Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu rinkta baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011m. gruodžio 30d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 253 str. 2d., pritaikius LR BK 54 str. 3d.,-laisvės apribojimu vieneriems metams; 2) 2018m. liepos 20d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 253 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-10 mėn. l/a, LR BK 75 str. 1-2d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, 2019m. rugpjūčio 12d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, abu teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M., neturėdamas tam leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, o būtent:

2020 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, kaltinamasis R. M., neturėdamas leidimo, iš kaimyno-pil. R. S. neteisėtai pasiliko palaikyti, tokiu būdu įgydamas, ir laikė savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį, 16-o kalibro „ IžK “(rus. „ ??? “) modelio medžioklinį šautuvą Nr. I 18318, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, ir 44 vnt. pramoninės gamybos, 16-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti 16 kalibro daugelio modelių lygiavamzdžiais šaunamaisiais ginklais, iki tol, kol 2022m. balandžio 21d., tarpe 07³⁰-08³⁰ val., ryte, atliktos kratos namuose metu šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus pareigūnų.

Kaip matyti iš kaltinamojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis nėra medžiotojas ir neturi leidimo įsigyti ir laikyti ginklus bei šaudmenis, t.y. šovinius. Apytiksliai prieš dvejus metus, tikslaus mėnesio ir dienos pasakyti negali, nes neatsimena, pas jį į namus adresu: (duomenys neskelbtini), su automobiliu buvo atvažiavęs kaimynas-pil. R. S.. R. tuo metu galimai gyveno Vilniuje ir tik šalia jo namų valdos buvo nusipirkęs sodybą. Atvykęs kaimynas jo paklausė, ar galima pas jį namuose pasaugoti savo ginklą ir šovinius, paaiškindamas, kad ginklą ir šovinius laiko sodyboje, tačiau sodyboje nuolatos negyvena, į kurią tik atvažiuoja pabūti, todėl baiminasi, kad kas nors gali įsilaužti į sodybą ir ginklą bei šovinius pavogti. Jis nežinojo, ar kaimynas R. turėjo leidimą laikyti ginklą ir šovinius, nežinodamas ir tai, ar pastarsis buvo medžiotojas. Jis sutiko pasaugoti kaimyno ginklą ir šovinius, po ko kaimynas R. S., iš savo automobilio paėmęs ginklą ir šovinius, padavė jam į rankas. Jis ginklą ir šovinius padėjo kambaryje, už spintos ir visus tuos dvejus metus tie daiktai ten ir gulėjo, kol pas jį namuose atliktos kratos metu tą ginklą ir šovinius paėmė policijos pareigūnai. Savo sodyboje jis gyvena vienas, apie tai, kad saugo kaimyno R. S. jam perduotus ginklą ir šovinius, niekam nesakė. Žinojo, kad be leidimo negalima laikyti ginklo ir šovinių, tačiau nusprendė padėti draugui, galvodamas, kad nieko blogo neatsitiks, jei pasaugos kaimyno ginklą ir šovinius, juolab, kad jų nešiotis ar jais naudotis jis neketino. Maždaug prieš pusantrų metų, būdamas 46 metų, jo kaimynas R. S. mirė, kuriam mirus, pastarojo palikti pas jį pasaugoti ginklas ir šoviniai taip ir pasiliko. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, pažadėdamas ateityje daugiau nebenusikalsti(b.l. 46-49, 55).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas kratos protokolu(b.l. 12-22) ir priedais prie minėto protokolo, t.y. fotolentelėmis ir CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su kratą atlikusių policijos pareigūnų dėvėtų „ BODY “ kamerų užfiksuotais vaizdo įrašų failais(b.l. 23-25, prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas baltas vokas), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada(b.l. 27-35) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kratos protokolo, 2022m. balandžio 21d. kaltinamojo R. M. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), atliktos sankcionuotos kratos metu miegamojo kambario kampe, šalia spintos buvo rastas į sieną atremtas 16 kalibro lygiavamzdis ginklas Nr. I 18318. Ginklas buvo paimtas ir supakuotas į popierinį voką, ant voko užklijavus „ POLICIJA “ lipduką Nr. 126142. Tęsiant kratą, virtuvėje pakabintos striukės kairėje kišenėje buvo rasti 2 vnt. 16 kalibro šaudmenų, t.y. šovinių, o spintelėje dar buvo rasta ir plastikinė dėžutė, kurioje buvo sudėta 16 vnt. 16 kalibro šaudmenų, t.y. šovinių. Toliau apžiūrint tą pačią spintelę, metalinėje dėžutėje dar buvo rasti 26 vnt. 16 kalibro šaudmenų, t.y. šovinių. Visi rasti 16 kalibro šaudmenys, t.y. šoviniai(viso 44 vnt.), buvo supakuoti į popierinį voką, ant voko užklijavus lipduką „ POLICIJA “ Nr. 126143. Daugiau kratos metu nieko nerasta ir nepaimta(b.l. ).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados, 2022m. gegužės 25d. atlikus 2022m. balandžio 21d. atliktos kratos kaltinamojo R. M. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) rastų ir paimtų ginklo ir šovinių, kaip objektų, tyrimą, buvo nustatyta, kad tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos vienvamzdis lygiavamzdis 16-o kalibro „ IžK “(rus. „ ??? “) modelio medžioklinis šautuvas Nr. I 18318(rus. Nr. ? 18318), skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šautuvas yra ilgasis vienašūvis lygiavamzdis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 44 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš 16-o kalibro daugelio modelių lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti. Minėti šoviniai tinka šaudyti iš tirti pateikto ginklo(b.l. ).

