui. Pareiškėjas klaidingai supranta ir traktuoja Aprašo 12 punkto nuostatą „subsidijos vienai darbo vietai steigti dydis negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos paraiškos pateikimo dieną“. Šio punkto nuostata aiškiai nusako, kad ne vidutinis vienos darbo vietos steigimo dydis, o kiekvienos darbo vietos atskirai dydis negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Pareiškėjui buvo pateikti du skaičiavimo būdai, kad įrodyti, jog kokiu būdu atliktum vienos darbo vietos kainos paskaičiavimą, net trys darbo vietos neatitinka Aprašo 12 punkto nuostatos. Aprašo 3.7 punktas nurodo, kad: „subsidija darbo vietoms steigti yra lėšos, skiriamos darbo vietoms steigti (pritaikyti), be kurių jos negalėtų būti įsteigtos“. Todėl Pareiškėjos nuomonė, kad Apraše nėra jokio reikalavimo išskirstyti remonto lėšas kiekvienai darbo vietai, yra neteisinga, nes vadovaujantis Aprašo 3.7. punktu galima teigti, kad neatlikus remonto darbų, paraiškoje numatytų 6 darbo vietų realiai nebūtų galima jų įsteigti. Atsakovė, atlikdama vienos darbo vietos kainos paskaičiavimus, vadovavosi paraiškoje nurodytais plotais, įrangos išdėstymu, kuriuos nurodė pats Pareiškėjas, nes Paraiška yra pagrindinis dokumentas, kuriuo darbdavys siekia gauti paramą naujoms darbo vietoms steigti. Vadovaujantis Aprašo 12 punkto ir sąžiningumo, protingumo bei geros moralės principais, Pareiškėjui buvo pateikti skaičiavimai, įrodantys, jog kokiu būdu beatliktum vienos darbo vietos kainos paskaičiavimą, net trys darbo vietos neatitinka Aprašo 12 punkto nuostatos. Atsakovė mano, kad. paprastiems, logiškiems veiksmams atlikti, nėra būtina patvirtinti atskiros metodikos, nes, ko gero, tokia nuomone vadovavosi įstatyme leidėjas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nepatvirtinusios atskiros metodikos tam klausimui. Įvertinus visą, kas išdėstyta aukščiau, bei šio teisinio ginčo reglamentavimą akivaizdu, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Šiaulių teritorinės darbo biržos Įsakymą bei Raštą, nes minėti teisės aktai yra pagrįsti ir teisėti, o Pareiškėjos teiginiai, kad Raštas ir Įsakymas yra „nepagrįsti, neteisėti administravimo subjekto aktai“, neatitinka tikrovės, dėl to Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos UAB „Mandela“ skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. V-239, kuriuo nuspręsta UAB „Mandela“ VUI projektą „Autoservisas“ neįtraukti į VUI projektų sąrašą, kaip neatitinkantį LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aprašo, ir Šiaulių teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (9.13)SD-6959.

Skundžiamų aktų priėmimo metu nebegaliojusios, bet ginčui aktualios (taikytinos) LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. Al-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo redakcijos 12 punktas numatė, kad subsidijos vienai darbo vietai steigti dydis negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos paraiškos pateikimo dieną (šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti Užimtumo rėmimo įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje numatytą savaitės darbo laiko trukmę. Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti Užimtumo rėmimo įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Darbo kodekso 146 straipsnyje, išskyrus Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, subsidijos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas), o VUI projektams – konkurso paskelbimo dieną.

Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“ (b. l. 55-56) nespręsta uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“ (toliau – VUI projektas) neįtraukti į Šiaulių teritorinės darbo biržos Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų paraiškų, teikiamų tolimesniam vertinimui į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sąrašą, nes VUI projektas neatitinka Aprašo 12 punkto nuostatos, t. y. trys planuojamos steigti naujos darbo vietos viršija subsidijos vienai darbo vietai dydį, kuris negali būti didesnis kaip 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos paraiškos teikimo dieną.