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis R. M. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1d., t.y. šaunamojo ginklo ir šaudmenų neteisėtas įgijimas ir laikymas, neturint leidimo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes, t.y. asmenį, iš kurio neteisėtai buvo įsigytas šaunamasis ginklas ir šaudmenys, ir kratos atlikimo laikas.

Kaltinamojo R. M. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Kaltinamasis R. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas tiek su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-areštu, jo vykdymą atidedant, tiek ir su taikytinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis(b.l. ).

Sankcijoje už kaltinamajam R. M. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1d., padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Spręsdamas kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo R. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo R. M. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje buvo teistas du kartus(b.l. 53-54), tačiau ankstesni teistumai jau yra išnykę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo R. M. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis R. M. nėra recidyvistas ir laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes abu ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau buvo išnykę.

Kadangi kaltinamasis R. M. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos, kuri jokių paskemių nesukėlė, pobūdį, bet ir į paties jau garbaus amžiaus kaltinamojo R. M. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam R. M., kaip šiuo metu dėl amžiaus jau nedarbingam asmeniui, t.y. senatvės pensininkui, paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės rūšį-areštą, su kuria kaltinamasis sutinka, tikslinga paskirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti. Pirmą kartą arešto bausme teisiamam kaltinamajam R. M. atidėjus paskirtinos arešto bausmės vykdymą, pastarajam visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką yra paskirtina tiek intensyvi priežiūra, tiek ir įstatymo numatyti įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.). Paskirtina bausmės rūšis-areštas yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK BPK 421-422 str.str.

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1d., ir nuteisti areštu 90(devyniasdešimčiai) parų.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. M. paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu areštu 60(šešiasdešimčiai) parų.

LR BK 75 str. 1, 4-7d.d.(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.) pagrindu arešto bausmės vykdymą atidėti aštuonių mėnesių laikotarpiui ir paskirti:

a) per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis R. M. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis R. M. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, ir įpareigojimus:

b) uždrausti įgyti ir turėti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis;

c) įpareigoti per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Daiktinį įrodymą-pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį, 16-o kalibro „ IžK “ modelio medžioklinį šautuvą Nr. I 18318, saugomą Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje(kvito Nr. OVS 005582), nuosprenžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie LR VRM.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.