Šiaulių teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (9.13) SD-6959 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“ (b. l. 9-11) nurodoma, kad vadovaujantis Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-231 „Dėl darbo grupės, subsidijos vienai darbo vietai steigti dydžio paskaičiavimui, sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, kuri atliko subsidijos vienai darbo vietai steigti dydžio paskaičiavimus UAB „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“ paraiškoje numatomoms steigti 6 naujoms darbo vietoms. Paskaičiavimai buvo atlikti dviem variantais: t. y. pirmas variantas, kai Paraiškoje patalpų remontui numatyta bendra subsidija paskirstoma kiekvienai darbo vietai pagal darbo vietos plotą, nurodytą Paraiškoje kiekvienai darbo vietai ir antras variantas, kai Paraiškoje patalpų remontui numatyta bendra remontui subsidija dalijama vienodai kiekvienai iš 6-ių darbo vietų. Darbo grupė nustatė, kad paskaičiavimus atliekant abiem nurodytais būdais net trijų numatomų steigti naujų darbo vietų subsidija vienai darbo vietai viršija aktuose (galiojusiais Paraiškos padavimo metu) nurodytą maksimalų dydį.

Pareiškėjos skunde akcentuojama, jog Šiaulių teritorinės darbo biržos sukurta subsidijos skaičiavimo metodika neteisėta, neatitinkanti nei minėto Aprašo normų, nei Viešojo administravimo įstatymo normų.

Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad Vadovaujantis Aprašo 12 punktu ir sąžiningumo, protingumo bei geros moralės principais, Pareiškėjui buvo pateikti skaičiavimai, įrodantys, jog kokiu būdu beatliktum vienos darbo vietos kainos paskaičiavimą, net trys darbo vietos neatitinka Aprašo 12 punkto nuostatos. Atsakovė mano, kad paprastiems, logiškiems veiksmams atlikti, nėra būtina patvirtinti atskiros metodikos, nes, ko gero, tokia nuomone vadovavosi įstatyme leidėjas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nepatvirtinusios atskiros metodikos tam klausimui.

Teismui susipažinus su atsakovės pateiktu Šiaulių teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. SD-6959 2 priedu (b. l. 10) ir Šiaulių teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. SD-6959 1 priedu (b. l. 11) darytina išvada, kad vienos darbo vietos subsidija darbo vietai steigti kartu su remontu trim atvejais viršija 40 Vyriausybės patvirtintų minimaliosios mėnesinės algos dydžių (15200 eurų). Pagal 2 priedo paskaičiavimus (kai remonto išlaidos dalijamos vienodai kiekvienai iš šešių darbo vietų), 15200 Eur subsidijos dydį viršija darbo vieta 1-am automobilių šaltkalviui (18506,33 Eur), 4-am automobilių šaltkalviui (15671,33 Eur), variklinių transporto priemonių transportininkui (17164,33 Eur), pagal 1 priedo paskaičiavimus – šaltkalvio diagnostiko (19415,87 Eur), 1-ojo automobilio šaltkalvio (18144,07 Eur) ir variklinių transporto priemonių remontininko (20573,45 Eur) darbo vietos įsteigimui.

Pažymėtina, kad atsakovė atlikdama šiuos skaičiavimus, neatsižvelgė į tai, kad, pavyzdžiui, prie 1-ojo automobilių šaltkalvio darbo vietos nurodytą ratų balansavimo staklių įsigijimo kainą (2369 Eur ir 1741 Eur), nurodžius prie, pavyzdžiui, 3-ojo automobilių šaltkalvio darbo vietos, subsidijos vienai darbo vietai steigti dydis (1-am automobilių šaltkalviui) neviršytų 15200 Eur.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė šiuo atveju pareiškėjo prašymą turėjo išnagrinėti iš esmės, tačiau ne formaliai atsisakyti jam skirti subsidiją vien dėl to, kad prašomų steigti darbo vietų komplekso trys darbo vietos pagal atsakovės savarankiškai pritaikytą (pasirinktą / sugalvotą) skaičiavimo metodą viršija Aprašo 12 punkte numatytą dydį neatsižvelgiant į tai, kad pasirinkus atsakovo skaičiavimo metodus, dvejų darbo vietų įsteigimui (2-am automobilių šaltkalviui ir 3-am automobilių šaltkalviui, 2 priedas) susidaro beveik dvigubai mažesnė, nei Aprašo 12 punkte leidžiama (galima), suma, o pagal 1 priedo paskaičiavimus 2-o automobilių šaltkalvio (4828,57 Eur) ir 3-o automobilių šaltkalvio (4798,44 Eur) darbo vietoms įsteigti susidaro beveik trigubai mažesnė, nei leidžiama 15200 Eur suma.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aprašo 12 punkte nėra įtvirtinta aiški ir konkreti taisyklė, kad subsidija neskiriama, jeigu prašant įsteigti daugiau nei vieną darbo vietą, t. y. darbo vietų kompleksą (nagrinėjamos bylos atveju – autoservisą), vienos (atskiros) darbo vietos įsteigimo subsidijos suma pagal paties pareiškėjo darbo vietų išdėstymą (pagal darbo priemonių paskirstymą tam tikrai darbo vietai, tam tikrai darbo vietai skirtą plotą) viršija Aprašo 12 punkte numatytą dydį, nors bendrai steigiamo darbo vietų komplekso kontekste (šiuo atveju – viso autoserviso) vienos darbo vietos įsteigimo subsidija neviršija Aprašo 12 punkte numatyto dydžio.

Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą; tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime numatyta, kad konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Taip pat tame pačiame Konstitucinio Teismo nutarime numatyta, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja ir galimybes nekliudomai pertvarkyti ūkio subjektus, keisti jų veiklos pobūdį, netrukdyti, reaguojant į rinkos pokyčius, steigti naujus ūkio subjektus ar likviduoti esančius; ji yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, norinčiam ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime numatyta, kad Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje, kaip ir kitose šio straipsnio dalyse, yra įtvirtinta valstybės priedermė remti privačia teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, kartu ir viena iš pagrindinių šalies ūkio reguliavimo taisyklių (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas). Ši nuostata suponuoja ir valstybės institucijų, pareigūnų, taip pat savivaldybių institucijų, pareigūnų pareigą jokiais savo sprendimais ir veiksmais nekliudyti reikštis ir plėtotis asmenų iniciatyvai, nežlugdyti jų ūkinių pastangų ir neužkirsti joms kelio, jeigu ši iniciatyva ar ūkinės pastangos nėra žalingos visuomenei, net jeigu jų naudingumas visuomenei ir nėra akivaizdus. Bet kokius valstybės institucijų, pareigūnų, taip pat savivaldybių institucijų, pareigūnų sprendimus ar veiksmus, kuriais neleidžiama reikštis, plėtotis asmenų iniciatyvai, užkertamas kelias tam tikroms ūkinėms pastangoms, turi nulemti tinkamos iniciatyvos ar ūkinių pastangų žalingumas visuomenei, priešingu atveju būtų nukrypta nuo Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Darytina išvada, kad taikant Aprašo 12 punktą nebuvo atliktas individualus ir kartu sisteminis situacijos vertinimas, neatsižvelgta į siekiamo įsteigti darbo vietų komplekso (autoserviso) poreikius. Taikant atsakovės pasirinktą skaičiavimo metodiką (du skaičiavimo būdus, numatytus 1 ir 2 prieduose) yra apribojama teisė gauti subsidiją steigti skirtingas darbo vietas, kuriose dirbama su skirtinga darbo įranga, t. y. kuomet siekiama įsteigti daugiau nei vieną ir neidentišką darbo vietą. Atsakovės pasirinktas vertinimo / skaičiavimo metodas vertintinas kaip pernelyg varžantis teisę gauti subsidiją pasinaudojant aktyvios darbo rinkos politikos priemone – parama darbo vietai steigti ir kartu kaip ribojantis Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens ūkinės veiklos laisvės principą.

Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“ ir Šiaulių teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (9.13)SD-6959 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“.

Panaikinti Šiaulių teritorinės darbo biržos 2017 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (9.13) SD-6959 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Autoservisas“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasVirginijus Stankevičius